Į jį dažniau visi kreipiasi sceniniu vardu, o išvydę pasidabinusį moteriškais drabužiais nebesistebi niekas. Save „Drag queen“ kultūros dalimi pristatantis atlikėjas prisipažįsta, kad kai pirmą kartą klube jam pasakė – tu būsi „Drag“ jis iš karto sutiko, nors neturėjo jokio supratimo, kas tai yra. Tačiau jau po pirmojo karto suprato, kad ši kultūros dalis jam labai artima. Vis dėlto tėvams apie savo pomėgį neskubėjo pranešti: „Mano tėvai pirmą kartą mane persirengusį pamatė per televizorių ir nors daugeliui galbūt pasirodys keistai, bet jie manęs nesmerkė ir to nesureikšmino. Aš visada buvau artistiška asmenybė. Jie tik pasakė – jis artistas, daro ką nori!“ – apie pirmą tėvų reakciją sako Alen Chicco.

Nors dėl sūnaus pomėgio ir aistros šeima didelio šoko nepatyrė visgi priekaištų nepavyko išvengti. „Mano šeima nėra meniška. Todėl mano pomėgis į menus jiems atrodė keistas. Esu iš brolio ir iš močiutės sulaukęs pasakymo – užteks tau rėkti, eik normaliai mokytis! Bet aš visada jaučiau, kad turiu būti scenoje ir negalėjau nuo savęs pabėgti“, – sako jis.

Tai, kad Alen Chicco buvo pakviestas dalyvauti BTV projekte „Muzikinė kaukė“, atrodo, neturėtų stebinti nė vieno. Maža to, matant, kaip scenoje jam sekasi įkūnyti skirtingus personažus, atrodo, kad pasiūlymą atlikėjas turėjo priimti nė nedvejojęs. Vis dėlto jis atvirai sako, ilgai svarstęs: „Aš galvojau, kad galiu nespėti, nes žinojau, kiek čia reikia įdėti darbo. Be to, aš nemėgstu įsikūnyti į personažus, kuriuos man lemia burtai. Aš pats mėgstu juos išsirinkti ir tuomet kurti. Galvojau, kad čia dalyvaudamas aš prarasiu dalelę savęs. Bet ilgiau pagalvojęs nusprendžiau, kad ši patirtis pastūmės mane išeiti iš savo komforto zonos, todėl ir sutikau.“

Atlikėjas prisipažįsta, kad ruošdamasis kiekvienam pasirodymui labai daug laiko skiria įkūnijamų personažų pažinimui. Žiūri įvairius dokumentinius filmus, skaito knygas ir stebi jų pasirodymus scenoje.

Šį šeštadienį mygtukas lėmė jam įkūnyti pop scenos karalių Michaelį Jacksoną. „Kai pamačiau, kad reikės tapti Michaeliu, labai apsidžiaugiau, nes šis atlikėjas yra mano ikona. Tačiau kai pradėjau repetuoti ir ruoštis galvojau, kad patirsiu visišką fiasko scenoje. Michaelis turi labai specifinę dainavimo manierą ir be galo sunku ją atkartoti, aš jau nekalbu, kad vienu metu reikia dar ir šokti. Galiu pasakyti, kad tai, ką išvys žiūrovai šeštadienį iš manęs pareikalavo nesuskaičiuojamų darbo valandų ir labai daug fizinių jėgų“, – neslepia Alen Chicco.

Kaip seksis dešimčiai projekto dalyvių įkūnyti garsiausius pasaulio ir Lietuvos atlikėjus? Viską galėsite pamatyti šį šeštadienį, 19.30 val., per BTV televiziją.

– Prisiminkime jūsų muzikinės veiklos pradžią. Kokius pokyčius savo kūryboje ir ekspresijoje pastebite bėgant laikui?

– Pati pradžia buvo labai neaiški ir baisi. Visada žinojau, kad būsiu scenoje, tačiau neįsivaizdavau, kaip ten patekti. Teko išbandyti kelis televizijos šou, daugybę atrankų. Dar mokykloje intensyviai tobulinausi šokio meno srityje. O štai dainavimo rimtai pradėjau mokytis tik prieš penkerius metus, kai įstojau į miuziklo specialybę. Kurti savo dainas pradėjau tik po mokyklos baigimo, bet tuo metu dar labai mėgėjišku lygiu. Didžiausias pokytis yra tai, kad dabar konkrečiai žinau, ką darau scenoje, ką noriu pasakyti žiūrovui – žinau savo identitetą ir vertybes. Nebėra ir tokios paniškos scenos baimės, kuri buvo mokykloje ir po jos. Be to, dabar gerai pažįstu savo vokalą ir kitus duomenis, suprantu, kaip juos valdyti, žinau, kur reikia patobulėti.

– Neretas atlikėjas prisipažįsta, kad meninė veikla turi nemažą kainą – vieni ilgisi anksčiau turėto privatumo, kitiems trūksta laisvo laiko. O pačiam ar teko ką nors svarbaus paaukoti dėl scenos?

– Dažniausiai tenka atsisakyti kokių nors vakarėlių arba susitikimų su draugais, nes tam tiesiog nelieka laiko. Ypač šiuo, pasiruošimo Eurovizijai, metu. O dėl privatumo… Na, pas mus Lietuvoje nebus taip, kaip Holivude, kur dėl paparacų negali išeiti iš namų, tai dėl to visiškai nesijaudinu. Aišku, mane jau dažnai atpažįsta, tačiau man tai malonu (šypsosi).

