„Turime prisiminti mūsų tautų istoriją, kad tik bendri veiksmai gali užtikrinti mūsų šalių laisvę, laisvę nuo Rusijos agresijos. Šiandieną mes turime koncentruoti visą potencialą į Ukrainos ir kiekvienos tautos turinčios sieną su Rusija laisvės gynybą“, – po Vilniuje vykusio Trijų jūrų iniciatyvos susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Zelenskis.

„Reikia atminti, kad Putinas gali neapsiriboti vien tik mūsų žeme“, – pabrėžė jis.

Ukrainos prezidentas akcentavo ir oro gynybos svarbą kovojant su Rusijos agresija.

„Oro gynybos sistemos yra labai svarbios. Putinas bando sunaikinti mūsų energetikos infrastruktūrą, jis taikosi į civilius, jis nori žudyti civilius ir tuos ketinimus mums reikia sustabdyti“, – sakė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis taip pat pabrėžė valstybių sąjungininkių įsipareigojimų vykdymo svarbą.

„Labai svarbu, kad kiekvienas partneris išpildytų savo pažadus ir įsipareigojimus, susijusius su ginkluote ir amunicija. Ir mūsų susitarimai dėl bendros ginklų gynybos yra labai svarbūs. Rusija mums smogia kiekvieną dieną ir kiekvieną dieną ukrainiečiai kovoja fronto linijoje“, – sakė Ukrainos vadovas.

„Ir labai dėkoju lyderiams, kurie supranta viso šito reikalo svarbą. Mes turime negaišti laiko. Turime stiprinti savo pajėgas, savo ginkluotę. Visą tai mes ir aptarėme šio viršūnių susitikimo metu“, – pridūrė jis.

Jis vylėsi, kad birželio mėnesį jau bus pradėtos derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES).

„Birželio mėnesį bus tinkamas metas pradėti derybas dėl stojimo į ES. Ukrainai reikia signalo, nereikia leisti galvoti, kad ES yra silpna“, – sakė ji.

V. Zelenskis taip pat akcentavo Ukrainos narystės NATO svarbą.

„Putinas nori mus sunaikinti, jis nori iš tikrųjų sunaikinti Ukrainą ir pavergti kitas šalis. Mūsų saugumui nėra kitų alternatyvų. Mums reikia patekimo į Aljansą. Ukraina ir mūsų gyventojai, mūsų kovotojai to nusipelno“, – pabrėžė jis.

Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas taip pat pakartojo jau ne kartą išsakytą savo padėką Lietuvos žmonėms.

„Aš norėčiau padėkoti Lietuvos žmonėms, visiems Vilniečiams, visiems kitų miestų gyventojams už paramą nuo pat pirmos dienos. Mes Ukrainoje tikrai jaučiame, kaip jūs mumis tikite ir norite mūsų pergalės“, – sakė V. Zelenskis.

„Mes galime nugalėti Rusijos terorą, mes galime visi kartu to siekti“, – akcentavo Ukrainos prezidentas.

Įvardijo oro gynybos sistemų „Patriot“ poreikį: mums jų nereikės amžinai

Kalbėdamas apie karinės paramos poreikius, V. Zelenskis pažymėjo, jog karo pradžioje ukrainiečiams reikėjo įvairios vakarietiškos ginkluotės. Visgi, akcentavo jis, ilgainiui Ukraina ėmė ir pati gaminti trūkstamą artileriją, dronus.

„Tačiau to nepakanka, nes Rusija iš esmės atakuoja viską. Todėl visais atžvilgiais mums riekia paramos. Šiandien iškėliau šį klausimą, diskutuojant su partneriais“, – pakartojo jis.

Tuo metu, klausiamas apie oro gynybos sistemas „Patriot“, V. Zelenskis teigė, jog Ukrainai jų „nereiks amžinai“.

„Neturime oro gynybų sistemų. Savos gamybos, tokių kaip „Patriot“, neturime. Tiesiog neturime“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Mums nereikės „Patriot“ sistemų amžinai. Mes patys galėsime pasigaminti savų sistemų. Bet dabar norime saugoti žmonių gyvybes ir norime, kad partneriai mums padėtų“, – apibendrino jis.

Ketvirtadienį Vilniuje vyksta Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas bei verslo forumas, kuriame tikimasi sulaukti dešimties užsienio valstybių vadovų. Į renginį atvyko ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Trijų jūrų iniciatyva siekiama skatinti spartesnį Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono vystymąsi ir bendradarbiavimą, didinant dalyvaujančių šalių tarpusavio ryšius transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse. Taip pat norima stiprinti ES sanglaudą bei transatlantinius ES ir JAV ryšius.

Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.

Iniciatyvoje dalyvauja asocijuotosios šalys Ukraina ir Moldova.

Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, nuo antradienio vakaro, 20 valandos, iki penktadienio 13 valandos bus draudžiamas automobilių stovėjimas Upės gatvėje ir kai kuriose senamiesčio vietose.

Ketvirtadienį nuo 12 iki 14.30 val. taip pat bus draudžiamas transporto priemonių ir viešojo transporto eismas T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės gatvėse.

