ŠMSM antradienį pranešė, kad atnaujintais ugdymo planais mokyklos vadovausis artimiausius dvejus mokslo metus. Planai buvo patvirtinti pirmadienį.

Atsiranda nauji dalykai: astronomija, verslumas

Atnaujintos ugdymo programos nuo rugsėjo bus įgyvendinamos nelyginėse 1, 3, 5, 7, 9 ir 11 klasėse, o lyginėse – užbaigiamos dabartinės programos. Dar kitais mokslo metais visos klasės bus ugdomos pagal naujas programas.

Klasėse, kurios dirbs pagal atnaujintas programas, bus siūloma naujų dalykų. Pavyzdžiui, III gimnazijų klasių mokiniai galės rinktis mokytis astronomijos, inžinerinių technologijų, ekonomikos ir verslumo, geografinių informacinių technologijų (GIS). Per pastarojo dalyko pamokas mokiniai mokysis praktiškai naudoti GIS technologijas, kurs skaitmeninius žemėlapius, atliks GIS analizę ir pan.

Taip pat numatyta, kad Šaulių sąjunga maždaug pusėje bendrojo ugdymo mokyklų devintokams organizuos tris privalomas praktinio pilietiškumo ir gynybos įgūdžių formavimo dienas per metus, nuo 2024 metų rudens siekiama, kad kiekvienas devintokas turėtų galimybę dalyvauti šiuose mokymuose.

Pradinėse klasėse pasaulio pažinimo dalykas išskiriamas į du dalykus: visuomeninio ugdymo ir gamtos mokslų, per gamtos mokslų pamoką bus skiriamas didelis dėmesys tiriamajai veiklai. Pamokų skaičius dėl to nesikeičia: pasaulio pažinimui buvo skirtos dvi valandos, išskaidžius tiems dviem dalykams skiriama po valandą. 

Nuo kitų mokslo metų trečiokai turės daugiau matematikos pamokų. Jiems pridedama viena šio dalyko pamoka ir visi 2–4 klasių mokiniai turės po penkias matematikos pamokas per savaitę.

Taip pat iki 6 valandų per savaitę ilginamas išplėstinio lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokomojo dalyko III gimnazijos klasės mokiniams mokymas. Daugėja informatikai skirtų valandų – šio dalyko viduriniame ugdyme bus mokoma tiek pat, kiek ir kitų dalykų – chemijos ar fizikos.

Pasikeisti užsienio kalbą bus lengviau

Palengvinamos sąlygos pasikeisti antrąją užsienio kalbą, ją paprastai mokiniai pradeda mokytis nuo 6 klasės. Perėję į kitą mokyklą mokiniai galės rinktis mokytis naują užsienio kalbą, ne tokią, kokią buvo pasirinkę prieš tai. Tam bus skiriama papildomų pamokų. Tautinių mažumų mokyklose besimokantiems vaikams antroji užsienio kalba nebus privaloma, kaip ir dabar.

Mokiniai kaip antrąją užsienio kalbą galės pasirinkti ne tik vokiečių, prancūzų, anglų, rusų, bet taip pat ir lenkų, ispanų, ukrainiečių kalbas, jeigu pastarąsias kalbas galės pasiūlyti mokykla.

Mokykla pagal galimybes sudarys sąlygas mokytis gimtosios kalbos vaikams, atvykusiems iš užsienio,  jeigu jie pageidaus, kad jų gimtoji kalba būtų įskaitoma kaip antroji užsienio kalba, pasak ministerijos, tai aktualu, pvz., ukrainiečiams.

Naujuose planuose numatyta daugiau papildomų konsultacijų mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Nauja tai, kad mokiniui, dalyvavusiam Nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ar Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygio, bus teikiama tikslinga mokymosi pagalba – 20 pamokos trukmės konsultacijų. Už šias papildomas konsultacijas bus apmokama iš valstybės biudžeto, tam yra skirtos papildomos lėšos.

Planuose nustatyta, kad mokykla taip pat turi užtikrinti ne tik trumpalaikę, bet ir sisteminę ilgalaikę pagalbą mokiniui.

