Anot jos, jeigu ukrainietiški grūdai būtų nelegaliai įvežami į Lenkiją, jie „nusėstų“ tranzito metu, o ne būtų grąžinami iš Lietuvos. 

„Man įdomesnis klausimas yra, kiek tai truks. Nes aš teigiu, kad problema yra išsigalvota. Nes dabar atidaro tuos vilkikus patikrinti, kas ten vežama, ir nieko neranda“, – penktadienį laidoje „Dėmesio centre +“ teigė I. Šimonytė.

„Paimkime muitinės deklaracijų duomenis. Tai ukrainietiškų grūdų praeitais metais importuota 160 tūkst. tonų grūdų, vien Lietuva išsikūlė 6 mln. Lenkija 2023 m., turbūt nukūlė dešimtimis kartų daugiau. Tame kiekyje, net jeigu visi grįžtų į Lenkiją, nieko nereikštų. Kažkam atrodo, kad valdžia meluoja ir galbūt deklaracijos nieko nerodo. Tai jeigu tai nusodintas tranzitas, kam jį ratais ir kvadratais vežioti tada?“ – stebėjosi ji.

Anot jos, grūdų iš Ukrainos importas į Lietuvą yra minimalus, tad netgi jeigu visi šie grūdai grįžtų į Lenkiją, tai neturėtų drastiškai paveikti kainų. Todėl, pasak jos, ūkininkų baimės – nepagrįstos. 

„Aš manau, kad tema yra sukurta sąmokslo teorijos, kuri dėl socialinių tinklų ir nenoro žiūrėti į skaičius, pradeda gyventi savo gyvenimą“, – pabrėžė ji.

Premjerė taip pat paminėjo, kad Ukraina yra radusi ir kitų alternatyvių kelių gabenti savo grūdus.

„Pasienio regionuose, kur logistika nebloga, nereikia toli vežti ir kaina apsimoka, galbūt tos produkcijos yra daugiau. Bet tuo pat metu nukrito kainos nuo 2022 m., kai jos buvo kosminės, ir tai sukūrė spaudimą. Ir jis jau pasidarė spaudimo dalis prieš rinkimus Lenkijoje. Ir dabar tai politinis ginklas prieš vietos savivaldos rinkimus“, – aiškino ji.

I. Šimonytė pridūrė, kad nors dėl protesto Lietuvos pasienyje nesusidaro automobilių eilių, blokados prie Ukrainos pasienio sustabdo viską – įskaitant ir paramą šiai šaliai. Tai, anot jos, yra nepriimtina ir padeda Rusijos agresijai.

„Kada tie protestai vyksta ir parama tampa įkaitu, tai tampa mažiau priimtina. Ir tie, kas tuo džiaugiasi, tai yra Kremlius“, – teigė I. Šimonytė.

Lenkijos ūkininkai penktadienį pradėjo blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu norima tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.

Praėjusią savaitę Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.

Baiminamasi, kad įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos gali būti išnaudota Rusijos provokatorių.

„Vertindami rimtai mes vakar sutarėme du dalykus su Lenkijos ministru – mes turime dabar tiesioginį kanalą apsikeisti, kas vyksta, ir kitas dalykas – mes papildomai pasiprašėm pagalbos iš Ukrainos–Lenkijos pasienio skaičių, kiek yra deklaruoto krovinio į Lietuvą ir sutikrinsim su mūsų duomenimis“, – antradienį LRT radijui sakė K. Navickas.

Vis dėl to, anot jo, įtarimai, jog iš Lenkijos į Lietuvą atgabenti ukrainietiški grūdai grįžta atgal arba jie perdirbami ir vėl išvežami kaip lietuviška produkcija, atrodo nepagrįsti.

„Siaurinant visą temą iki grūdų karuselės, kuo Lietuva yra kaltinama – tarp kitko, šitas kaltinimas yra teikiamas taip pat ir Vokietijai, ir tada jau truputį kyla klausimas, – tai iš vienos pusės, jeigu tai yra ar būtų kontrabandos dalis, bet kokiu atveju, tai yra nelegalus veiksmas, tai būtų požymiai ir tų požymių nei mes, nei Lenkijos pusė nematome“, – sakė ministras.

