„Prieš priimdami sprendimą dėl pratęsimo, turėsime pateikti bendrą susitarimo veiksmingumo įvertinimą“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms liepą pasirašytas Kyjivo ir Maskvos susitarimas, vaidinantis itin svarbų vaidmenį švelninant pasaulinę maisto krizę, išprovokuotą Rusijos invazijos į Ukrainą, turi būti pratęstas lapkričio 19 dieną.

Rusija šeštadienį dėl atakos prieš jos karinio jūrų laivyno bazę Kryme sustabdė savo dalyvavimą susitarime, bet trečiadienį patvirtino, kad sugrįžta į jį, ir sakė sulaukusi iš Kyjivo pakankamų garantijų dėl šio jūrų koridoriaus demilitarizavimo.

Savaitgalį Maskva apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme. Kyjivas Kremliaus kaltinimus pavadino melaginga dingstimi.

Dokumentu Seimas „ragina iš esmės keisti Vakarų strategiją Rusijos agresijos sulaikymo atžvilgiu“. Už rezoliuciją balsavo 79 Seimo nariai ir du susilaikė.

Parlamentarai siūlo nuo reagavimo į Rusijos išpuolius pereiti prie konkrečių veiksmų, kuriuos Rusija turėtų atlikti, įvardinimo, o jų neįvykdžius, taikyti „žymiai efektyvesnes ir platesnes sankcijas“.

Seimo Užsienio reikalų komiteto parengta rezoliucija siūlo Rusijai kelti šiuos reikalavimus: Kerčės sąsiaurį ir Rusijos okupuotas teritorijas perduoti Jungtinių Tautų kontrolei, išlaisvinti Ukrainos piliečių politinius kalinius ir karo belaisvius.

Pasak dokumento, to nepadarius, „turi būti nedelsiant pritaikytos visapusiškos sankcijos, be kita ko, apimančios Rusijos dujų, naftos ir finansų sektorius, įskaitant ir jos pašalinimą iš SWIFT sistemos“.

Rusija praėjusį mėnesį Kerčės sąsiauryje užėmė tris ukrainiečių karinio laivyno laivus ir sulaikė jų įgulas. Be to, Kijevas apkaltino rusus varžant laivų judėjimą šiuo sąsiauriu, jungiančiu Azovo ir Juodąją jūras. Maskva tvirtina, kad Ukrainos laivai neteisėtai įplaukė į jos teritorinius vandenis.