Kaip jau rašyta, ši tragedija įvyko spalio 14-osios vidurdienį, apie 10.50 val. Kaip buvo pranešta Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestinėje, Kampiškių kaimo, esančio Alšėnų seniūnijoje, žvyrkelyje, turinčiame Alšėnų gatvės pavadinimą. Visiškai tiesiame šio žvyrkelio ruože nesuvaldytas automobilis „Peugeot 207“ atsitrenkė į vienintelį stambesnį aplinkiniuose laukuose medį.

Nukentėjo ir automobilio gale, tačiau ne vaikiškoje kėdutėje, o išimamoje sportinio vežimo dalyje vežta vairuotojo pusketvirtų metų dukra, ir jos 30-metis tėvas, kuriam tada konstatuotas vidutinis 1,81 prom. girtumas.

Dėl patirtos sunkios galvos traumos mažylė neišgyveno. Ji mirė kitos dienos pavakarę, apie 16.30 val., ligoninėje.

Ilgai ten buvo gydytas ir mažylės tėvas, kuriam lūžę šonkauliai buvo perdūrę plautį. Galiausiai jam prireikė ir psichiatrų pagalbos.

Po šios sukrečiančios nelaimės spėliota, kur tada buvo mažylės mama ir, kur reikėjo tą šeštadienio rytą taip skubėti. Tiesa, tragedijos vietoje mažylės mama vėliau pasirodė. Ir dėl patirto streso netgi buvo besirenkančių žiūrovų palaikyta neblaivia. Tačiau nei ši skaudi spekuliacija, nei pirminis pareigūnų įtarimas, kad galbūt tragedija įvyko po mažylės tėvų konflikto nepasitvirtino.

Atkurta, kaip viskas buvo

Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad tragedijos metu mažylės mama buvo darbe – viename Laisvės alėjos restorane. Tą šeštadienio rytą ji apie 9 val. išėjo į darbą, palikusi dukrą jau atskirai, nors ir po tuo pačiu stogu, gyvenusiam tėvui. Mažylė jau tebuvo likusi vieninteliu ryšiu tarp jų.

Mergaitės mama neneigė mačiusi, kad išvakarėse judviejų vienturtės tėvas buvo neblaivus. Tačiau daugiau nebuvo su kuo jos palikti, nes po tuo pačiu stogu gyvenantis buvusio sugyventinio tėvas jau buvo išėjęs į darbą, o mažylės močiutė jau keli metai dėl sunkios ligos nebesikėlė iš lovos.

Būdama darbe, žuvusiosios mama gavo ne tik žinią apie įvykusią tragediją, bet ir apie tai pranešusio mažylės tėvo atsiustus šiurpius jos vaizdus.

Vėliau duodamas parodymus ikiteisminį tyrimą pradėjusiems teisėsaugininkams, M. L. neneigė tragedijos išvakarėse gėręs degtinę. Tačiau tikino, kad šeštadienio ryte jautėsi gerai, todėl nusprendė nuvažiuoti su dukra šilto maisto į ne pertoliausiai esančią kavinę. Jis neneigė ir, kad pakeliui šnekėjosi su automobilio gale, kaip ir priklauso, prisegta dukra ir ne kartą buvo į ją atsisukęs. Kol vienu tokiu momentu automobilį sumėtė ir šis tapo nevaldomas.

Manoma, kad mirtiną galvos traumą mažylė patyrė, atsitrenkusi į priekinę sėdynę, kuri galimai buvo per daug atlošta.

Laiko atgal neatsuksi

Kaip jau užsiminta, po tragedijos M.L. prireikus psichiatrų pagalbos, jam buvo skirta ir ambulatorinė šių specialistų, kurių prašyta atsakyti, ar jis suprato tada savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, ekspertizė.

Gautas atsakymas, kad suprato ir gali stoti dėl to, kas įvyko, prieš teismą.

Tačiau atliekant šią ekspertizę, ėmė lįsti skandalingi faktai, kad M. L. konstatuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo bei priklausomybė nuo jo buvo nustatyti dar 2017 metais. Tada jis savaitę dėl to net gydytas.

Tačiau niekas apie tai nepranešė, o 2014 metų pradžioje M. L. išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo dešimt metų.

Anot teisėsaugininkų, jeigu apie tokią M. L. priklausomybę bei ją lydinčius psichikos ir elgesio sutrikimus būtų gauta informacija tada, jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų buvęs sustabdytas ir jam būtų reikėję iš naujo pasitikrinti sveikatą. O tada jam teisė vairuoti greičiausiai nebūtų atnaujinta.

Deja, M. L. teisė vairuoti buvo sustabdyta tik po tragiškos dukters žūties, dėl kurios jis bus teisiamas.

Asociatyvi Freepik nuotr.

Dar galima išlįsti per adatos skylutę

M. L. pareikštas kaltinimas dėl dviejų nusikaltimų – kad vairavo, būdamas girtesnis nei 1,5 prom. alkoholio, ir, būdamas tokios būklės, sukėlė eismo įvykį, per kurį žuvo jo paties dukra.

Dėl šių nusikaltimų prieš teismą stosiančiam M.L., kuris prieš perduodant bylą teismui įsidarbino vienoje Kauno bendrovėje pagal turimą specialybę – staliumi-montuotoju, gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Tačiau teoriškai dar yra galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su mažylės mama, pripažinta nukentėjusiąja, arba pagal laidavimą, nes abu nusikaltimai buvo padaryti vienu metu. Iki šiol M. L. nebuvo teistas, o jo vairuotojo dosje, kurioje laikomi duomenys tik už pastaruosius penkerius metus, teigia, kad jis už jokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas.

Mažylės mama nėra pareiškusi M. L. ir jokio ieškinio. Nesikreipė ji net į draudimo bendrovę, nes ši vėliau prisiteistų jai išmokėtus pinigus iš M. L., kadangi šis vairavo neblaivus.