K. Navickas pridūrė, kad kontrabanda – tai yra klastojant dokumentus – grūdų vežti neapsimoka: rizika didelė, o tūrio ir kainos santykis mažas.

„Reikia įjungti blaivų protą ir kontrabanda krovinio, kuris yra sąlyginiai pigus tūrio santykiu, nes, palyginkim su cigaretėm, rizika yra neproporcingai didelė, nes sankcijos už kontrabandos organizavimą yra milžiniškos ir vežėjas, jeigu jau rizikuoja, tai, matyt, turi žinoti, kuo rizikuoja“, – kalbėjo ministras.

Anksčiau veždavo pašarus geležinkeliais ir veždavo juos iš Baltarusijos, Rusijos arba iš tos pačios Ukrainos per Baltarusiją, dabar šitas koridorius yra uždarytas, nefunkcionuojantis, tai alternatyva yra keliai.

 

„Ekonominės logikos tame nereikėtų ieškoti, emocinis laukas nėra palankus“, – pridūrė jis.

K. Navickas taip pat pabrėžė, jog nuo karo Ukrainoje pradžios dalį Rusijos žemės ūkio produkcijos pakeitė ukrainietiška, todėl nesunku pastebėti, kad per šalį važiuoja daugiau Ukrainos vežėjų.

„Faktas, kad yra ukrainietiškas vežėjas, nereiškia, kad jis čia nelegaliai, nereikia dėti čia tos dedamosios. Aišku, kad pas mus yra padidėjęs srautas, prasidėjus invazijai ukrainietiškų krovinių ir tų pačių grūdų, nes pasikeitė pirmiausiai sąlygos“, – teigė K. Navickas.

„Anksčiau veždavo pašarus geležinkeliais ir veždavo juos iš Baltarusijos, Rusijos arba iš tos pačios Ukrainos per Baltarusiją, dabar šitas koridorius yra uždarytas, nefunkcionuojantis, tai alternatyva yra keliai“, – aiškino jis.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sakė, kad padidėjo importas iš Ukrainos, bet sumažėjo iš Rusijos: „Kausimas, ar mes norim kukurūzų iš Rusijos, ar mes norim kukurūzų iš Ukrainos“.

T. Povilausko teigimu, į Lietuvą gabenami Ukrainos grūdai sudaro tik mažiau nei 1 proc. Lietuvos kviečių derliaus.

„Galime paskaičiuoti – bent keturi vežantys kviečius grūdovežiai kerta Lietuvą, aštuoni – kukurūzų, tai normalu, kad yra ir matoma, bet tai 30 tūkst. tonų kviečių nuo Lietuvos derliaus, suvartojimo ir eksporto – tai yra mažiau negu procentas viso kiekio, maži skaičiai“, – LRT radijui antradienį sakė ekonomistas.

Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos–Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.

„Protestas turėtų prasidėti kovo 1 dieną, 10 val. ryte. Tai nebus pilnutinė (buvusio – BNS) pasienio kontrolės punkto blokada, mes kaip ūkininkai, kartu su tarnybomis iš Lenkijos pusės, norėtume tikrinti, kas sunkvežimiuose yra vežama, ypač atkreipiant dėmesį į tas transporto priemones, kurios turi potencialą vežti žemės ūkio produkciją. Žinoma, tas neliečia asmeninio transporto“, – pirmadienį LRT radijui per vertėją sakė K. Pieczynskis.

Anot jo, Lenkijos žemdirbiai susirūpinę, kad Ukrainos grūdams tranzitu keliaujant į Baltijos jūros uostus, dalis produkcijos galimai lieka Lenkijoje.

„Blokavimo Lietuvos sienos klausimas iškilo galvojant apie tai, kaip padidinti spaudimą Lenkijos Vyriausybei ir dėl galimų ne visiškai teisėtų žemės ūkio produkcijos gabenimų tarp Lenkijos ir Lietuvos. (...) Prašau supratimo, nes mes tiesiog norime atkreipti dėmesį“, – teigė jis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad Lenkijos ūkininkų įtarimai, jog iš Lenkijos į Lietuvą atgabenti ukrainietiški grūdai grįžta atgal arba jie perdirbami ir vėl išvežami kaip lietuviška produkcija – pagrįsti.

