„Matome Lenkijos ūkininkų entuziazmo mažėjimą – mūsų žiniomis, dabar nėra nė vieno ūkininko pasienio poste, kurie prižiūrėtų šitą veiksmą. Tas entuziazmas blėsta todėl, kad nėra iš tikrųjų tų krovinių, tie kaltinimai, kurie buvo mesti mūsų šaliai yra iš piršto laužti“, – LRT radijui pirmadienį sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Anot jo, situacija pasienyje yra kontroliuojama, Lenkijos pareigūnai dirba sklandžiai.

„Šiandien darbuojasi net dešimt skirtingų institucijų ekipažų, kurie yra pasiruošę, kad visa procedūra eitų sklandžiai“, – teigė jis.

Lietuvos pareigūnai atmeta kaltinimus dėl nepakankamos grūdų krovinių kontrolės bei tikisi, jog savaitę suplanuota protesto akcija bus trumpinama, tačiau protesto organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) teigė, kad akcija  vyks, kaip numatyta.

Matoma, kad tie grūdai, kurie vežami į Lenkiją, keliauja iš Rusijos ar Baltarusijos.

Jis pabrėžė, kad protestuojantys Lenkijos ūkininkai neturi jokių pretenzijų Lietuvos vežėjams ar ūkininkams, nes neatmetama, kad daug grūdų transportuojama pasitelkiant Lenkijos kompanijas.

„Mes nenorime kažkokiu būdu kenkti Lietuvos vežėjams, norime tiesiog pabrėžti problemą, kad vežami pertekliniai grūdai, kurių kilmės faktinės nežinome. Grūdai nėra Lenkijos ar Lietuvos kilmės, tačiau jie yra iš už Rytų sienos, nebūtinai Ukrainos, tačiau po šitų kontrolių, kaip sako vežėjai, matoma, kad tie grūdai, kurie vežami į Lenkiją, keliauja iš Rusijos ar Baltarusijos“, – kalbėjo K. Pieczynskis.

Anot jo, bus laukiama aiškesnių patikrinimų rezultatų, taip pat planuojama, kad tokie patikrinimai be išankstinio perspėjimo vyks bent kartą per savaitę.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, kad trečiadienį ir ketvirtadienį bus ruošiami bendri Lenkijos ir Lietuvos ūkininkų reikalavimai savo Vyriausybėms grūdų gabenimo klausimais.

„Pirmas klausimas bus abiejų šalių Seime, kad būtų priimti įstatymai, užkardantys Rytų svetimų grūdų įvežimą į Lietuvą, tai padėtų tiek ūkininkams, tiek produktų gamintojams. Šioje vietoje ekonomika šiek tiek suktųsi geriau“, – LRT radijui sakė A. Svitojus.

Lenkijos pasienyje tebesitęsiant ūkininkui protestui, į Vilnių pirmadienį atvyksta Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

Griežtinti patikras numatančias įstatymų pataisas kartu su kitomis institucijomis rengia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), neatmetant, jog dalis šalimi pervežamų rusiškų grūdų vis tik galimai lieka Lietuvoje.

„ŽŪM, bendradarbiaudama su kitomis atsakingomis Lietuvos institucijomis ir ministerijomis, rengia atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus, leisiančius sustiprinti rusiškos kilmės grūdų importo ir tranzito per Lietuvą kontrolę“, – „Eltai“ komentavo ministerija, kartu pažyminti ir gerokai didesnes grūdų vežimo apimtis Latvijoje.

Savo ruožtu pervežimą Lietuvos teritorija vykdanti valstybinė krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ tikina, jog tokie kroviniai ir jų pervežimo užsakovai jau tikrinami itin atidžiai.

Įrodymų, jog dalis pervežamų rusiškų grūdų lieka Lietuvoje, nėra

ŽŪM pateiktais Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, 2023 m. tranzitu per Lietuvą įvežta 144 tūkst. tonų rusiškų grūdų, plukdytų Klaipėdos uostu. Vežti kviečiai ir kukurūzai.

