Šiomis dienomis Naujajame turguje lankėsi Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai. Jie apžiūrėjo, kaip vykdoma rekonstrukcija, susipažino, kaip jos metu organizuojama turgavietės veikla.

Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas svečiams papasakojo apie šiuo metu atliekamus darbus, planuojamus rezultatus. Politikai taip pat pabendravo su turgaus prekeiviais, kurie reikšmingesnių skundų politikams nepažėrė.

Po apsilankymo turgavietėje komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila pastebėjo, kad šiuolaikiškumo ar jaukumo galbūt kiek ir stigtų tam tikrose prekyvietės erdvėse, tačiau išskirtinių pastabų neakcentavo.

Vizito metu buvo išsklaidyti ir prekeivių nuogąstavimai, esą po lauko prekyvietės rekonstrukcijos smarkiai šoktelės prekybos ploto nuoma.

A.Vaišvilos teigimu, tikėtina, kad tokie gandai – laužti iš piršto, mat kol kas jokių panašių sprendimų nėra priimta.

Pasak turgaus vadovo, rekonstrukcija prasidėjo 2016-ųjų gruodį ir turėtų finišuoti šių metų gruodį.

"Dabar vyksta griovimo darbai. Iki balandžio 1 d. rangovas yra įsipareigojęs teritoriją paruošti statyboms. Komunikacijos jau yra nutiestos, baigiamos griauti senos pavėsinės, lyginama aikštelė", – dėstė V.Karmanovas.

Kol kas visi darbai atliekami pagal numatytą grafiką.

Įsibėgėjus lauko prekyvietės rekonstrukcijos darbams, pramoninių prekių prekiautojai persikėlė dirbti į laikinas prekybos vietas – lauko palapines.

V.Karmanovas patikino, jog bus stengiamasi, kad prasidėjusi rekonstrukcija nesukeltų nepatogumų nei prekeiviams, nei turgaus lankytojams.

Šiomis dienomis klaipėdiečių dėmesį patraukė prie Naujojo turgaus atsiradusios baltos palapinės.

Skelbiama, kad prieš pagrindinę prekybinę halę sumontuotos palapinės – laikinosios prekyvietės, kur perkeliami pramoninėmis prekėmis prekiaujantieji.

Šie prekeiviai į laikinąsias prekybos vietas persikelia todėl, kad jau šį pirmadienį pradedami lauko prekyvietės rekonstrukcijos darbai.

Viliamasi, kad po rekonstrukcijos pastebimai pagerėsiančios prekeivių darbo sąlygos į turgavietę privilios dar daugiau norinčiųjų čia dirbti.

Šalins drebėjimo pasekmes

Senojo turgaus paviljono kapitalinio remonto projektas penktadienį pristatytas visuomenei.

Pirmojo etapo metu numatyta pakeisti stogo dangą, sustiprinti konstrukcijas, apšiltinti pamatus ir grindis, atnaujinti pačią patalpą. Bus pašalinti ir prieš 10 metų Lietuvoje vykusio žemės drebėjimo padariniai. Pastato išorę numatyta tvarkyti antrojo etapo metu.

Po rekonstrukcijos halė pasikeis iš esmės. Dizaineris Saulius Remeika pasakojo, kad patalpa bus aiškiai suskirstyta į zonas. Vienoje bus prekiaujama mėsa, kitoje – gėlėmis, daržovėmis, kepiniais.

Žuvų prekyvietė bus atskirta nuo kitų dėl čia sklindančių kvapų. Mėsos ir žuvų prekyvietėse bus įrengti išpjaustymo skyriai su šaldytuvais, kurių dabar nėra. Taip pat veiks kavinė, kepyklėlė.

„Dabar yra šiokios tokios zonos, tačiau jos bus atskirtos aiškiau. Skirtingoms prekėms naudosime visiškai skirtingus prekystalius. Skirsis jų spalva. Pagal prekių grupes bus parinktas ir apšvietimas“, – tvirtino S.Remeika.

Bus įrengtos patalpos su dušais prekeiviams, valytojos patalpa. Pastarųjų dabar taip pat nėra. Senajame turguje veiks ir viešasis tualetas, kuriuo galės naudotis miestiečiai.