„Lenkijos ūkininkai įtaria, kad tie grūdai apsisukę važiuoja atgal. Turim žinių, kad Lietuvoje yra sumalami ukrainietiški grūdai ir į Lenkiją išvežami miltai, jau lietuviški. Neva tai iš lietuviškų grūdų, tai tokių žinių turim. (...) Aš žinau tikrai, kad atvažiuoja ukrainietiški grūdai į Lietuvą, o Lietuvos muitinė to nežino“, – BNS sakė A. Macijauskas.

Anot jo, Lietuvos ūkininkai fiksuoja, fotografuoja ukrainietiškus grūdus, tačiau apie jų įvežimą į šalį oficialioje statistikoje informacijos nėra.

„Žmonės mato, kas iškraunama sandėliuose, malūnuose. Kokie tie numeriai ir iš kur ta produkcija yra atvažiavusi. Bet jie negali patikrinti dokumentų, jie neturi tokios teisės. Bet jie mato – fotografuoja, filmuoja ir taip toliau“, – teigė asociacijos vadovas.

Lenkijos ūkininkai įtaria, kad tie grūdai apsisukę važiuoja atgal. Turim žinių, kad Lietuvoje yra sumalami ukrainietiški grūdai ir į Lenkiją išvežami miltai, jau lietuviški.

 

„Jeigu dokumentuose būtų nurodyta, kad tie grūdai yra, tai Lietuvos muitinės departamentas tą užfiksuotų ir tai matytume statistikoje, bet statistikoje, toje eilutėje rodo, kad iš Ukrainos grūdų nėra jokio importo. Ką tai reiškia, tai reiškia, kad ukrainietiški grūdai atvažiuoja kaip kažkokie kitokie“, – pabrėžė jis.

A. Macijauskas pridūrė, kad tiek Lenkijos ūkininkų pasipiktinimas, tiek realybės ir statistikos neatitikimai rodo, kad kažkur Lietuvos institucijose nėra gerai atliekamas darbas.

„Lietuvos tarnybos iš viso netikrina, jokio pasienio jos netikrina – nei su Latvija, nei su Lenkija, nei su Baltarusija, nei su Kaliningradu. Jos leidžia tiems grūdams judėti laisvai, be jokių patikrų, be jokios kontrolės. (...)  Tas yra labai keista ir kelia labai didelių įtarimų, kad Lietuvos institucijos neatlieka savo darbo“, – sakė jis.

Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.

Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, kuriuos skelbia Žemės ūkio ministerija, pernai iš Lenkijos  importuota 39,2 proc. grūdų mažiau nei 2022 metais, jie sudarė 0,2 proc. viso Lietuvos grūdų importo (2022 metais – 2,2 proc.).

Eksportuoti grūdai į Lenkiją sudarė 0,8 proc. viso Lietuvos eksporto kiekio ir 1,5 proc. jo vertės (2022 metais – 0,9 ir 1,4 proc.).

Ukraina į Europos Sąjungą (ES) pernai eksportavo 19,77 mln. tonų grūdų – 24 proc. daugiau negu 2022 metais, visame ES javų importe tai sudarė 5,2 proc., o 2022 metais – 8,6 proc. Kviečių iš Ukrainos į ES šalis kiekis 2023 metais buvo beveik dvigubai didesnis, palyginti su 2022 metais.

Ukrainos grūdų importas į Lietuvą pernai padidėjo 1,5 proc. iki 115,7 tūkst. tonų, o į Lenkiją – sumažėjo 59 proc. iki 1 mln. tonų.

„2023 m. priešas surinko ir iš laikinai okupuotų teritorijų pasiėmė 4,8 mln. tonų grūdų. Lygiai, kaip prieš 100 metų, Rusija toliau plėšia okupuotus kraštus ir ima viską, kas papuola į jos rankas. Iš okupuotų teritorijų išvyksta ešelonai su priešo Ukrainos žemėse surinktais grūdais“, – nurodoma pranešime.

Tuo pat metu veikia sistema, pagal kurią ūkininkai privalo atiduoti grūdus okupantams už fiksuotą kainą, kuri yra keletą kartų mažesnė nei rinkos. Po to okupantai grūdus perparduoda už rinkos kainą, o skirtumą įsideda į savo kišenę. Šis kainų skirtumas – tai Kremliaus atlygis už „ištikimybę“.