O 12–22 val. bus draudžiamas transporto priemonių, išskyrus viešąjį transportą, eismas Arsenalo ir T. Kosciuškos gatvėse, Trispalvės alėjoje.

Ketvirtadienį taip pat keisis ir viešojo transporto judėjimas. Skelbiama, kad nuo 12 val. iki 14.30 val. keisis 10, 11, 33, 89 autobusų maršrutų trasos ir eismo tvarkaraščiai.

Taip pat galimi 2, 3, 4, 17, 20 maršrutų troleibusų ir 6G maršruto autobusų.

Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikime Bukarešte prezidentas akcentavo, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pasikeitusi geopolitinė situacija Europoje dar stipriau išryškino minimos iniciatyvos, kuri remiasi strategine Šiaurės ir Pietų ašimi, svarbą.

„Mes privalome išnaudoti šį potencialą ir perorientuoti žemyno transporto jungtis, energetikos šaltinius ir tiekimo kelius. Privalome sukurti atsparią infrastruktūrą civilinėms ir karinėms reikmėms“, – pranešime sakė G. Nausėda.

„Džiaugiuosi, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje buvo pabrėžta karinio mobilumo svarba. Tam, kad užtikrintume Aljanso rytinio flango saugumą, privalome pagreitinti svarbiausių projektų – pirmiausia „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ bei „Via Carpatia“ įgyvendinimą“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie energetikos sektorių, Lietuvos vadovas pabrėžė Ukrainos svarbą 3SI regiono ekonomikai ir saugumui.

„Taip, šiandien Ukrainai reikalinga mūsų pagalba tam, kad šalis užsitikrintų būtiną energijos tiekimą. Artėjant antrajai karo žiemai, kviečiu mobilizuoti pagalbą būtiniausioms energetinėms reikmėms. Tačiau jau artimoje ateityje Ukraina taps svarbiu energetikos centru, kuris reikšmingai prisidės prie energetikos saugumo ir neutralumo klimatui uždavinių sprendimo mūsų regione“, – kalbėjo prezidentas.

Jis pabrėžė, kad būtina suteikti pagalbą Ukrainai atkuriant infrastruktūrą, garsiai ir aiškiai pasisakyti už kuo greitesnę Ukrainos derybų dėl narystės ES pradžią, padėti atstatyti šalį nelaukiant karo pabaigos ir kartu užtikrinti Ukrainos grūdų eksportą.

Devintasis Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas 2024 metais vyks Lietuvoje.

„Mes sieksime ne tik stiprinti Trijų jūrų iniciatyvos valstybių bendradarbiavimą, bet ir plėsti prie mūsų besijungiančių valstybių būrį bei toliau stiprinti bendradarbiavimą su strateginiais partneriais – JAV, Europos Komisija ir Vokietija“, – sakė prezidentas.

Trijų jūrų iniciatyva jungia dvylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją.

Kaip antradienį pranešė Prezidentūra, šių metų vadovų susitikimo pagrindinės temos – tolesnė parama Ukrainai ir pagalba jai atstatant karo suniokotą infrastruktūrą.

Taip pat bus diskutuojama apie tolesnį Europos Šiaurės ir Pietų ašies infrastruktūros bei sujungiamumo vystymą.

Viršūnių susitikimo dalyviai aptars regiono infrastruktūros strateginius projektus, bendradarbiavimą energetikos, ekonomikos ir skaitmenizacijos srityse, tolesnę iniciatyvos plėtrą.

Trijų jūrų iniciatyva jungia 12 Europos Sąjungos (ES) valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.

Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono vystymąsi ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.

Lietuvos vadovo teigimu, Ukraina demonstruoja atsidavimą Europos vertybėms ir nusipelno ES šalies kandidatės statuso. Prezidentas kvietė 3SI lyderius tvirtai palaikyti Ukrainos narystės ES siekį, taip pat atverti duris Ukrainos dalyvavimui 3SI formatu.

„Regionui kylantys iššūkiai yra bendri, todėl glaudžiai bendradarbiaudami juos įveikti galėsime daug efektyviau. 3SI formatas suteikia puikią platformą tai daryti, taip pat įtraukiant strateginius partnerius –  Vokietiją, JAV ir Europos Komisiją, o ateityje, tikiuosi, ir Ukrainą“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda kvietė regiono lyderius susitelkti ir drauge ieškoti būdų įveikti Ukrainos grūdų krizę ir atrasti naujus kelius grūdams keliauti per Europą.

Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė transatlantinio bendradarbiavimo svarbą 3SI šalims bei teigė įžvelgiantis dar nemažai neišnaudotų galimybių JAV įtraukimui į regioninį bendradarbiavimą ir ragino inicijuoti bendrus infrastruktūros projektus su JAV.

Susitikime dalyvavę 3SI šalių lyderiai paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje reiškia palaikymą Ukrainos narystei ES, įtvirtina savo įsipareigojimą bendradarbiauti įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus, įtraukiant ir Ukrainą, taip pat intensyviai plėsti transatlantinį bendradarbiavimą, praneša Prezidento komunikacijos grupė.