Projektą rengęs architektas Vytautas Grykšas tvirtino, kad atsiras daugiau įėjimų į halę. Dabar jų yra du. Be to, patalpą bus galima pereiti skersai.

Atsigręš į senąją Klaipėdą

Pasak V.Grykšo, bus išnaudota ir antresolė. Dabar ji naudojama kaip sandėlis. Taip nuspręsta, nes norėta, kad pirmajame aukšte liktų daugiau vietos.

Vienoje antresolės pusėje bus įrengtos administracinės patalpos, kitoje bus sumontuoti įrenginiai – vėdinimo, kondicionavimo ir kitos sistemos.

Ypač didelis dėmesys bus skirtas prekyvietės dizainui. Pasak S.Remeikos, iš pradžių buvo du variantai. Svarstyta rinktis skandinaviškąjį arba šiltesnį stilių, turintį aliuzijų į Mėmelio architektūrą.

„Po diskusijų apsispręsta atsigręžti į senąją Klaipėdą. Sukurti turgų, kuris atspindėtų senamiesčio dvasią, nebūtų lyg koks svetimkūnis“, – tvirtino dizaineris.

Senojo turgaus dizainui išrinktos spalvos, būdingos Klaipėdos senamiesčiui. Net iškabas siūloma rašyti gotiniu šriftu, kuris siejamas su Mėmeliu. Grindų plytelės išrinktos rudos – molio spalvos. Prekystaliai net turi čerpių stogus, kurie būdingi senamiesčio pastatams.

„Arkos – vienintelis architektūrinis dalykas, kuris liko halėje“, – teigė dizaineris.

S.Remeika pabrėžė, kad Senojo turgaus halėje norima sukurti mažą miestą, kuris nebūtų monotoniškas, nuobodus.

Nori pradėti pavasarį

Senojo turgaus direktorius Arvydas Gaudiešius pasakojo, kad halėje bus 12 vietų šviežios mėsos prekeiviams, žuvų turgavietėje – 8, gėlių – 8, 18 vietų bus universalios su šaldymo vitrinomis, 12 – be pastarųjų. Prekybos vietos numatytos ir ūkininkams, prekiaujantiems pieno produktais.

Pasak vadovo, skaičiai pasirinkti neatsitiktinai. Atlikta analizė, kad vietų neatsirastų per daug.

„Pasirinkome optimalų variantą. Jei reikės, galėsime keisti“, – tvirtino direktorius.

A.Gaudiešius vylėsi, kad vėliausiai iki sausio 15-osios bus gauti visi reikalingi leidimai darbams. Remontą norima pradėti kovą ar balandį. Svarstoma, ką daryti su prekeiviais rekonstrukcijos metu.

„Turime kelis variantus. Pagal pirmąjį darbai iš pradžių vyktų vienoje, o paskui kitoje halės pusėje. Taip pat galvojame pirkti modulinius namelis, iš kurių būtų prekiaujama. Tačiau tokiu atveju turime turėti sutartis su prekybininkais. Juk nameliai kainuoja. Tačiau kol kas kai kurie prekybininkai nežino, ar prekiaus, ir nenori pasirašyti sutarčių“, – komentavo vadovas.

Skaičiuojama, kad atnaujinti paviljoną atsieis 900–950 tūkst. eurų. Tikslūs skaičiai paaiškės po konkurso. A.Gaudiešius neslėpė, kad atnaujinus salę vietų kainos brangs.

„Juk yra skirtumas, ar dirbi apsivilkęs tris paltus, ar geromis sąlygomis. Atitinkamas yra ir mokestis. Aišku, pastarasis už vietą drastiškai kilti neturėtų. Mums svarbu išlaikyti prekeivius. Mums jie reikalingi“, – pabrėžė direktorius.

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė informavo, kad savivaldybė ruošiasi atnaujinti ir pagrindinę turgaus aikštę. Darbai turėtų prasidėti kiek vėliau nei pastato remontas.

Didėja prekeivių būrys

Pokyčiams besirengiančio Naujojo turgaus prekeivių negąsdina čia netrukus prasidėsiantys darbai.