„Niekas, susijęs su ukrainietiškų grūdų vagystėmis, neišsisuks nuo atsakomybės, tokie asmenys – teisėtas pasipriešinimo judėjimo taikinys“, – pabrėžė Nacionalinio pasipriešinimo centras.

Pranešama, kad pirmuoju 2023–2024 prekybos metų pusmečių (t. y. nuo 2023 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) Ukraina žemės ūkio produkcijos eksporto apimtis sumažino 17 proc.

Neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikime Granadoje, Ispanijoje G. Nausėda ir M. Morawieckis penktadienį aptarė regiono saugumą, paramą Ukrainai, grūdų eksporto per Baltijos jūros uostus klausimą, pranešė Prezidentūra.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad aktyvesnis šios eksporto per Baltijos jūros uostus išnaudojimas reikšmingai prisidėtų sprendžiant Rusijos karo sukeltą globalią maisto krizę.

Pasak prezidento, būtina šalinti transporto infrastruktūros trikdžius ir didinti Baltijos jūros uostų pralaidumą, kad grūdų eksportas būtų greitesnis.

Prezidentas susitikime akcentavo, kad saugumo situacijai regione išliekant įtemptai būtina ir toliau vieningai remti Ukrainą iki pergalės. Šalies vadovas teigė, kad Lenkijos vaidmuo užtikrinant regiono saugumą yra esminis, ir pasidžiaugė bendradarbiavimu tarp Lietuvos ir Lenkijos saugumo ir gynybos srityje.

Antradienį Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos žemės ūkio ministrai sutarė, kad nuo spalio 4 dienos tranzitu per Lenkiją į trečiąsias šalis gabenamų ukrainietiškų grūdų patikra vyktų ne Ukrainos–Lenkijos pasienyje, o Klaipėdos uoste. 

Jie taip pat kalbėjosi apie paramą Ukrainai, spaudimo didinimą Rusijai.

„Esame pasirengę su Europos Komisija aptarti konkrečias finansines paramos priemones, kurios leistų padidinti Lietuvos transporto sektoriaus ir uosto pajėgumus“, – sakė prezidentas.

Vėliau kreipdamasis į Europos politinės bendrijos (EPB) formato dalyvius, G. Nausėda teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje „pakeitė pasaulį, išryškindamas būtinybę aktyviai ginti demokratijos vertybes, šalių teritorinį vientisumą ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką“.

Jis taip pat ragino glaudinti ryšius tarp Europos Sąjungos, NATO ir šalių partnerių, keistis gerąja praktika, panaudojant jau egzistuojančius koordinavimo instrumentus ir programas, išlaikyti ir stiprinti paramą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai.

„Mūsų bendra pareiga – atremti Rusijos agresiją ir kartu įveikti jos keliamus saugumo, ekonominius ir socialinius iššūkius. Taip pat turėtume atidžiai stebėti Kinijos veikimą tarptautinėje erdvėje. Turime stovėti tarptautinės tvarkos, demokratijos ir žmogaus teisių sargyboje“, – kalbėjo G. Nausėda.

EPB susitikimas vyksta trečią kartą. Jame dalyvauja 44 Europos valstybių vadovai, taip pat Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkai.

„Europos Sąjungos finansinės paramos čia nėra numatoma (...) Šiandien dienai tokios paramos nėra numatyta“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

„Mes kalbame čia apie ne kokią nors mistinę paramą, šiuo atveju tai yra naujų geležinkelio riedmenų tiesimas, kur yra viena didžiausių problemų, antra, tai klausimas, kaip yra su tais pačiais vagonais, kuriuose reikia pervežti grūdus: ar jų yra pakankamai. Daug logistinių klausimų“, – teigė Komisijos narys.

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus anksčiau teigė, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų kontrolės perkėlimo iš Ukrainos–Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą yra tik pirmasis žingsnis lengvinant šių krovinių eksportą per Lietuvos uostamiestį.

Pasak jo, be šio susitarimo taip pat būtina gerinti infrastruktūrą bei siekti papildomo finansavimo, o ES vis dar svarsto ir subsidijų, kurios atpigintų sudėtingą šio maršruto logistiką, klausimą ir dėl jo nėra apsisprendusi.

