Savotiškas bumas
Jau aišku, kaip atrodys Šilainius ir Aleksotą virš Nemuno sujungsiantis Kėdainių tiltas. Paberta informacijos apie pėsčiųjų tiltą prie Kauno pilies. Susisiekimo ministerija neseniai pristatė A.Meškinio tilto rekonstrukcijos planus, o praėjusią savaitę Kauno architektų ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) posėdyje svarstyta, kokie turėtų būti pėsčiųjų tiltai per Nemuno upę nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo prospekto. Tai yra aptartos šio atviro projekto konkurso, kurį planuoja skelbti Kauno miesto savivaldybė, sąlygos.
"Keista, kodėl Kaune iki šiol tiek mažai tiltų", – nuskambėjo per KAUET posėdį, pradėjus diskutuoti iš karto apie du tiltus.
Šie tiltai ir dar vienas iš Nemuno salos į Aleksotą bendrajame plane atsiradę jau labai seniai. "Sala vystosi, Aleksotas planuoja vystytis. Tikslas yra ten turėti pėsčiųjų tiltą", – BNS yra sakęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Trečiasis tiltas, skirtas transportui, tačiau jo kol kas tiesti nesiryžtama.
Pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą iš Karaliaus Mindaugo pusės prasidėtų ties I.Kanto ir Nemuno gatvėmis. Aleksoto pusėje kitas pėsčiųjų tiltas salą sujungtų su H. ir O.Minkovskių gatve.
Kadaise ir Kaune prie salos buvo uostas. Plaukioja laivai, purslai kyla, nepaprastas spektaklis! Kiti miestai Lietuvoje negali to turėti, mes galime. Kokią turime teisę tai ignoruoti?
Reikėtų pakeliamo?
Konkursą planuojama skelbti abiem naujiesiems Nemuno salos tiltams, nes, pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus, norima, kad jie sudarytų bendrą architektūrinį vaizdą.
KAUET narių nuomone, abu tiltai gali būti visiškai skirtingi, tačiau tarpusavyje derantys. Pavyzdžiui, vienas gali tarsi ištirpti, o kitas būti masyvus, didingas, tapti tarsi Kauno ženklu.
"Pritarčiau kuo neutralesniam tiltui į Aleksotą, o per kanalą gali būti išraiškingas", – sakė KAUET narys profesorius architektas Jonas Minkevičius. Vis dėlto, jo nuomone, tiltų gausybe sunaikinsime salos intymumą, tad geriau, kad dar vienas tiltas iš salos į Aleksotą tik ir liktų žyme miesto bendrajame plane.
Architektas Vygintas Merkevičius siūlė skelbiant konkursą palikti kuo didesnę kūrybinę laisvę. "Pavyzdžiui, palikti galimybę rinktis, gal vienas tiltų galėtų būti pasukamas, pakeliamas. Tikiu, kad sulauksime įdomių darbų", – teigė KAUET narys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad reikėtų akcentuoti išradingų tiltų naktinio apšvietimo sprendimų būtinybę.
Architektas, urbanistas, paminklosaugininkas profesorius Jurgis Rimvydas Palys taip buvo už kūrybinę laisvę. Jis kalbėjo, kad tiltas yra toks pats statinys kaip namas, tad kodėl tiltas turi slėptis ir bijoti ką nors užstoti?
"Čikagoje, Paryžiuje, Budapešte yra tiltas prie tilto, perspektyvos keičiasi, niekas nebijo, kad kažkas kažką užstos. Visi didieji miestai – prie upių. Juose pilna tiltų. Gražių, aukštų, ažūrinių. Jie sudaro miesto koloritą, įvaizdį. Tai yra labai gražu. Mums Dievo duota upės. Reikia tuo pasinaudoti. Tiltas gali būti milžiniškas, kabantis. Koks vaizdas! Nereikia jokiu būdu to bijoti! Manau, kad tai, ar tiltas bus gerai matomas, ar ištirpstantis, tegul siūlo autoriai, neribokime jų", – įspūdingus miestovaizdžius savo pasisakymu kūrė R.J.Palys.