Atvirkščiai – pastarųjų mėnesių veiklos rodikliai, palyginti su praėjusių metų rezultatais, byloja apie augantį turgavietės populiarumą.

„Ataskaitos rodo, kad mūsų apyvarta augo, o administravimo sąnaudos nesikeitė. Tai reiškia, kad išnuomota daugiau prekybinių plotų, sulaukėme daugiau naujų prekiautojų“, – tvirtino Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas.

Pastebima, kad galimybė prekiauti šioje turgavietėje domina ne tik uostamiesčio bei aplinkinių miestų prekiautojus, bet ir atvykstančiuosius iš toliau – Panevėžio, Šiaulių apskrities. Į ūkininkų turgų prekeiviai atkanka ir iš Kauno.

Pašnekovo teigimu, labiausiai džiugina tai, kad tarp naujų prekeivių nestinga jaunų, savo verslą dar tik pradedančių žmonių.

„Turgus tampa ta vieta, kur galima pradėti savo verslą. Jaunimas tuo naudojasi, mūsų turguje auga nauja prekybininkų karta“, – teigė V.Karmanovas.

Direktorius pastebėjo, kad didėjant apyvartai ir sėkmingai mažinant sąnaudas pavyko padidinti ir Naujojo turgaus pelną.

Gerės darbo sąlygos

V.Karmanovo teigimu, siekiant ir toliau didinti turgavietės patrauklumą, tęsiami senų prekybos paviljonų modernizavimo darbai, gerinamos sąlygos prekiautojams.

Pagrindinis atsinaujinimo šurmulys – lauko prekyvietės rekonstrukcija – prasidės jau šį lapkritį.

„Rekonstrukcija reikalinga tam, kad pagerintume sąlygas tiek prekiautojams, tiek pirkėjams. Vasarą turguje pluša apie 500–600 prekybininkų. Žmonėms, kurie dirba lauke, sąlygos iš tiesų yra prastos, todėl vėlų rudenį ir žiemą jų skaičius sumažėja, o mes, turgavietės administracija, nesurenkame tiek pajamų, kiek galėtume. Tad buvo priimtas sprendimas, kad dalis lauko prekyvietės turi tapti komfortišku uždaru paviljonu, kur būtų galima produkciją siūlyti ir žiemą“, – paaiškino direktorius.

Po rekonstrukcijos naujame paviljone patogiau bus dirbti visais metų laikais, mat žiemą jis bus šildomas, o vasarą – vėsinamas.

Atnaujinant lauko prekyvietę, čia bus pakeistas grindinys, atsiras vaikų žaidimo aikštelė. Viliamasi, kad pokyčiai pritrauks daugiau pirkėjų ir prekybininkų.

Rekonstrukcijos darbai, kaip minėta, startuos lapkritį, kai lauko prekybos sezonas keliaus pabaigos link, todėl lauko prekeiviai nepatogumų patirti neturėtų. Juo labiau, kad rekonstrukcija vyks keliais etapais: iš pradžių bus tvarkoma daržovių pardavėjų zona, o kitąmet, jau įrengus naujas prekybos vietas ir ten perkėlus pramoninių prekių pardavėjus, statybininkai imsis darbo senųjų prekystalių vietoje.

Laukia pasiūlymų

Nors Naujajame turguje darbininkai dar nepluša, tačiau jau dabar turgavietės administracija yra pasirengusi bendradarbiauti su ateityje čia įsikurti planuojančiais prekybininkais.

Laukiama, kad atnaujintoje turgaus dalyje dirbsiantieji išsakytų savo lūkesčius, pageidavimus, mat prekybos vietų dydį reikėtų suplanuoti dar vykstant statybos darbams.

Pabrėžiama, kad po rekonstrukcijos naujame paviljone galės įsikurti maždaug 30 proc. daugiau prekiautojų nei dabar, o numatytos prekybos vietos bus pritaikytos pagal individualius verslininkų poreikius.

„Mes galėsime suteikti ir 6, ir 12 ir 24 kv. metrų ploto prekybos vietas. Viskas priklausys nuo prekybininkų norų, viską su jais derinsime, neįrenginėsime patalpų pagal vieną standartą“, – patikino V.Karmanovas.