V. Sinkevičius sako, jog ukrainietiškų grūdų pervežimo per Lietuvą klausimas yra sudėtingas ir dėl to, kad Rumunijoje esančiame Konstancos uoste į šių krovinių eksporto infrastruktūrą investuota 150 milijonų eurų.

„Vežimas per Lietuvą kol kas sudėtingas, ypač, kai dabar buvo investuota 150 milijonų į Konstancos uosto plėtrą, galimybes vežti grūdus, nes tai labai specifinė prekė, kuriai reikia specialių vagonų, specialių laivų, tai šiuo atveju ta logistika jau užtikrinta pietine kryptimi“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

EK nario manymu, grūdų pervežimas per Lietuvą priklausys ir nuo ukrainiečių pasirinkimo: „Kiek tai įmanoma bus padaryti kalbant apie Lenkiją ir Baltijos šalis, Lietuvą – sunku pasakyti. Tai bus vis dėl to ukrainiečių pasirinkimas“.

Ukrainietiškus grūdus Klaipėdos uoste kraunančios bendrovės „Bega“ vadovas Laimonas Rimkus BNS yra sakęs, kad per Lietuvą šį krovinį vežti jau tampa per brangu, be to, reikia gerinti geležinkelių infrastruktūrą bei siekti europinio finansavimo.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį sakė, jog pasiekus susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų patikros Klaipėdoje bus palengvintas sienos kirtimas, jis leis efektyviau pervežti didesnį kiekį grūdų, pirmiausia palengvinant administracinę naštą.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas antradienį BNS sakė, kad grūdų iš Ukrainos pervežimą per Lietuvos uostamiestį galima didinti įvairiais būdais, o antradienį pasiektas susitarimas – tik vienas iš problemos sprendimo variantų, kuris lengvina padėtį.

A. Latakas yra minėjęs, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Antrinė įmonė „LTG Cargo“ BNS anksčiau nurodė, kad su dabartiniais pajėgumais ji per metus galėtų pervežti 200 tūkst. tonų šio krovinio, o po kelerių metų – apie milijoną tonų.

„Tai svarbus žingsnis į priekį ir didelė pagalba Ukrainai, kuriai ypač reikia efektyviai veikiančių solidarumo koridorių (...) Klaipėdos uostas pasirengęs perimti dalį tranzito srauto, todėl džiaugiuosi, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant palengvinti sienos kirtimo procedūras buvo sėkmingas ir naudingas Ukrainai“, – pranešime sako K. Navickas, komentuodamas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto tranzito spartinimo

Tikimasi, kad susitarimas leis efektyviau pervežti didesnį kiekį grūdų, pirmiausia palengvinant administracinę naštą.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS sakė, kad grūdų iš Ukrainos pervežimą per Lietuvos uostamiestį galima didinti įvairiais būdais, o antradienį pasiektas susitarimas – tik vienas iš problemos sprendimo variantų, kuris lengvina padėtį.

„Daug dalykų yra svarbūs, tai ir infrastruktūra, ir organizaciniai dalykai, ta pati kaina turi būti normali, kad tie grūdai važiuotų, bet ir patikrinimų procedūrų sumažinimas, galimybė jas atlikti galutiniame uoste yra tam tikra priemonė, kuri palengvins grūdų važiavimą per Klaipėdos uostą. Kiek – mes pamatysime, kai tas procesas pajudės“, – sakė A. Latakas.

„Mano požiūriu, kiekvienas judesys, kiekviena priemonė – ar ji būtų didelė, ar maža – turi įtakos pagerėjimui“, – teigė jis.

A. Latakas yra minėjęs, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

K. Navickas pasirašė deklaraciją, pagal kurią tranzitu per Lietuvą gabenamų bei importuojamų grūdų valstybinę kontrolę visiškai perima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Tarnyba teigia, kad, kaip ir įprastai, bus tikrinami tranzitu pervežamų grūdų dokumentai, todėl susitarimas jos darbo iš esmės nekeis, o pokyčiai galimi tik jei srautai padidėtų.

Tranzitiniams kroviniams vykdoma tik dokumentinė patikra ir ji nesikeičia.

