Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, taip siekiama, „kad kuo daugiau žmonių, kurie neturi persirgimu suformuoto imuniteto, turėtų šviežią skiepą“.

Tuo metu persirgusiems COVID-19 ir gavusiems teigiamą serologinio imunologinio tyrimo atsakymą gyventojams galimybių pasas ir toliau bus pratęsiamas 60 dienų.

Šį nutarimo pakeitimą pateikusi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė tvirtino, kad Lietuvos ekspertų atliktas tyrimas parodė, jog po keturių mėnesių skiepų efektyvumas ypač sumažėja.

Tokiu atveju nėra tikslinga atlikinėti antikūnų tyrimus, dėl ko šiandien jie atliekami prasitęsiant galimybių pasą.

„O turint galvoje omikron atmainą, kuri plinta greičiau, užkrečia daugiau, vadinasi, siūlymas būtų šiame nutarime patikslinti, kad išbraukiame asmenims, kurie yra vakcinuoti. (...) Tie, kurie yra vakcinuoti, turi galimybę, sudarytą mūsų šalyje, po trijų mėnesių revakcinuotis arba gauti sustiprinančiąją dozę. Tokiu atveju nėra tikslinga atlikinėti antikūnų tyrimus, dėl ko šiandien jie atliekami prasitęsiant galimybių pasą“, – sakė viceministrė.

Pagal Vyriausybės sprendimą, šis pakeitimas įsigalios sausio 10 dieną.

„Siūlome pereinamąjį laikotarpį, (...) jeigu vakar, šiandien yra atlikti tyrimai, dar palikti 60 dienų galimybių paso išdavimą, kaip numatyta“, – tvirtino A. Bilotienė Motiejūnienė.

Sustiprinančiąja doze galima pasiskiepyti praėjus ne mažiau trims mėnesiams po antrojo skiepo nuo COVID-19.

Galimybių pasas asmeniui leidžia lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, maitinimo, laisvalaikio, pramogų vietose, renginiuose.

Sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas) įstatymų leidėjams sakė, kad vyriausybė sutiko su Jungtinio vakcinacijos ir imunizacijos komiteto (JCVI) rekomendacija ir ateinančią savaitę minėtoms gyventojų grupėms pradės siūlyti pasiskiepyti sustiprinančiąja doze.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prašė turtingųjų šalių atidėti revakcinaciją, kol visos šalys paskiepys bent 40 proc. savo gyventojų.

„JCVI rekomenduoja siūlyti sustiprinančiąją dozę pažeidžiamesniems [žmonėms], kad būtų maksimaliai sustiprinta tų asmenų apsauga artėjant nenuspėjamai žiemai“, – per spaudos konferenciją sakė komiteto pirmininkas profesorius Wei Shen Limas (Vei Šen Limas).

Dauguma šių žmonių taip pat galės pasiskiepyti nuo gripo, ir mes labai patariame jiems pasinaudoti ir šia galimybe.

„Dauguma šių žmonių taip pat galės pasiskiepyti nuo gripo, ir mes labai patariame jiems pasinaudoti ir šia galimybe“, – pridūrė jis.

JCVI teigė, kad sustiprinančiosios dozės reikia pažeidžiamiems žmonėms apsaugoti nuo COVID-19, nes tyrimai parodė, kad laikui bėgant skiepų suteikiamas imunitetas silpnėja.

Komitetas rekomendavo visiems vyresniems nei 50 metų žmonėms, taip pat sveikatos priežiūros darbuotojams, asmenims, turintiems lėtinių ligų, ir gyvenantiesiems su žmonėmis, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, revakcinuotis praėjus mažiausiai šešiems mėnesiams po antrosios vakcinos dozės gavimo.

Praėjusią savaitę JAV leido skiepyti trečiąja „Pfizer“ / „BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinų doze žmones, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ pristatė pirmojo etapo tyrimo, kurio metu buvo įvertintas trečiosios dozės saugumas ir veiksmingumas, rezultatus.

„Duomenys, kuriuos iki šiol surinkome, rodo, kad trečioji mūsų vakcinos dozė skatina susidaryti antikūnų kiekį, kuris žymiai viršija nustatytą po pirminio vakcinavimo dviem dozėmis grafiko“, – sakoma „Pfizer“ pirmininko ir generalinio direktoriaus Alberto Bourla (Alberto Burla) pranešime.

„Imunitetą stiprinanti vakcina gali padėti sumažinti infekcijos ir ligos riziką žmonėms, kurie anksčiau buvo pasiskiepiję, ir geriau kontroliuoti viruso atmainų plitimą ateinančiu sezonu“, – teigė „BioNTech“ įkūrėjas Uguras Sahinas (Uhuras Šachinas).