Pasak direktoriaus, toks lankstumas turėtų būti patrauklus smulkiesiems verslininkams, mat kitos Klaipėdos prekyvietės siūlo didesnius plotus ir jų nuoma vis tiek bus brangesnė nei įsikūrus mažesnėse ir komfortiškose Naujojo turgaus patalpose.

Tikimasi, kad suplanuotus rekonstrukcijos darbus pavyks pabaigti iki kitų metų vasaros pabaigos.

"Kitą savaitę planuojam susitikti su projektuotojais, konstruktoriais, rangovais – turime susitarti dėl darbų organizavimo. Mums pirmiausia rūpi, kad būtų kuo mažiau trukdžių prekybai ir kad nesukeltume nepatogumų turgavietės klientams. Šios nuostatos laikysimės visuose rekonstrukcijos etapuose", – sakė Viačeslavas Karmanovas, Naujojo turgaus direktorius.

Pasak turgavietės vadovo, vasarą yra pats prekybos pikas – į didžiausią Vakarų Lietuvoje maisto produktų turgavietę plūsta ne tik vietiniai gyventojai, bet ir atvykėliai iš aplinkinių kurortų, tad būtų geriau, jei pagrindiniai statybos darbai prasidėtų pasibaigus šiltajam sezonui.

Kad sudėtingiausi statybos etapai dėl objektyvių priežasčių gali prasidėti rudenį, patvirtino ir bendrovės "Konsolė" vadovas.

"Objektas nėra paprastas. Lauko paviljonuose reikės sumontuoti betonines kolonas, kokių Lietuvoje niekas negamina. Nežinia, ar rasime jas užsienyje, gali tekti specialiai gaminti. Tai užtruks ne vieną mėnesį", – aiškino Kazys Skutulas, bendrovės "Konsolė" direktorius.

Taip pat statybos rangovams teks darbus vykdyti neužtveriant praėjimo takų pėstiesiems, tam reikės pastatyti dengtus praėjimo tunelius, statybos vyks ne iškart visoje teritorijoje, o skirtingose vietose keliais etapais.

Tačiau prekybininkai ir pirkėjai neturėtų būkštauti dėl nepatogumų ar sumažėjusio asortimento – turgavietės administracija yra parengusi planą kaip rekonstrukcijos metu sutalpinti visus prekybininkus į laisvas vietas paviljonuose ar teritorijoje.

"Nepaisant rekonstrukcijos, mes tikrai rasime vietą kiekvienam, kas nori prekiauti mūsų turgavietėje. O kitą rudenį jau pakviesime pirkėjus bei prekybininkus į erdvias ir komfortiškas patalpas ir naujai sutvarkytas, estetiškas lauko prekybos erdves", – žadėjo V.Karmanovas.

Planuojama, jog po rekonstrukcijos prekybininkams turguje atsiras net 30 proc. daugiau vietų. Rekonstrukcijos metu bus uždengtas pėsčiųjų takas tarp mėsos ir daržovių paviljonų, dabartinės lauko prekyvietės vietoje bus įrengti uždaro tipo pramoninių prekių paviljonai, atnaujintos turgavietės prieigos prie Taikos prospekto, atsiras rekreacinės erdvės turgavietės lankytojams. Statybos darbams numatyta 1,95 ml. eurų.

Senojo turgaus atgimimas prasidės nuo prekybos halės ir jos prieigų sutvarkymo. Taip nusprendė vakar posėdžiavusi Klaipėdos miesto tarybos kolegija. Pirminiams darbams atlikti turėtų užtekti paties turgaus sukauptų lėšų, o vėliau veikiausiai reikės ieškoti privačių investuotojų.

Nurodė tris scenarijus

Vakar tarybos nariams pristatyta investicijų pritraukimo į bendrovę "Senasis turgus", įmonės veiklos efektyvinimo ir rezultatų gerinimo bei teritorijos išvystymo galimybių studija. Ją savivaldybės užsakymu parengė bendrovė "Civitta".