Transportuojami per Klaipėdos uostą rusiški grūdai gali konkuruoti tarptautinėse rinkose dėl kainos, dėl ko gali nukentėti ES šalių grūdų augintojai ir eksportuotojai.

 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. iš Rusijos į Lietuvą javų importuota už 10,5 mln. eurų, 2022 m. – už 29,2 mln. eurų. 2021 m. rusiškų javų importo vertė sudarė 13,2 mln. eurų.

Nutraukti rusiškų grūdų gabenimo maršrutą Lietuvą reikalavo sausio pabaigoje protestavę ūkininkai. Grūdams iš Rusijos netaikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kadangi Bendrija leidžia maisto produktų importą ir eksportą, siekiant užtikrinti maisto saugumą trečiosiose šalyse.

Nuogąstaujama, kad tranzitas turi neigiamą įtaką grūdų supirkimo kainoms.

„Transportuojami per Klaipėdos uostą rusiški grūdai gali konkuruoti tarptautinėse rinkose dėl kainos, dėl ko gali nukentėti ES šalių grūdų augintojai ir eksportuotojai“, – „Eltai“ komentavo ŽŪM.

Ministerija taip pat pripažįsta riziką, jog dalis tranzitu gabenamų grūdų „nepasieks krovinio dokumentuose nurodytos šalies gavėjos“, tad liks Lietuvoje. Tiesa, nėra aišku, kiek jų nusėda vietinėje rinkoje.

„Duomenų, kiek jų lieka mūsų šalyje, neturime. Įrodymų, kad dalis rusiškų grūdų lieka Lietuvoje, nėra“, – teigia ŽŪM.

Tiesa, kaip pažymi ministerija, kur kas didesnės rizikos stebimos Latvijoje. 276 km sieną su Rusija turinti valstybė importuoja ir tranzitu perveža beveik 15 kartų daugiau rusiškų grūdų.

„Į Latviją 2023 m. iš Rusijos tranzitu įvežta 2,137 mln. tūkst. t grūdų. Galimai apimtys taip stipriai skiriasi, nes Latvija turi sieną su Rusijos Federacija ir yra patogi infrastruktūra importuoti grūdus“, - komentavo ŽŪM.

„LTG Cargo“ pervežė apie 283 tūkst. tonų rusiškų žemės ūkio produktų

„LTG Cargo“ skaičiuoja, kad pernai per Klaipėdos uostą tranzitu iš Kaliningrado srities pervežta 146 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos. Per šį sausį Lietuva pergabenta ir išplukdyta 22 tūkst. tonų.

Iš viso nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario pabaigoje, bendrovės Eltai pateiktais duomenimis, pervežta apie 283 tūkst. tonų rusiškų žemės ūkio produktų.

„LTG Cargo“ teikia tik šių krovinių pervežimo per Lietuvos teritoriją paslaugas“, – „Eltai“ teigė įmonė.

Savo komentare „LTG Cargo“ pažymi, jog į Klaipėdos uostą gabenami tik ES nesankcionuojami kroviniai, kuriems bendrovė „atlieka ypatingai detalias patikras, yra išplėtusi iš klientų renkamos informacijos kiekį ir sugriežtinusi paraiškų teikimo taisykles“.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ savo ruožtu tikino, kad tranzitas iš Rusijos per Klaipėdos uostą apskritai yra susitraukęs „drastiškai“, „iki nereikšmingų kiekių“.

Bendrovė teigia, jog aptarnauja tik Lietuvos arba ES šalių įmonės, kurios turi leidimus transportuoti tokius krovinius kaip rusiški grūdai.

„Tarp grūdų perkrovimo paslaugų gavėjų Rusijos įmonių nėra, šios paslaugos teikiamos Lietuvos ir tarptautinėms grūdų prekybos kompanijoms, turinčioms kontroliuojančių institucijų išduotus leidimus tokių krovinių transportavimui“, – „Eltai“ komentavo „Bega“.