Kauno unikalumas
R.J.Palys apgailestavo, kad Aleksoto tilto negalima perdirbti į pakeliamą, o tai iš dalies trukdo laivybai – nepraplauks aukšti laivai.
Pakeliami tiltai, anot jo, yra papildomas traukos objektas mieste, tad jis siūlo nedaryti dar vienos klaidos ir palikti galimybę Nemuno kanalu, esančiu prie salos, praplaukti laivams. Jį pagilinant arba bent jau paliekant galimybę tai padaryti kada nors ateityje. Tam reikėtų, kad naujojo tilto atramos saloje būtų ne arti kranto.
Anot R.J.Palio, pasaulio miestuose laivyba upėmis labai populiari. Tie miestai, kurie negarsėja tokios laivybos tradicijomis, jas bando kurti.
"Kadaise ir Kaune prie salos buvo uostas. Plaukioja laivai, purslai kyla, nepaprastas spektaklis! Kiti miestai Lietuvoje negali to turėti, mes galime. Kokią turime teisę tai ignoruoti?" – agitavo architektas.
Prospekto iššūkis
Ne vienam KAUET nariui iškilo klausimas, kaip tiltas bus sujungtas su H. ir O.Minkovskių gatve, tad siūlyta, jog konkurse dalyvausiantys architektai padirbėtų ir ties šia vieta.
Dar vienas galvosūkis architektams ir urbanistams – kaip pėstiesiems, dviratininkams, iš salos pasiekusiems prospektą, jį pereiti.
Šalia I.Kanto gatvė yra požeminė pėsčiųjų perėja, bet nerti po žeme žmonėms yra nepatrauklu.
Architektas Nerijus Stanionis siūlė miestui ateityje mažinti prospekto svarbą, plotį ir ties ta vieta įrengti antžeminę pėsčiųjų perėją, taip sudarant patrauklias sąlygas pėsčiųjų, dviratininkų srautui pasiekti Laisvės alėją ir Senamiestį.
Sąlygas rengęs architektas Mindaugas Pakalnis apgailestavo, kad savivaldybė, nurodžiusi, jog sankryža su Karaliaus Mindaugo prospektu negali būti dviejų lygių.
"Visiškai pritariu. Geriau neriboti sprendimo, kaip žmogui humaniškai pereiti pavojingą perėją, laisvės", – dėstė J.R.Palys.
Klausimas dėl kainos
Nemuno salos pėsčiųjų tiltų statybą Kaunas planuoja finansuoti savo pinigais. Tiksli kaina paaiškės sulaukus architektūrinių pasiūlymų, tačiau savivaldybė norėtų tiltą iki Karaliaus Mindaugo prospekto pastatyti už maždaug 1 mln. eurų, o ilgesnįjį – maždaug už 3,5 mln. eurų.
Sprendimas tiesti tiltus kitose salos pusėje susijęs su Nemuno saloje planuojamu mokslo populiarinimo centru "Mokslo sala". Šiuo metu rengiamas techninis būsimojo centro projektas, jį tarptautinį konkursą laimėjusi studija parengs vėliausiai iki kitų metų vasario, bet, pasak G.Petrausko, tikimasi projektą turėti dar šių metų pabaigoje.
"Tikslas – viską padaryti vienu metu, bet ar tai pasiseks, klausimas. "Mokslo sala" greičiausiai bus įgyvendinta greičiau", – BNS sakė savivaldybės administracijos vadovas.
Žada permainų Islandijos plente
Permainų laukia ir ties Kaunu esantis Alfonso Meškinio, vadinamasis Kleboniškio, tiltas.