Buvo remiamasi jau anksčiau urbanistų paruošta galimybių studija, kurioje Senojo turgaus zona išskaidyta į šešis pagrindinius kvartalus, kuriuose turėtų veikti prekybos halė, gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpos, automobilių stovėjimo aikštelė bei viešbutis.

Atliekant ekonominį vertinimą buvo nustatyta, kad norint atnaujinti visus 6 turgavietės kvartalus prireiktų apie 15,2 mln. eurų.

"Potenciali grąža yra beveik 6 proc., o investuotojai šiuo metu rinkoje laukia apie 10 proc.", – pastebėjo "Civittos" atstovas Mykolas Navickas.

Į šį skaičių neįtraukiamos archeologinių bei antropologinių tyrimų bei žemės įsigijimo išlaidos. Įskaičiavus jas, investicijų grąža dar labiau susitrauktų.

Suplanuotų kvartalų atsiperkamumas vertintas pagal tris scenarijus. Pirmasis numato teritorijos vystymą, kai savivaldybė neprisideda savomis lėšomis, neatlieka tyrimų, tačiau parduoda teritorijos sklypus.

Šiuo atveju turgaus halės atsiperkamumas būtų didžiausias.

Antruoju scenarijumi numatoma, kad savivaldybė prisidėtų teritorijoje atliekant reikiamus tyrimus, o trečiuoju – ji dar pastatytų ir automobilių stovėjimo aikštelę.

Galimybė parduoti

M.Navicko teigimu, turgaus halė duotų didžiausią naudą tuo atveju, jeigu į ją būtų investuojama pirmiausia ir atsisakoma gyvenamųjų namų kvartalo vystymo bei viešbučio.

Šiuo metu uostamiesčiui ir patariama imtis atnaujinti halę bei svarstyti automobilių stovėjimo aikštelės klausimą.

Savivaldybei siūloma pritarti akcijų emisijai – parduoti dalį turgavietės akcijų, o gautomis lėšomis prisidėti įgyvendinant planus.

Rekomenduojama parduoti ne daugiau nei pusę akcijų ir savivaldybei išlikti pagrindinio akcijų paketo savininke.

Užvirė diskusija

Miesto tarybos kolegijos nariai pritarė siūlymui, kad turgaus atnaujinimas ir vystymas prasidėtų nuo prekybos halės, taip pat būtų sutvarkyti lauko prekybos paviljonai bei įrengtos papildomos automobilių stovėjimo vietos.

Tačiau tarybos kolegijos narys Rimantas Taraškevičius pastebėjo, kad reikėtų apsispręsti ir dėl darbų finansavimo šaltinių.

Būtent dėl šio siūlymo ir užvirė diskusija. Vicemerė Judita Simonavičiūtė nuogąstavo, kad suskubus parduoti turgų iškils grėsmė, jog vėliau čia įsikurs prekybos centras.

Politikas Simonas Gentvilas pabrėžė, kad miestas privalo priimti ryžtingus sprendimus, Senąjį turgų pradėti atnaujinti dar šiemet, tačiau nebijoti jo atiduoti į verslininkų rankas.

Kol kas pinigų užteks

Tarybos kolegijos narys Valdemaras Anužis pastebėjo, kad burlaivio "Meridianas" ir kiti pavyzdžiai įrodo, jog akcijų emisija, arba miesto ir privataus kapitalo bendradarbiavimas pasitvirtina. V.Anužis paragino atsižvelgti į šią patirtį.

Vis dėlto politikai tokio sprendimo nepriėmė. Sutarta, kad šiuo metu apie 250 tūkst. eurų investicijoms sukaupusi turgavietė pirminius darbus galės atlikti savo lėšomis.

Tarybos kolegija taip pat nusprendė iki šių metų spalio parengti Senojo turgaus tvarkymo veiksmų planą.

Klaipėdos naujasis turgus ruošiasi rekonstrukcijai. Planuojama, kad darbai prasidės šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje. Teigiama, kad jau dabar yra nemažai prekybininkų, kurie norės įsikurti atnaujintame paviljone.

Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas vakar dalyvavo Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje. Politikai pageidavo išgirsti praėjusių metų vadovo ataskaitą.