 

„Tranzitiniams kroviniams vykdoma tik dokumentinė patikra ir ji nesikeičia (...) Šiai dienai mes negalime spręsti, bet jeigu pasirodys, kad srautai yra labai dideli, kad situacija keičiasi, tai bus sprendžiama dėl kontrolės priemonių keitimo ar didinimo. Bet kol kol kas nėra sprendimo, kad patikrą dėl kokių nors priežasčių reikėtų keisti“, – BNS sakė VMVT atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė.

Susitarimas taip pat numato, kad nuo šiol Ukrainos–Lenkijos pasienyje nebus vykdoma valstybinė pašarų kontrolė, o nuo spalio 4 dienos nevyks ir grūdų, skirtų maistui, kontrolė.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Antrinė įmonė „LTG Cargo“ BNS anksčiau nurodė, kad 2022 metais šiuo maršrutu pervežta 84 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, su dabartiniais pajėgumais bendrovė per metus galėtų pervežti 200 tūkst. tonų šio krovinio, o po kelerių metų planuoja gabenti apie milijoną tonų žemės ūkio produkcijos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra teigęs, jog ukrainietiškus grūdus geležinkeliu sklandžiai gabenti į Lietuvą per Lenkiją trukdo krovininio transporto eilės Ukrainos–Lenkijos pasienyje, o svarbiausias šio maršruto iššūkis yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – siauresnė europietiška vėžė, dėl to pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis.

Be to, M. Skuodis rugpjūčio pabaigoje sakė, kad Ukrainos grūdų išgabenimas per Klaipėdos uostą pirmiausia yra ekonominis klausimas, kuriam reikalinga Europos Sąjungos (ES) pagalba.

Nedaug ukrainietiškų grūdų krovusios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus anksčiau BNS sakė, kad iki Lietuvos uostų ukrainietiškų grūdų vežti neapsimoka dėl pernelyg didelių transportavimo kaštų, jo manymu, proveržio būtų galima tikėtis nebent tuo atveju, jeigu ES padėtų Ukrainai išvežti grūdus per Europą kompensuojant dalį pervežimo išlaidų.

2022 metais Klaipėdos uoste iš viso perkrauta 3,2 mln. tonų įvairių grūdų.

„Tarp Varšuvos ir Kyjivo yra tam tikrų trinčių. Prognozuojame, kad ši trintis tarp Varšuvos ir Kyjivo didės. Trintis tarp Kyjivo ir kitų Europos sostinių ilgainiui taip pat didės. Tai neišvengiama“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Artimiausiu metu palaikysiu, pirmiausia, tiesioginį kontaktą su abiem prezidentais, tą kontaktą nuolatinį, darbinį palaiko mano patarėjai, darysime žingsnius, kad būtų įmanomas tiesiog susėdimas prie bendro stalo ir mėginimas pakalbėti apie reikalus draugiškai, be konfliktų ir situacijos eskalavimo“, – vaizdo komentare iš Los Andželo ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

Jis pabrėžė, kad situacija šiuo metu eskaluojasi, todėl svarbu „nebegilinti konflikto, sustoti, padaryti viską, kad grįžtume prie normalaus dialogo“.

Tikiuosi, tą bus įmanoma padaryti, svarbiausia, kad išvengtume konflikto gilėjimo, nes tai yra naudinga tik Kremliui.

„Rinkimai baigsis, grįšime prie tų darbų, kurie šiandien yra patys svarbiausi“, – sakė G. Nausėda, omenyje turėdamas spalį Lenkijoje vyksiančius rinkimus.

Šalies vadovas taip pat teigė konflikto išsprendimo klausimą šiuo metu matantis kaip patį svarbiausią.

„Tikiuosi, tą bus įmanoma padaryti, svarbiausia, kad išvengtume konflikto gilėjimo, nes tai yra naudinga tik Kremliui“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Tarp Varšuvos ir Kyjivo pastarosiomis dienomis įsiplieskė konfliktas, nesutariant dėl ukrainietiškų grūdų eksporto. Lenkija taip pat pareiškė, kad nutraukia ginklų tiekimą Kyjivui.

Vis dėlto Varšuva pabrėžia, kad įgyvendins anksčiau pasiektus susitarimus dėl karinės paramos, o sprendimai dėl ginklų tiekimo ateityje dar bus peržiūrėti.