Bus įskaitoma daugiau neformaliojo švietimo veiklų

Pagal atnaujintus planus, atsiranda daugiau galimybių įskaityti neformaliąją mokinio veiklą. Mokinys gali pageidauti, kad būtų atleistas nuo bet kurio dalyko dalies ar visų pamokų, jeigu jo lankomos neformaliojo vaikų švietimo programos turinys artimas ar tapatus mokykloje mokomam dalyko turiniui.

Pasak ministerijos, taip bus sumažinamas mokinio krūvis, nes panašaus arba to paties dalyko jis mokosi, pvz., lankydamas muzikos mokyklą ir dalyvaudamas formaliojo švietimo pamokose.

Mokiniai, nors ir išlaikę užsienio kalbos tarptautinį egzaminą, nuo šio dalyko mokymosi mokykloje nebus atleidžiami. Jeigu mokinys pageidaus, jis galės mokytis savarankiškai, o mokytojas paskirs vertinimo būdus ir dažnumą.

Kaip ir iki šiol, kitąmet vidurinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius du valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir mokinio pasirinktą brandos egzaminą.

Norint stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, reikės būti išlaikius ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasirinktą. Stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas pakaks dviejų valstybinių brandos egzaminų, matematikos egzaminas jiems neprivalomas.

Pasak ministerijos, šiuo metu dešimtokai renkasi dalykus, kurių mokysis ateinančius dvejus metus, kad būtų lengviau apsispręsti, ŠMSM yra parengusi ir vasario pabaigoje mokykloms išplatinusi dešimtokams skirtą atmintinę.

Dar viena naujovė – pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosiuose planuose įtvirtinta galimybė net ir ne karantino metu iki 30 proc. ugdymo laiko skirti mokymuisi nuotoliniu būdu.

Šie planai įsigalios nuo rugsėjo, jie skirti ateinantiems dvejiems mokslo metams.

J. Šiugždinienės teigimu, apie prastėjantį moksleivių matematikos žinių lygį ne kartą yra įspėję mokytojai praktikai, o tai yra „įsisenėjusi ir daug metų nesprendžiama problema“.

„Todėl įsiklausius į nuomones priimtas sprendimas baigiamosiose pagrindinio ugdymo programos klasėse pastiprinti matematikos mokymą prieš mokiniams pereinant į vidurinį ugdymą“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Iki šiol 9 klasėje matematikai buvo skiriamos trys pamokos per savaitę, 10 klasėje – keturios pamokos. Nuo kitų mokslo metų suteikiama papildoma pamoka 9 klasėje, tad pamokų skaičius 9 ir 10 klasėse bus suvienodintas.

Anot ministerijos, pridėjus papildomą pamoką devintokams, bus galima mokytis nuosekliau, labiau įtvirtinti žinias, skirti daugiau laiko svarbiausioms temoms.

Taip pat 9–10, arba I–II gimnazijos klasių mokiniams įtvirtinta galimybė atlikti ilgalaikį projektinį darbą, t. y. baigiant pagrindinio ugdymo programą bus rekomenduojama atlikti ilgalaikį projektinį darbą, Jo trukmė gali būti ir vieni mokslo metai. Jis nebus privalomas, tačiau gali būti aktualus tiems, kurie ketina rinktis baigiamąjį brandos darbą paskutinėse gimnazijos klasėse ir nori įgyti daugiau reikalingos patirties. 

Įgyvendinant Sporto įstatymo nuostatas, numatančias palaipsniui intensyvinti fizinį ugdymą mokyklose, nuo kitų mokslo metų aštuntokams pridėta po vieną fizinio ugdymo pamoką per savaitę, t. y. vietoj iki šiol buvusių dviejų pamokų bus trys.

Kita naujovė – mokiniams, kurie mokyklai atstovauja sporto varžybose, olimpiadose savaitgaliais, bus galima suteikti laisvą dieną, pavyzdžiui, prieš olimpiados dieną. Laisvų dienų suteikimo tvarką nustatys mokykla. 

Atnaujintuose Bendruosiuose ugdymo planuose palikti, pasak ministerijos, praktikoje pasiteisinę sprendimai leidžiant mokykloms laisviau perskirstyti ugdymo valandas, nustatyti vasaros atostogų pradžią ir pabaigą, esant poreikiui keisti jų datas ir t. t.