Senąja valiuta Naujojo turgaus pajamos pernai siekė per 2,3 mln., o grynasis pelnas – 305 tūkst. V.Karmanovas taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš metus įmonėje dirbo 41 žmogus. Dabar – 26, o etatų įsteigta dar mažiau.

Vadovas politikams priminė, kad šiemet bus baigtas turgavietės atnaujinimo techninis projektas. Rekonstrukciją planuojama pradėti metų pabaigoje ar kitų pradžioje.

Preliminariais skaičiavimais, projektui įgyvendinti reikės 700–800 tūkst. eurų. Toje vietoje, kur dabar prekiaujama rūbais, atsiras uždaras paviljonas. Bus atnaujintas ir takas, prekyvietės prieigos. Politikai domėjosi, kas nutiks su prekeiviais, kol vyks rekonstrukcija.

„Apie tai galvojame nuolatos. Gal rekonstrukciją pavyks pradėti šių metų gruodį ar lapkritį. Žinoma, jei leis orai. Tokiu laiku prekeivių būna labai mažai. Tikimės, kad darbai vyks sklandžiai ir greitai. O norinčiųjų prekiauti paviljone jau dabar yra nemažai“, – pasakojo vadovas.

V.Karmanovas pabrėžė, kad prie Naujojo turgaus norima suformuoti naują centrą: „Dabar Klaipėda turi tik senamiestį. O čia galėtų atsirasti dar viena traukos vieta“.

Direktorius tvirtino, kad prisidės ir prie tvarkos mieste. Baigus rekonstruoti Debreceno aikštę, savivaldybė į įmonę kreipėsi dėl nelegalios prekybos. Tokia pati situacija yra ir Vingio gatvėje esančiame pasaže.

„Paklausė, ar mes negalėtume administruoti. Stengsimės viską sutvarkyti“, – teigė vadovas.

Komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila atkreipė dėmesį, kad Naujasis turgus, būdamas savivaldybės įmonė, neturi stebėtojų tarybos. Komitetas siūlys, kad ji būtų įsteigta. Tam nepritarė tarybos narys Vidmantas Plečkaitis.

„Kam reikalinga ta stebėtojų taryba, jei įmonė gerai dirba. Kai kurios bendrovės ją turi, bet rezultatų nėra“, – pabrėžė politikas.

Vos šešiolikos prekybinių vietų Šventosios turgavietės rekonstrukcija, atsiėjusi apie 58 tūkst. eurų, sudomino prokurorus. Prokurorų akiratyje – Palangos savivaldybės tarybos narys Eimutis Židanavičius, kuris atsakingas buvo už turgavietę valdžiusios įmonės finansus.

Byla už turto pasisavinimą

Klaipėdos apygardos prokuratūra ir uostamiesčio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo dideliu mastu.

Pasak Klaipėdos apygardos prokuroro Arvydo Navicko, šis tyrimas pradėtas paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

"Jau anksčiau buvo pradėtas tyrimas dėl įmonės "Palangos klevas" veiklos. Ši bendrovė valdo Palangos ir Šventosios turgavietes. Tyrimas pradėtas po to, kai pasikeitė įmonės vadovybė ir gavome kreipimąsi dėl galbūt neskaidrios buvusios vadovybės veiklos", – tikino prokuroras.

Į prokuratūrą kreipėsi naujasis įmonės "Palangos klevas" direktorius Aloyzas Byčkovas.

"Kai atėjau vadovauti, bendrovės kasą faktiškai radau tuščią. Negana to, buvo likusios skolos, nesumokėti mokesčiai. Kreipiausi į prokurorus dėl 2012 ir 2013 metais įmonėje vykdytos veiklos", – dienraščiui teigė A.Byčkovas.

"Palangos klevo" direktoriaus teigimu, Šventosios turgavietėje nebuvo vykdomas joks mokesčių surinkimas ar inkasavimas, net nebuvo vedamas kasos aparato operacijų žurnalas.