Įmonės artimiausiomis savaitėmis planuoja pateikti tą pačią informaciją Europos Sąjungos institucijoms.

Šis žingsnis žengtas nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) raginimų stabdyti trečiosios dozės platinimą, siekiant padėti sumažinti drastišką nelygybę skirstant vakcinas tarp turtingų ir neturtingų šalių. Izraelis taip pat jau pradėjo skiepyti savo piliečius trečiąja doze.

Rugpjūčio pabaigoje aukščiausios JAV sveikatos priežiūros agentūros – Ligų kontrolės ir prevencijos centrų – patariamasis komitetas susirinks aptarti trečiosios vakcinos dozės patvirtinimo vyresniems nei 65 metų suaugusiems, globos namų gyventojams ir sveikatos priežiūros darbuotojams.

Premjeras citavo sekmadieninius vyriausybės statistinius duomenis, kurie rodo, kad papildoma doze jau pasiskiepijo dagiau nei 420 tūkst. vyresnių nei 60 amžiaus žmonių, kas sudaro daugiau nei trečdalį visos tikslinės populiacijos.

Premjero teigimu, tikimasi, kad sekmadienio vakarą šis skaičius pasieks pusę milijono.

Apie tai Izraelio ministras pirmininkas pranešė po savaitinio vyriausybės posėdžio. Šiuo metu šalies ligoninėse daugėja COVID-19 sergančių žmonių. Beveik visi jie užsikrėtę itin užkrečiama delta atmaina. Dėl to Izraelio valdžia vėl įvedė privalomą kaukių dėvėjimą uždarose patalpose ir svarsto sugrąžinti kitų apribojimų.

Izraelis tapo vienu iš vakcinacijos lyderių tuomet, kai visame pasaulyje žmonės buvo pradėti skiepyti nuo koronaviruso. 9,3 mln. gyventojų turinčiame Izraelyje dviem vakcinos dozėmis yra paskiepyta apie 5,4 mln. gyventojų.

Verta paminėti, kad Pasaulio sveikatos organizacija neseniai paragino įvesti moratoriumą dėl papildomų vakcinos dozių, kad būtų išsaugoti vakcinos rezervai, kuriuos būtų galima panaudoti skurdesnėse šalyje paskiepyti žmones bent viena vakcinos doze.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo, revakcinacija bus taikoma praėjus ne mažiau kaip 6 mėn. po pilno vakcinacijos kurso. Vakcinacija trečia doze gali padėti sustiprinti silpno imuniteto asmenų atsparumą koronaviruso infekcijai bei sumažinti tikimybę susirgti sunkia COVID-19 ligos forma.

Trečia vakcinos doze vakcinuojami asmenys, kuriems atliktos organų arba kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, taip pat pacientai, sergantys kraujo ligomis, kuriems taikomas kraujo ligos ar jos komplikacijos gydymas arba toks gydymas baigtas ne seniau kaip prieš 24 mėn., arba aktyviai stebimi dėl kraujo ligos. Trečios dozės sulauks ir galutinės stadijos lėtine inkstų liga sergantys pacientai, kuriems taikoma nuolatinė pakaitinė inkstų terapija (hemodializė ar peritoninė dializė).

Sustiprinančiąja doze asmenys vakcinuojami ne anksčiau kaip po 180 dienų nuo antros dozės, jei buvo skiepijama „Comirnaty“ (gam. „BionTech“ ir „Pfizer“), „Spikevax“ (gam. „Moderna“) ar „Vaxzevria“ (gam. AstraZeneca“) vakcina, o jei buvo pasirinkta „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) vakcina – praėjus 180 dienų po pirmos ir vienintelės dozės. Sustiprinančiajai dozei visais atvejais šiuo metu bus skiriama „Comirnaty“ (gam. „BionTech“ ir „Pfizer“) vakcina.

Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į gydymo įstaigas, prašydama paskambinti savo pacientams, kuriems rekomenduojama skiepytis sustiprinančia trečia doze vakcinos nuo COVID-19. Pacientai taip pat kviečiami būti aktyvūs – artimiausiu laiku nesulaukus skambučio iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo gydosi, skambinti patiems ir registruotis savo vakcinai.

Pasiskiepijus trečia doze, apie tai informacija bus generuojama ir Galimybių pase bei ES Skaitmeniniame COVID pažymėjime, jų galiojimo sąlygos nesikeis.

Sprendimas dėl vakcinavimo trečia doze daugelyje Europos Sąjungos šalių vis dar nėra priimtas. Tokia praktika šiuo metu taikoma Liuksemburge, kur trečia vakcinų „Comirnaty“ ir „Spikevax“ dozė rekomenduojama imunosupresiniams pacientams, ypač po transplantacijų. Nuo rugpjūčio 1-osios skiepyti trečia doze pradėjo ir Vengrija. Toks skiepijimo algoritmas liepą jau pripažintas ir Izraelyje.

