Pasak LR susisiekimo ministro Roko Masiulio, 2017 m. Lietuvos transporto sektoriui buvo rekordiniai. „Transporto paslaugų eksportas augo 26 proc., sektoriaus pajamos padidėjo 19 proc., o jame sukuriama bendroji pridėtinė vertė padidėjo 12 proc. Dėl palankios geografinės padėties Lietuvai lemta būti centru, transporto sektorius privalo vaidinti svarbią rolę. Norėčiau dalyvauti jaunuolių pritraukime į studijų programas, nes tikiu, kad tų žmonių darbas bus svarbus ir valstybei atneš išskirtinės naudos“, – akcentavo ministras, dalyvaudamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros organizuotame susitikime-diskusijoje.
VGTU susirinkę universiteto, kolegijų, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai diskutavo, kokių bendrų priemonių reikėtų imtis, kad vis augantis transporto sektorius būtų užpildytas specialistais, mat didžioji dalis susitikimo dalyvių išreiškė nuogąstavimus apie itin didelį jų trūkumą ir teigė dabar pat galintys priimti keliasdešimt aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Kur dingsta universitetų ir kolegijų rengiami specialistai, kad viešajame sektoriuje jų nuolat trūksta?
Viena iš diskusijos metu išryškėjusių problemų – specialistų paklausa privačiajame sektoriuje. Inžinerinį išsilavinimą turintys, imlūs, iniciatyvūs, kalbas mokantys ir technologijas išmanantys bei jomis dirbti gebantys specialistai yra greitai išgraibstomi rinkoje, darbdaviai patys konkuruoja dėl Lietuvos aukštųjų mokyklų parengiamų specialistų ir ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu.
Tą patvirtino specialistų ruošimą VGTU pristatęs Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Donatas Čygas. „MOSTA atlikto specialistų karjeros galimybių vertinimo duomenimis, VGTU bakalauro studentai į darbo rinką įsilieja ir pagal specialybę dirbti pradeda dar studijų metu, per 12–15 mėnesių jų vidutinės mėnesio pajamos pasiekia ir viršija Lietuvos vidurkį. Antros pakopos – magistro – studentų ir absolventų atlyginimai ženkliai viršija Lietuvos vidurkį ir kreivė yra dar sparčiau auganti į viršų. Visi mūsų magistrantai yra dirbantys, tad kai į mus kreipiasi įmonių atstovai ieškodami sau darbuotojų, mes jau nebeturime jiems ko pasiūlyti“, – akcentavo D. Čygas.
Diskusijos moderatorius VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas išryškino ir kitą problemą – mažą transporto srities profesijų populiarumą bei moksleivių supažindinimo ne tik su studijomis, bet su srities perspektyvomis ir karjeros galimybėmis trūkumą. Susitikime dalyvavę transporto sektoriaus atstovai pasakojo apie įmonėse vykdomas talentų programas, apie galimybes ir darbdavių skatinimą studijuoti dirbant, tačiau dažnai ši informacija nepasiekia ar nėra aiškiai pateikiama studijas ir karjerą besiruošiantiems rinktis moksleiviams. Diskusijos dalyviai sutarė sutelkti jėgas tobulinant ir šią sritį.
Įvertinę specialistų trūkumą ir siekiant patenkinti šiuolaikinių kelių, geležinkelių bei miestų inžinerijos specialistų poreikį Lietuvoje, Susisiekimo ministerijos, VGTU, Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai pasirašė „Ketinimų bendradarbiauti įgyvendinant studijas protokolą“ ir ketina sutelkti jėgas rengiant, tobulinant ir įgyvendinant studijų programas, planuojant studentų praktikas, užduotis ir baigiamųjų darbų temas, skatinant moksleivius pasirinkti kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriaus profesiją.
