"Lietuvos geležinkeliai" oficialiai gavo laišką iš Rusijos, kad nuo šiol nebus praleidžiami tranzitu per Baltarusiją į Muitų sąjungos ir Azijos šalis vykstantys traukiniai, gabenantys maisto produktus, o pirmasis šio stabdymo nuostolis buvo 1 tūkst. tonų sviesto krovinys, kuris pirmadienį buvo vežtas į Uzbekistaną, rašo "Verslo žinios".

"Kai Maskva paskelbė maisto produktų embargą, mums per savaitę grąžino 32 vagonus su maisto produktais. Dabar kitas toks didelis pakeitimas. Nuostoliai neišvengiami, tačiau kokie jie bus, neaišku", - dienraščiui "Verslo žinios" sakė "Lietuvos geležinkelių" Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis.

Anot jo, Rusija nurodė, kad maisto produktus galima vežti per Latviją arba Ukrainą, o Baltarusijos geležinkelių vadovai jau derasi su kolegomis Maskvoje, tačiau ar šie pokalbiai bus vaisingi - neaišku.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sutiko nurašyti daugumą Uzbekistano skolų, akivaizdžiai stengdamasis įtikinti šią Centrinės Azijos šalį prisidėti prie Maskvos kuriamos Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EES).

Taškentas ir Rusija susitarė surengti konsultacijas dėl galimybės nustatyti laisvosios prekybos režimą tarp Uzbekistano ir EES, V.Putinas sakė po derybų su tos šalies lyderiu Islamu Karimovu.

„Susitarėme, kad pradėsime konsultacijas dėl Uzbekistano ir Eurazijos ekonominės sąjungos laisvosios prekybos zonos sutarties galimo pasirašymo“, - jis sakė žurnalistams.

„Sutartis dėl abipusių finansinių poreikių reguliavimo padės išplėsti mūsų ekonominius ryšius“, – pridūrė V.Putinas, turėdamas omenyje susitarimą nurašyti didžiąją dalį Taškento skolų.

Kaip praneša Rusijos naujienų agentūros, Maskva nubrauks 865 mln. JAV dolerių įsiskolinimą nuo 890 mln. dolerių bendros Uzbekistano skolos Rusijai.

Taškento padėtis naujoje ekonominėje sąjungoje būtų itin svarbi, nes ši daugiausia gyventojų turinti Centrinės Azijos šalis iki šiol vengė prisidėti prie to projekto, baimindamasi netekti politinės nepriklausomybės.

I.Karimovas trečiadienį užsiminė, kad Maskva turėtų palaikyti dabartinę Nepriklausomų Valstybių Sąjungą (NVS), o ne kurti naujus blokus.

Tačiau prezidentas pabrėžė, kad Uzbekistanas „visuomet buvo atviras Rusijai“, ir išreiškė viltį, kad bus „stiprinama Uzbekijos ir Rusijos ryšių plėtra“.

Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano kuriamas ekonominis blokas pradės veikti nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Jis bus pagrįstas dabar veikiančio šių trijų valstybių muitų sąjunga.

Prieš šio projekto neseniai prisidėjo Armėnija, atsisakiusi planų pasirašyti susitarimą dėl glaudesnių prekybos ir diplomatinių ryšių su Europa.

Rusija ir Uzbekistanas taip pat aptarė saugumo padėtį regione, o I.Karimovas išsakė susirūpinimą dėl Vakarų šalių karių išvedimo iš kaimyninio Afganistano.

„Didžiausią susirūpinimą kelia karingojo ekstremizmo ekspansija, – sakė jis. Bet koks saugumo vakuumas Afganistane bus greitai užpildytas įvairių teroristinių grupuočių ... Jau esama ženklų, kad ISIL (džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“) elementai keliauja į Afganistaną.“