"Kad pinigai kažkur išgaruodavo, įrodo tai, jog įmonė gali pelningai dirbti. Tačiau buvę vadovai ją buvo palikę su skolomis. Per praėjusius metus mes atsiskaitėme ne tik už skolas, bet dar ir turime pelno. Šiuo metu įmonės kasoje yra apie 50 tūkst. eurų", – aiškino vadovas.

Pateikė ieškinį

Prokurorų pradėtas tyrimas dėl Šventosios turgavietės rekonstrukcijos aistras kėlė jau senokai.

"Rekonstrukcija kainavo apie 58 tūkst. eurų. Tačiau turgavietės paviljonai buvo pastatyti pačių prekybininkų lėšomis. O visa rekonstrukcija tėra tvoros įrengimas ir trinkelių paklojimas. Seni turgavietės pastatai buvo rekonstruoti senomis medžiagomis", – aiškino A.Byčkovas.

Įmonė "Palangos klevas" priklauso Palangos savivaldybei. Tačiau, A.Byčkovo teigimu, buvusioji bendrovės vadovybė padarė žalą pačiai įmonei.

"Ekspertai sakė, kad net jei suma už atliktus darbus būtų vertinama pagal aukščiausius rinkos įkainius, turėjo būti išleista kone dvigubai mažiau pinigų, nei yra deklaruojama. Todėl įmonei padaryta žala siekia mažiausiai 29 tūkst. eurų. Mes, beje, pateikėme ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos. Mano galva, buvę įmonės vadovai turės atlyginti žalą", – pabrėžė A.Byčkovas.

Siekia mandato

A.Byčkovas tikino, kad pradėjęs vadovauti turgavietėms Palangos turguje aptiko vos 40 prekybos vietų sutarčių, nors turguje iš viso yra 189 vietos.

"Iš jų 66 būna užimtos tik iki šeštadienio 9 ar 9.30 val. Jas nuomoja gintarų prekeiviai. Tačiau jos tuščios visą dieną nestovi, juk laisvas vietas galima nuomoti. Šventojoje yra įrengta 16 prekybos vietų", – aiškino turgaviečių vadovas.

Naujasis direktorius pašiurpo ir tada, kai paaiškėjo, kad dalis prekybos vietų buvo įrengtos ant savivaldybei priklausančio šaligatvio.

Tyrimas atliekamas dėl tuo metu įmonei vadovavusios Irenos Vitkienės ir anksčiau įmonei vadovavusio, vėliau turgavietės finansininku tapusio E.Židanavičiaus veiksmų.

E.Židanavičius šių metų savivaldos rinkimuose dalyvauja su visuomeniniu rinkimų komitetu "Nepartinių palangiškių sąjūdis". E.Židanavičius puikuojasi sąrašo viršuje. I.Vitkienė užima 9-ąją šio sąrašo vietą.

E.Židanavičius įmonės "Palangos klevas" vadovu dirbo nuo 2009 metų. Liberalų sąjūdžio skyriui priklausęs vyriškis vėliau ėmė jam vadovauti.

Teistumas negąsdina

Pats E.Židanavičius dienraščiui tvirtino, kad iš šios partijos pasitraukė savo noru, o apie policijos atliekamus tyrimus esą nieko nežino.

"Nebuvau apklaustas ir nežinau apie pradėtus ar tęsiamus tyrimus. Man neaišku, kaip galima nematyti už 200 tūkst. litų atliktų darbų. Tvora matyti, trinkelės – taip pat, matyti ir renovuoti pastatai. Kokia kaina tuo metu konkursą laimėjusi įmonė dirbo, tiek ir buvo sumokėta", – situaciją komentavo E.Židanavičius.

Buvęs bendrovės vadovas aiškino, kad jam palikus vadovo kėdę įmonės sąskaitoje buvo likę 200 tūkst. litų, o skolų esą buvusi vadovybė nepaliko.

E.Židanavičius tikino, kad jam gresianti baudžiamoji byla tėra rinkimų kova. Tiesa, kandidatas į savivaldybės tarybą neslepia ankstesniojo savo teistumo. 1996 metais Klaipėdos apygardos teismo palangiškis buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 150 str. 2 dalį. Tai paskelbta VRK tinklalapyje.