Tikėtina, kad visi kiti norintieji trečia vakcinos doze galės pradėti skiepytis 2021 m. IV ketv. – 2022 m. I ketv.

Socialiniame tinkle „Facebook“ V. Kasiulevičius išplatino įrašą, kuriame įspėja dėl delsimo skiepyti trečia vakcinos doze.

Jis sveikino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimą revakcinuoti sunkiomis kraujo ligomis ligomis ir inkstų nepakankamumu sergančius asmenis, tačiau aiškino, kad to nepakanka.

V. Kasiulevičiaus teigimu, reikėtų blaiviai žiūrėti į dabartinių skiepų veiksmingumą prieš naujas koronaviruso atmainas.

„Neturėkime iliuzijų – net Urugvajuje pasiskiepijo „tik“ 73 proc. gyventojų, ką jau kalbėti apie Lietuvą, kur antivakserių balsas skamba iš kiekvieno lygintuvo, o dalis esamų ir būsimų Seimo narių iš to kraunasi politinį kapitalą būsimiems rinkimams. Kuo daugiau šalyje neskiepytų asmenų, tuo pandemijos greitis, delta atmainai plintant kaip vėjaraupiams, bus didesnis.

Neturėkime iliuzijų, kad nesirgs paskiepyti žmonės. Jau sakiau anksčiau – paskiepyti žmonės suserga ir netgi miršta. JAV Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centras prognozuoja, kad Jungtinėse Valstijose iš 1 milijono paskiepytų kas savaitę susirgs 210, o iš 1 milijono neskiepytų 1790 asmenų“, – dėsto jis.

Pasak V. Kasiulevičiaus, „protingas žmogus supranta, kad skiepai apsaugo nuo ligos 8,5 karto geriau negu antivakserių propaganda, bet protingas žmogus užduos ir kitą klausimą: ką padaryti, kad tarp paskiepytų asmenų susirgimų būtų dar mažiau?“.

V. Kasiulevičius įraše akcentavo, kad mokslininkams jau pakanka duomenų susieti antikūnų kiekį su potencialia galimybe užsikrėsti – kuo daugiau antikūnų, tuo labiau asmuo yra apsaugotas.

„Jau pakanka duomenų rodančių, kad antikūnų prieš COVID-19 lygmuo koreliuoja su užsikrėtimo ir susirgimo COVID-19 rizika. Kuo daugiau antikūnų, tuo mažesnis šansas paskiepytam ar natūraliai persirgusiam užsikrėsti ir susirgti. Nesutariama dėl vieno – antikūnų slenksčio, žemiau kurio rizika daug didesnė. Ir tokiomis aplinkybėmis tai yra susitarimo objektas. Jeigu mes pasirinksime, pavyzdžiui, SARS-CoV-2-anti-S IgG antikūnų prieš spyglio baltymą ribą 300 BAU/ml, mes nedaug suklysime.

Tiesiog priimkime sprendimą, kad visus, kurie turi mažiau kaip 300 BAU/ml antikūnų prieš spyglio baltymą, būtina skiepyti, jeigu nuo jų antrojo skiepo praėjo bent 6 mėnesiai. Neturime vakcinų – sutarkime žemesnę ribą, bet tiesiog tai jau darykime“, – mano V. Kasiulevičius.

Profesoriaus manymu, jeigu reikia sudaryti eilę, tuomet prioritetą būtina teikti tiems, kurie vyresni nei 60 metų amžiaus – taip esą jau padarė Izraelis ir jau trečiąja „Pfizer“ vakcinos doze paskiepijo savo prezidentą – medikai, globos namų gyventojai, mokytojai, policininkai ir t. t.

„Kitų vakcinų be pavasario neturėsime, ventiliacijos problemų niekas net neketina spręsti, vaikai išsiilgę bendravimo grįš į mokyklas, ,,baltosios apykaklės“ į ofisus, o transportininkai, anot statistikos departamento, ir taip neketina skiepytis (linkėjimai merams ir „Linavai“). Finale mes sėkmingai vėl atsidursime 2020 metų lapkričio situacijoje, o bandymas uždaryti šalį baigsis Vyriausybės krize.

Todėl vieną dalyką, kurį mūsų šalis dar pajėgi padaryti prieš ateinančią žiemą, tai skiepytis, o kuo mažiau susirgs paskiepytų žmonių, tuo didesnis argumentas bus skiepytis tiems, kurie bijo“, – sako profesorius.