„Lietuvai svarbu sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Elektros ir kitų jungčių su Rusija nutraukimas mums yra labai svarbus. Norime kiek įmanoma greičiau atsikratyti bet kokios Rusijos įtakos, ypač atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Manome, kad nėra teisinga turėti naudos iš prisijungimo prie Rusijos elektros tinklo, todėl norime greitai iš jo pasitraukti“, – dienraščiui teigė R. Masiulis.

2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos pasitraukti ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija. „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) praėjusią savaitę „Postimees“ sakė, jog Estija yra pasirengusi palikti Rusijos kontroliuojamą sistemą kkiek anksčiau – 2025 metų pradžioje, o ne pabaigoje, kaip numatyta dabar. 

„Deja, Baltijos šalys yra susietos tuo pačiu siūlu, todėl mūsų kolegų estų elgesys mus erzina. Be Estijos mes negalime sinchronizuoti savo elektros tinklų su kontinentine Europa, kadangi mes tai galime padaryti tik visi trys kartu. Kad ir ką nuspręstų Estija, Lietuva yra su tuo susijusi“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

R. Masiulis pridūrė, kad sprendimas atsijungti nuo Rusijos elektros tinklo turi būti priimtas rugpjūtį. Baltijos šalys yra pasirašiusios BRELL tinklo sinchronizavimo sutartį, pagal kurią jos yra sujungtos su Baltarusija ir Rusija. Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį.

„Jei mes norime teisiškai nutraukti sutartį, tuomet tai turi būti pranešta prieš pusmetį. Iki rugpjūčio 7 dienos turi būti pranešta, kad sutartis nebus pratęsta. Tokiu atveju kitų metų vasarį bus galima teisiškai nutraukti sutartį“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį susitiks Briuselyje, kur tarpininkaujant Europos Komisijai spręs ginčą dėl elektros tinklų sinchronizacijos.

Vadovas traukiasi dėl asmeninių priežasčių, pranešė agentūra.

„Sprendimą pasitraukti iš pareigų priėmiau dėl asmeninių aplinkybių“, – pranešime sakė V. Poderys, jai vadovaujantis nuo 2021 metų liepos 15 dienos.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog V. Poderys agentūrą pavertė solidžia ekspertine institucija.

„V. Poderio vadovavimo metu LEA tapo solidžia ekspertine institucija, kuri teikia vertingą analizę ir įžvalgas visam energetikos sektoriui“, – pranešime teigia D. Kreivys.

Artimiausiu metu bus skelbiamas naujo agentūros vadovo konkursas.

Fiziko bei verslo administravimo išsilavinimą turintis V. Poderys yra buvęs Vertybinių popierių bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijų pirmininkas. 2009-2010 metais dirbo įmonės „Visagino atominė elektrinė“ projekto ekonomikos direktoriumi, nuo 2010 metų buvo bendrovės „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis  direktorius, vadovavo „Epso-G“, buvo Seimo narys.

Kirtis už imigraciją

Analitikai sutaria, kad Vokietijos rinkėjai taip nubaudė A. Merkel už jos liberalią migracijos politiką.

AfD, kuri kategoriškai pasisako prieš imigraciją, taip pat aršiai kritikuoja A. Merkel politiką, debiutavo su trenksmu: prieš kelerius metus šios partijos apskritai nebuvo politiniame Vokietijos žemėlapyje, o dabar AfD švenčia pergales.

Tiesa, rinkimuose nugalėjo socialdemokratai: jie surinko 30 proc. balsų. Ir aišku, kad su AfD jie koalicijos nesudarys.

Nors rinkimuose Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos žemėje CDU niekada neblizgėjo, faktas, kad ji šioje žemėje prarado net 4 proc., palyginti su praėjusiais rinkimais, daug ką pasako.

Meklenburgas-Vakarų Pomeranija – buvusios Rytų Vokietijos regionas – yra viena iš skurdžiausių ir mažiausiai gyventojų (1,6 mln.) turinčių šalies žemių. Nepaisant to, rinkimai čia – simboliškai svarbūs, kadangi šioje žemėje yra ir kanclerės rinkimų apygarda Štralzundas.

Nieko nuostabaus, kad po šių rinkimų daugelis suskubo spėlioti, kaip ši nesėkmė atsilieps A. Merkel planams toliau vadovauti Vokietijos vyriausybei?

Trauksis ar kandidatuos?

AfD sąrašo lyderis Leifas-Erikas Holmas po šių rinkimų nedviprasmiškai užsiminė, kad jo partijos sėkmė Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje "galbūt yra A. Merkel darbo kanclerės poste pabaigos pradžia".

Ekspertai, tiesa, gerokai santūresni: anot jų, dar anksti teigti, kad A. Merkel nebesieks būti perrinkta Vokietijos kanclere ketvirtajai kadencijai, nors politikės populiarumo reitingas – jau gana žemas, palyginti su ankstesniais metais.

