Parlamentarė ketvirtadienį registravo tai numatančią pataisą. Dabar ją svarstys Ekonomikos komitetas, kuriam Seimas šią savaitę pavedė pateikti išvadą, ar reikia atlikti situacijos žemės ūkyje parlamentinį tyrimą. Komitetas žada apsispręsti per porą savaičių. 

TTK kovo pabaigoje nutarė nesiūlyti Seimui organizuoti tyrimą, nes didelių žemės sklypų įsigijimais domisi teisėsauga.

Seimo narė dabar siūlo įvertinti, kaip dirbama žemė buvo įsigyjama 1991-2016 metais, o jeigu tuometiniai sprendimai buvo neskaidrūs, būtų nustatyti atsakingi asmenys, taip pat ar tie sprendimai nesukūrė prielaidų rinkos dalyvių dominuojančiai padėčiai, kokius žemės plotus valdo politikai, dalyvavę šiuose procesuose, bei jų artimi giminaičiai, ar skaidriai buvo skirstoma Europos Sąjungos parama.

Imtis žemės ūkio situacijos tyrimo reikalavo konservatoriai paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Tyrimo iniciatoriai siūlė rasti atsakymus į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.  

Tada A. Širinskienė pasiūlė aiškintis visus 1991-2016 metų politinius sprendimus, turėjusius esminės įtakos žemės ūkio valdymui, o visus opozicijos, kuri ir buvo tyrimo iniciatorė, klausimus dėl dirbamos žemės įsigijimo nori išbraukti.