Įvertinus visas ekspertų pateiktas Islandijos plento problemų sprendimo alternatyvas, nuspręsta inicijuoti viso A1 kelio ruožo nuo Petrašiūnų iki Giraitės sankryžos sutvarkymą.
"Kaunas – santakos miestas, turintis penkis tiltus per Nemuną, tris tiltus per Nerį. Tiltų būklė, jų pralaidumas yra bene svarbiausias veiksnys siekiant sklandaus keleivių ir krovinių judėjimo", – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Anot ministro, atliktų detalių tyrimų išvados, esamos situacijos analizė rodo, kad prieš daugiau nei 50 metų statytas Kleboniškio tiltas nėra pritaikytas tokiems dideliems automobilių srautams.
"Šiaurinių Kauno priemiesčių plėtra lėmė, kad Kauno Islandijos plentas, turėjęs tarnauti tik kaip tranzitinis kelias į Vilnių ar Klaipėdą, tapo bemaž judriausia Kauno miesto gatve. Dabar, įvykus net menkiausiai avarijai, čia susiformuoja milžiniškos spūstys. Magistralės A1 ruožas Vilnius–Kaunas ir ties laikinąja sostine esantis Islandijos plentas nacionaliniu lygiu yra pats svarbiausias kelias, todėl jį rekonstruoti yra būtina", – teigė R.Masiulis.
Ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki prekybos ir laisvalaikio centro "Mega" sankryžos numatoma rekonstruoti į aštuonių eismo juostų kelią: atitvarais atskirtos keturios vidurinės juostos būtų skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leistinas greitis būtų 110 km/val., o šoninės keturios eismo juostos (po dvi iš kiekvienos pusės) atliktų jungiamųjų kelių vietiniam eismui paskirtį.
Sudėtinė šios rekonstrukcijos dalis bus naujas dviejų eismo juostų tiltas iš šiaurinės Kleboniškio tilto pusės. Vietoje dar 1964 m. statyto tilto planuojama keturių eismo juostų tilto tranzitiniam eismui statyba. Eismas iš Vilniaus į Klaipėdą tuo metu būtų nukreiptas naujuoju tiltu. Numatomas ir 1981 m. statyto pietinio dviejų eismo juostų tilto, kuriuo dabar vyksta eismas iš Klaipėdos į Vilnių, remontas.
Preliminari projekto vertė siekia 100 mln. eurų, iš jų beveik 60 mln. eurų būtų skiriama tiltams statyti. Numatoma projekto įgyvendinimo trukmė – penkeri metai.
Kėdainių tiltas
Kaune planuojamo statyti Kėdainių tilto architektūrinį konkursą praėjusių metų gruodį laimėjo darbas "Santakos tiltas".
"Tai yra tiltas būtent šiai vietai, būtent Nemuno ir Neries santakai, kurią skiria atrama-sala, ir jis niekur kitur negali būti statomas. Jis yra absoliučiai individualus ir semantiškas prie santakos, kur susitinka Nemuno bei Neries vandenys", – BNS sakė komisijos pirmininkė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos direktorė Jūratė Merkevičienė.
Architektams įdomi pasirodė konstrukcinė logika, inovatyvus, minimalistinis tilto įvaizdis. Buvo siekiama, kad tiltas turėtų kuo mažesnį poveikį aplinkai.
"Mums pasirodė, kad tiltas turėtų jungti identiteto, vietos ir paveldo aspektus. Suprasdami sudėtingą situaciją – tikrai labai išskirtinis kraštovaizdis visos Lietuvos mastu, mes bandėme panaudodami elementarus iš identiteto sukurti tiltą, kuris turėtų minimalų efektą, bet kartu nenorėdami apsimesti, kad jis kažkaip neegzistuoja, yra labai plonas. Jis nėra simetriškas: iš vienos pusės deklaruoja save visa jėga, iš Senamiesčio, santakos pusės jis yra kiek įmanoma suminkštinamas, suploninamas. Tai leidžia ne tik maskuoti konstrukciją, bet ir sukurti viešąją erdvę, promenadą, pėsčiųjų zoną", – kalbėjo laimėjusio projekto autorius, bendrovės "Processoffice" architektas Vytautas Biekša.