Problema, kai kurių ekspertų nuomone, yra ta, jog CDU trūksta žmonių, kurie realiai galėtų pakeisti A. Merkel: daugelį potencialių politinių varžovų kanclerė paprasčiausiai yra patraukusi sau iš kelio.

Negana to, nėra ir konstruktyvios opozicijos: pavyzdžiui, AfD, nors ir bando mesti iššūkį A. Merkel, dažnai yra įvardijama ksenofobine, o tai atbaido nemažą dalį potencialių rinkėjų. Negana to, populiarumo partijai neprideda tai, kad jos lyderiai neretai svaidosi prieštaringais komentarais. Štai vienas jų yra pareiškęs, kad joks vokietis nenorėtų būti Vokietijos rinktinės gynėjo Jerome'o Boatengo, kurio motina yra vokietė, o tėvas – iš Ganos, kaimynu.

Tiesa, pačioje CDU yra nesutarimų: Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) iš Bavarijos gana dažnai kietai pasisako prieš A. Merkel migracijos politiką. Ir CSU vadovai neslėpė, kad neketina mažinti spaudimo vyriausybės vadovei šiuo klausimu. Kita vertus, ar iš CSU kažkas ketina mesti iššūkį kanclerei – neaišku.

Taigi laiko kanclerei apsispręsti dar yra, nors  jis ir tirpsta: ateinančiais metais Vokietijoje numatyti visuotiniai parlamento rinkimai.

Neabejotinai daugelis A. Merkel kritikų, ypač AfD lyderiai, toliau naudos prieštaringą migrantų klausimą savo populiarumui padidinti.

Dvigubi standartai

Iš pradžių A. Merkel sulaukė pagyrų už drąsų sprendimą įsileisti migrantus iš Vidurio Rytų, tačiau ilgainiui optimizmas ėmė blėsti stiprėjant būgštavimams, ar didžiausia Europos ekonomika sugebės sėkmingai integruoti migrantus, kurių vien tik pernai atvyko milijonas.

Dėl to A. Merkel užgriuvo griežtos kritikos lavina, o nepasitenkinimą jos politika pabėgėlių atžvilgiu reiškia net jos sąjungininkai konservatoriai.

CDU generalinis sekretorius Peteris Tauberis minėjo, kad sekmadienį vykusio balsavimo rezultatai yra kartūs. Jis pripažino, kad rinkėjai "norėjo pasiųsti protesto signalą".

Labiausiai vokiečius erzina tai, kad vyriausybė skiria dideles lėšas migrantų integracijai, nors tikrovėje turėtų rūpintis šalies ekonomine situacija.

Į pensiją išėjęs buvęs mokytojas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, teigė, kad balsavo už AfD. Paklaustas kodėl, jis atsakė, kad dėl "prieglobsčio prašytojų klausimo".

"Į Vokietiją atvyko milijonas pabėgėlių. Jiems yra pinigų, tačiau nėra lėšų padidinti pensijas rytinėje dalyje, kad čia žmonės gautų tiek pat, kiek gauna gyvenantieji vakarinėje dalyje", – piktinosi jis, turėdamas galvoje, kad buvusios komunistinės Rytų Vokietijos žemių pensininkai gauna mažesnes pensijas už senjorus vakarinėse Vokietijos žemėse.

Kita vertus, kaip rodo Vokietijos imigracijos pareigūnai, į Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos žemę, palyginti su kitais šalies regionais, buvo perkelta gana nedaug migrantų pagal pabėgėlių paskirstymo kvotą, nustatytą atsižvelgiant į žemės pajamas ir gyventojų skaičių.

Pernai ši žemė priglaudė 25 tūkst. prieglobsčio prašytojų, negana to, didelė dalis atvykėlių netrukus nusprendė vykti ten, kur "yra darbo, žmonių ir parduotuvių".

Kaip teigia analitikai, migracijos politika žmonėms pakurstė nesaugumo jausmą. Po virtinės liepos mėnesį prieglobsčio prašytojų įvykdytų išpuolių, įskaitant dvi atakas, už kurias atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas "Islamo valstybė", žmonių nuotaika tapo dar niūresnė.

Kovos su populizmu

Pykčiu visuomenėje naudojasi AfD. Ir ši partija tampa tikru galvos skausmu tradicinėms politinėms jėgoms.

Socialdemokratų lyderis Sigmaras Gabrielis tvirtino, kad Vokietijos "didžiausioms politinėms partijoms derėtų užduoti sau klausimą, kaip galėtume įtikinti žmones nesirinkti AfD".

"Svarbiausia – užtikrinti didesnį saugumą: ne tik vidaus saugumą ar apsaugą nuo nusikalstamumo ir terorizmo, bet ir socialinį saugumą", – tvirtino Vokietijos vicekancleris.

A. Merkel, savo ruožtu, aiškino, kad AfD – populistai, metantys iššūkį visiems.

"Kuo daugiau žmonių eis balsuoti, tuo bus prastesni rezultatai kai kurioms partijoms, kurios negali pasiūlyti problemų sprendimo ir kurių pamatas yra protestas, o neretai ir neapykanta", – sakė politikė.