Švietimo ministro įsakymu tvirtinami bendrieji ugdymo planai nustato mokslo dienų skaičių, pamokų skaičių, apibrėžia kitus ugdymo ypatumus: mokymą namuose ir jam skiriamą pamokų skaičių, sugrįžusių ir atvykusiųjų asmenų mokymo organizavimą, mokymosi krūvių reguliavimą, specialiųjų ugdymo poreikių mokinių ugdymą ir kt. Švietimo įstatymas įpareigoja Bendruosius ugdymo planus atnaujinti kas dveji metai.

Mokyklos galės savarankiškiau disponuoti dalykui mokyti skiriamų valandų skaičiumi, ugdymą organizuoti ne tik pamokų, bet ir projektinės veiklos forma, naujoves praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Visų svarbiausia – pati mokykla, mokytojai, pažįstantys savo vaikus, žinantys, kaip geriausiai atskleisti kiekvieno gebėjimus. Dėl to su kiekvienu bendrojo ugdymo planų atnaujinimu mokykloms suteikiama vis daugiau savarankiškumo organizuoti ugdymo procesą“, – sako ministras Algirdas Monkevičius.    

Anot jo, planuose buvo atsisakyta perteklinės informacijos, planai sutrumpėjo, sukonkretėjo, kita vertus, pasipildė naudinga informacija.

Naujuose planuose dalykui skirtas pamokų skaičius nurodytas ne tik savaitėms, bet metams arba dvejiems, dėl to mokykla gali laisviau disponuoti dalykui skirtu valandų skaičiumi.

Pakeitimai, kaip teigia ministerija, leidžia mokykloms taip organizuoti mokymą, kad mokiniai per dieną mokytųsi tiktai dviejų ar trijų dalykų, pavyzdžiui, mokiniams per dieną vyktų tik matematikos ir lietuvių kalbos pamokos.

Pranešime nurodoma, kad ir dabar yra tokių mokyklų, kurios „dvigubina“ – jungia – pamokas, tokių pavyzdžių bus pateikta atskirame mokyklų pavyzdžių kataloge, kaip įdomiau, tikslingiau organizuoti ugdymą.

Pagrindinė ugdymo forma išlieka pamoka, mokykloms suteikiama daugiau savarankiškumo ugdymo procesą organizuoti ir ne pamokų forma, o, tarkime, projektiniu darbo metodu. Projektinis darbas labiau skatinamas pagrindiniame ugdyme, t. y. 5–10 klasėse. Gamtos mokslų tyrinėjimui šiose klasėse privaloma skirti 30 proc. pamokų.

Pakoreguotos nuostatos dėl vaikų, grįžtančių iš užsienio, ugdymo organizavimo. Sugrįžusio mokinio mokymas yra labai  individualizuotas, priklauso nuo mokinio pasiekimų ir nuo švietimo sistemos tos šalies, iš kurios jis atvyko.

Nauja tai, kad sudarant grįžusio mokinio individualų planą, galima perskirstyti dalykų pamokas. Pvz., jis kurį laiką gali nesimokyti anglų kalbos ar kitiems dalykams skirti mažiau pamokų, bet tai neturi pakenkti mokinio pasiekimams. Perskirstytas pamokas bus galima panaudoti pagal mokinio mokymosi poreikius, pvz., daugiau skirti lietuvių kalbai mokytis.

Pagal naują Sporto įstatymą, dalyko pavadinimas „kūno kultūra“ keičiamas į „fizinį ugdymą“. Fizinio ugdymo pamokų daugėja pirmos klasės mokiniams ir šeštokams, kurie turės 3 privalomas pamokas.

Ministerija pažymi, kad Sporto įstatyme numatytos trys privalomos fizinio ugdymo pamokos, bet ne visos mokyklos tam yra pasirengusios: trūksta gerų sporto salių, sportinio inventoriaus. Anot pranešimo, ieškant racionaliausių sprendimų kol kas numatyta tris privalomas pamokas įvesti palaipsniui: pradedant nuo 6 klasės, kitoms klasėms kasmet bus pridedama po vieną pamoką.