– Kokios kitos meno rūšys, be muzikos, jus žavi ir įkvėpia?

– Žavi daugybė skirtingų jo rūšių. Kelios jų: drag menas, šokis, vaidyba, fotografija, mada, makiažas.

– Beje, galbūt esate iš tų žmonių, kurie jaučiasi gyvenantys ne savo laikmečiu? Kokios epochos jums pačiam artimiausios?

– Nepasakyčiau. Nebent gal norėčiau gyventi dar tolimesnėje ateityje, kurioje visko bus dar daugiau. Ir ypač tolerancijos. O šiaip, jaučiu nostalgiją dešimtajam dešimtmečiui.

– Jūsų sceniniai kostiumai – skirtingo dizaino, įvairių stilių. Kas padiktuoja sceninius įvaizdžius? Tai apgalvoti ar labiau spontaniški, išjausti sprendimai?

– Kiekvieną savo įvaizdį sugalvoju pats ir darausi padedamas draugų. Pačiuose įvaizdžiuose tikrai nėra jokios paslėptos mistinės žinutės, tiesiog visada galvoju apie tai, kas patraukia akį, kas yra įdomu, novatoriška. Noriu, kad ateityje kiekvienas įvaizdis taptų ikoniškas.

– Esate minėjęs, kad ne visuomet savimi pasitikėjote, o drąsos, įstojus mokytis muzikos, įkvėpė pedagogų liaupsės unikaliam balsui ir asmenybei. Ką patartumėte žmonėms, kurie vis dar neatranda meilės sau rakto ir nepelnytai save nuvertina?

– Patarčiau, visų pirma, paklausyti mano naujos dainos "Your Cure". Ji ir yra būtent apie išdrįsimą mylėti, nesvarbu, save ar kitą. Antra, nesistengti ieškoti rakto, kaip save pamilti. Tai ateis savaime, jeigu būsi atviras ir nuoširdus sau bei darysi, kas tau labiausiai gyvenime patinka. O savęs nuvertinimas irgi normalu, bet jis dažniausiai ateina tada, kai pradedi klausyti kitų žmonių, kurie mano, kad geriau tave pažįsta negu tu pats. Didžiausias patarimas – neklausyk nieko ir daryk taip, kaip geriausiai įsivaizduoji tu pats. Jei ir suklysi, mokysiesi iš savo, o ne kažkieno kito klaidų. Bet, bent jau iš savos patirties galiu pasakyti, kad mažiausiai klydau tada, kai pradėjau siekti savo svajonių (šypsosi).

– Šiuo metu siekiate atstovauti Lietuvai "Eurovizijos" dainų konkurse. Kas pastūmėjo priimti šį sprendimą?

– Dalyvauti šiame konkurse – mano sena svajonė. O dabar pats metas ją įgyvendinti (šypsosi).

Pačiuose įvaizdžiuose tikrai nėra jokios paslėptos mistinės žinutės, tiesiog visada galvoju apie tai, kas patraukia akį, kas yra įdomu, novatoriška. Noriu, kad ateityje kiekvienas įvaizdis taptų ikoniškas.

– Kokią žinutę savo pasirodymu norėtumėte ištransliuoti Europai ir visam pasauliui?

– Norėčiau nešti žinią, kad meilė yra didžiausias vaistas. Ir jokia aplinkinių nuomonė ir sukurti stereotipai negali jos užgožti, nes tikri dalykai anksčiau ar vėliau laimi.

– Kurie iš šiame konkurse pasirodžiusių Lietuvos ar užsienio atlikėjų jums paliko didžiausią įspūdį?

– Man tikriausiai visuomet galingiausia "Eurovizijos" daina išliks Loreen "Euphoria", tačiau įsimintiniausias atlikėjas – Loic Nottet. Man patiko jo balsas, kūno kalba, judėjimas scenoje ir skoninga daina.

– Dauguma jūsų pasirodymų (ne išimtis ir skirtas "Eurovizijos" atrankai) sufleruoja, kad vieni ar kiti meniniai sprendimai jums yra ne vien saviraiškos priemonė, bet kartu ir siekis atkreipti visuomenės dėmesį į aktualias problemas. Kurios iš jų šiandien jus labiausiai jaudina?

– Po neseniai įvykusio skandalo dėl Jazzu dainos "Wild" klipo, man daugiausia nerimo kelia tas internetinis lietuvių stūmimas ant visko. Manau, kad patyčios internete yra išties didelė problema ir žmonės dėl tokių dalykų turėtų būti baudžiami.

– Ne paslaptis, kad pas mus mėgstama skaudžiai įgelti dažnam, neatitinkančiam standartų. Ar dažnai susiduriate su negatyviomis aplinkinių reakcijomis? Ar jautriai reaguojate į kritiką?

– Su negatyvu susiduriu ne taip dažnai, kaip su geromis reakcijomis. Dabar jau išmokau neraguoti į blogus pasisakymus. Bet kritiką, jeigu tik ji yra sakoma adekvačių ir mano atliekamą meną suprantančių žmonių, aš priimu kaip labai vertingą dalyką ir tikrai ją apgalvoju.