Kaip sakė Saugos tyrimų centro (OJK) vadovas Martas Otsas, po pirminės iškeltos dalies apžiūros jis nemano, kad ekspertai nustatys kažką kita, nei buvo patvirtinta prieš pusmetį paskelbtose oficialiose ataskaitose.

„Žinoma, viskas paaiškės, kai bus atlikta laboratorinė analizė ir bus parengtas skaitmeninis laivo modelis, nes galiausiai jis turi galutinai parodyti, kodėl laivas nuskendo“, – sakė M. Otsas.

Jis pridūrė, kad jūrų ekspedicija, įskaitant nuskendusio kelto automobilių denio apžiūrą, buvo sėkmingesnė nei tikėtasi.

„Mums pavyko atlikti povandeninius darbus abiem maršrutais iki automobilių denio pabaigos ir rūpestingai nufilmuoti. Taip pat patikrinome visas duris, specialistai pažymėjo, (...) kurios buvo uždarytos, kurios – atidarytos (...) Aš daugiausiai mačiau uždarytas duris“, – sakė jis.

Balandžio mėnesį buvo pranešta, kad Švedijos vyriausybė skyrė 25 mln. kronų (maždaug 2,2 mln. eurų) papildomai „Estonia“ katastrofos tyrimo veiklai. Šie pinigai buvo skirti kelto atitrūkusių laivapriekio vartų iškėlimui ir automobilių denio filmavimui, siekiant nuodugniau apžiūrėti nuskendusį keltą.

Pagal prieš pusmetį patvirtintą oficialią poziciją keltas nuskendo dėl laivapriekio vartų. M. Otsas tuomet sakė, kad iškelti vartai bus nugabenti į Estiją.

1994-ųjų rugsėjo 28-ąją „Estonia“ nuskendo audringoje jūroje, pražudydamas 852 žmones, daugiausia švedus ir estus.

Keltas plaukė iš Talino į Stokholmą, o nuskendo praėjus maždaug 30 minučių po pirmojo pavojaus signalo. Išgyveno tik 137 kelte buvę žmonės.

Laivo katastrofa sukėlė nemažai sąmokslo teorijų, pavyzdžiui, kad jis galėjo susidurti su povandeniniu laivu arba kad juo buvo tariamai gabenamas slaptas karinis krovinys.