Ant tilto transporto srautas perkeltas į tolesnę nuo santakos tilto dalį, o pėstiesiems palikta ta tilto pusė, iš kurios atsiveria vaizdas į Senamiestį bei santaką ir kuria įspūdį lyg nuo kalno žvelgtum į miestą.
Šis darbas surinko 99 balus iš 100 galimų. Nedaug nuo jo teatsiliko antrosios vietos darbas "Jungtis su gamta 100", pelnęs 90 taškų. Trečioji vieta atiteko projektui "Upių verpstės", gavusiam 73 taškus.
Apie tiltą, nuo Kėdainių gatvės Vilijampolėje gavusį Kėdainių tilto pavadinimą, Kaune svarstoma ne vienus metus. Šis tiltas turėtų padėti sumažinti transporto srautus per miesto centrą ir palengvinti susisiekimą tarp dviejų Nemuno krantų ties Marvele ir Vilijampolės, Šilainių mikrorajonais. Šiuo metu vairuotojai tam renkasi miesto Senamiestyje esančias Gimnazijos, Šauklių gatves.
Komisija taip pat nusprendė kreiptis į savivaldybę su siūlymu svarstyti atitraukti tiltą toliau nuo santakos: teigiama, kad taip jis sukurtų mažesnę vizualinę taršą unikalioje Kauno vietoje, be to, geriau atliktų numatytą funkciją.
Šaltinis: BNS
Pėsčiųjų tiltas prie Kauno pilies
Kauno miesto savivaldybė ketina statyti naują pėsčiųjų ir dviračių tiltą, kuris sujungtų su Neries krantus ir atvertų tiesų kelią tarp Senamiesčio bei Vilijampolės.
"Tilto idėja nenauja. Pėsčiųjų ir dviračių tiltas bendrajame miesto plane pažymėtas prieš daug metų. Dabar matant, kokiu tempu plečiasi Vilijampolės pusėje esanti Nemuno pakrantės teritorija, ištraukėme projektą iš stalčių ir pradėjome procesus, kurie ateityje leis pastatyti tiltą. Regis, prie Brastos gatvės esančią erdvę netrukus galėsime vadinti mūsų Šnipiškėmis. Matome kaip ši teritorija atgyja, kiek investuoja verslas ir kaip didėja statybų pakrantėje intensyvumas", – sakė Kauno miesto savivaldybės direktorius Gintaras Petrauskas.
Tiltą numatyta statyti tarp Petro Vileišio tilto ir Kauno pilies automobilių aikštelės. Vilijampolės pusėje tiltas numatytas dabartinės bendrovės "Brastos valdos" teritorijoje, tačiau G.Petrauskas patikino, kad miestui nepriklausančia teritorija bus galima naudoti servituto teise, nieko perimti ar išpirkti iš privačių asmenų nereikės. Iš šios tilto pusės matyti Kauno pilis ir Santakos parkas. Tikima, kad naujas tiltas dar labiau pagerins susisiekimą dviračiais.
Kol kas dar neaišku, kaip galėtų atrodyti tilto dizainas. Anot G.Petrausko, visi tilto parametrai ir dizainas paaiškės po paskelbto architektūrinio konkurso.
"Statybos darbai galėtų prasidėti ne anksčiau kaip po dvejų metų. Nemažai laiko atims dokumentų tvarkymas. Šiuo metu baigiamos rengti architektūrinės sąlygos, kuriomis remiantis prasidės projektavimo darbai, žinoma statybos darbai bus trumpesni nei, tarkime, Kėdainių tilto", – pridūrė pašnekovas.
Pėsčiųjų tiltai į Nemuno salą: kauniečiai kviečiami susipažinti su projektais 7
