A. Duda pirmiausia patikėjo šią misiją M. Morawieckiui, nes jo partija „Teisės ir teisingumas“ (PiS) spalio rinkimuose gavo daugiau balsų už visas kitas atskiras partijas, nors ir prarado iki šiol turėtą daugumą parlamente.

Daugumą vietų Lenkijos Seime iškovojo trijų pagrindinių opozicinių politinių jėgų– Pilietinės koalicijos (KO), „Trečiojo kelio“ (kurią sudaro PSL ir centro dešinioji „Lenkija 2050“) ir „Naujosios kairės“ (vienijančios socialliberalias Lenkijos grupes) – aljansas.

PiS prarado valdančiąją daugumą abiejuose parlamento rūmuose ir turi mažai šansų sudaryti koalicinę vyriausybę, nes jokia kita partija, atrodo, nėra suinteresuota su ja bendradarbiauti.

PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) sakė, kad jo partija nori pasiūlyti „kitą veidą“, kad būtų nutrauktas, jo žodžiais tariant, karas, kurį, anot jo, vykdo pagrindinė opozicinė partija – centristinė Pilietinė platforma (PO).

Paprašytas pakomentuoti tai, kad naujoje vyriausybėje nėra daugelio buvusio ministrų kabineto narių ir kad naujoji vyriausybė vadinama „ekspertų ir politikų“ vyriausybe, J. Kaczynskis atsakė: „Tai buvo mano idėja. Ji susijusi su tuo, kad šioje vyriausybėje nebūtų per daug politikų.“

„Mes norime pasiūlyti naują veidą ir konkretų pasiūlymą Seimui, prezidentui ir visuomenei. Kartu reikia koreguoti žiniasklaidos informaciją, kad reikšmingi PiS politikai nenori dalyvauti naujoje premjero M. Morawieckio vyriausybėje. Tai akivaizdus melas. Mums teko spręsti priešingą situaciją“, – tvirtino jis.

J. Kaczynskis sakė, kad neatmeta ir sprendimo, pagal kurį, pavyzdžiui, naujasis premjeras galėtų būti iš kitos frakcijos, pavyzdžiui, agrarinės Lenkijos liaudies partijos (PSL), nes „reikia užbaigti karą, kurį vykdo viena partija – Pilietinė platforma“.

„Tokia yra šio pasiūlymo idėja, – aiškino J. Kaczynskis. – Norime parodyti, kad galima valdyti kitaip. Pažiūrėsime, kaip tai bus priimta.“

Pirmadienio rytą dar nebuvo aišku, kokie asmenys bus naujame M. Morawieckio ministrų kabinete.

Kartu reikia koreguoti žiniasklaidos informaciją, kad reikšmingi PiS politikai nenori dalyvauti naujoje premjero M. Morawieckio vyriausybėje.

Prezidento kanceliarijos vadovė Grazyna Ignaczak-Bandych (Gražina Ignačak Bandich) sakė, kad prezidentūroje pirmadienio popietę planuojamos priesaikos ceremonijos metu kalbą turi pasakyti A. Duda. Be to, tradiciškai kalbą turėtų pasakyti ir ministras pirmininkas.

Po to M. Morawieckis turės per dvi savaites užsitikrinti įstatymų leidėjų pasitikėjimą jo naująja vyriausybe. Jei jam nepavyks, Seimas galės balsuoti dėl alternatyvios ministro pirmininko kandidatūros.

Sekmadienį laikinasis valstybės turto ministras Jacekas Sasinas sakė, kad M. Morawieckio šansai tesiekia apie 10 procentų.

Penktadienį interviu portalui „Salon24“ M. Morawieckis paskelbė, kad naujoji vyriausybė bus „gerokai mažesnė, joje bus daug moterų. Tai bus politinė-vykdomoji vyriausybė“.

Anksčiau šį mėnesį, remdamasis nustatyta tvarka, A. Duda priėmė M. Morawieckio ir jo kabineto atsistatydinimą, bet pavedė jam toliau eiti pareigas, kol bus suformuota nauja vyriausybė.

PiS oponentų partijos, Seime turinčios 248 vietų daugumą, pasirašė koalicijos susitarimą. Šių politinių jėgų lyderiai pareiškė, kad yra pasirengę pradėti valdyti, ir sako, kad nori pataisyti užsienio aljansus ir atblokuoti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl PiS vykdyto teismų nepriklausomumo ribojimo.

Koalicijos kandidatas į premjerus yra 66 metų Donaldas Tuskas, patyręs politikas, šiame poste dirbęs 2007–2014 metais. Nuo 2014-ųjų iki 2019-ųjų jis ėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas.

PiS vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) yra pripažinęs, kad M. Morawieckiui bus itin sunku formuoti naują vyriausybę. Tačiau televizijai TVN24 jis sakė, kad M. Morawieckio pareiga yra pabandyti.

Jei M. Morawieckiui nepavyks, kitas premjeras bus D. Tuskas, sakė P. Muelleris.