Jau daugiau negu 700 tūkst. pabėgėlių ir migrantų šiais metais pasiekė Europą per Viduržemio jūrą, tęsiantis didžiausiai migrantų krizei šiame žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo, antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra.

Apie 562 355 žmonės, trokštančių pabėgti nuo karo ir skurdo, daugiausia iš Sirijos, Irako ir Afganistano, pasiekė Graikijos krantus, o dar apie 140 tūkst. šiemet atvyko į Italiją, todėl bendras atvykėlių skaičius – daugiau negu 705 200.

Vaikai sudarė 20 proc. visų atvykėlių.

Bent 3 210 žmonės žuvo arba dingo per pavojų kupiną kelionę.

Daugiau negu pusė šiais metais atvykusių žmonių buvo Sirijos piliečiai. Afganistaniečiai sudaro 18 proc., o irakiečiai – 6 procentus.

Kaip nurodo JT aukštojo komisaro pabėgėlių reikalams (UNHCR) biuras, 85 proc. atvykėlių į Europą atkeliavo iš 10 valstybių, kurios yra pagrindinės pabėgėlių kilmės šalys pasaulyje.

Europai stengiantis spręsti šią krizę, nepastebima jokių ženklų, kad antplūdis pradeda mažėti, nors kelionės per Viduržemio jūrą tampa dar pavojingesnės dėl rudenį blogėjančių orų. Kaip praneša Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), šeštadienį į Graikiją atvyko 5 239, o sekmadienį – 4 199 žmonės.

„TMP komandos praneša, kad dėl blogų orų ir audringos jūros sekti migrantų laivus jūroje tampa sudėtingiau, vykdomas intensyvesnis stebėjimas iš oro“, – sakoma antradienį paskelbtame organizacijos pranešime.

Europos Sąjungos dabartinio pabėgėlių perskirstymo plano „nepakanka“, atsižvelgiant į problemos mastą, pirmadienį pareiškė JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) vadovas.

Pasak JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo), dabartinį ES planą, pagal kurį per artimiausius dvejus metus numatoma paskirstyti 160 tūkst. Italijoje ir Graikijoje atsidūrusių pabėgėlių, reikia išplėsti, suteikiant ištremtiesiems „daugiau teisinių galimybių“.

„Požiūris į perskirstymą negali būti technokratiškas“, – sakė jis spaudos konferencijoje Atėnuose.

„Be humaniško požiūrio į perskirstymą šis procesas gali žlugti“, – perspėjo jis.

Graikijoje A.Guterresas baigė trijų dienų vizitą, per kurį jis aplankė pabėgėlių registracijos centrus Atėnuose ir Lesbo saloje – viename iš Graikijos taškų, kuriuos šiais metais užplūdo daugybė migrantų, perplaukusių Egėjo jūrą iš Turkijos.

Vien per praėjusį mėnesį žuvo dešimtys žmonių, bėgančių nuo karo bei skurdo Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, kurie leidosi į rizikingą kelionę jūra menkomis valtimis.

Šiemet į Europą atvyko daugiau kaip 600 tūkst. žmonių, ir žiemai artėjant jų tikimasi dar daugiau.

Tarptautinė migracijos organizacija penktadienį pranešė, kad itin smarkiai padaugėjo į Graikiją atvykstančių migrantų – apie 7 tūkst. per parą, kai rugsėjo pabaigoje būdavo po 4500 per parą.

ES migrantų perkėlimo programa šiuo metu vykdoma tik pabėgėliams iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Afganų, kurių šalis taip pat yra konflikto apimta, ši programa neapima.

Karščiausiuose pabėgėlių registravimo taškuose, Graikijoje ir Italijoje, kaip sutarė ES lyderiai susitikę praėjusį mėnesį, siekiama atskirti tikruosius pabėgėlius nuo ekonominių migrantų.

Vienas kūdikis mirė, kai guminė valtis, plukdžiusi jį ir dar 56 migrantus, sugedo ir pradėjo dreifuoti netoli Graikijai priklausančios Lesbo salos Viduržemio jūroje, penktadienį pranešė Graikijos pakrančių sargyba.

Vienų metų berniukas, kurio pilietybė nežinoma, buvo rastas netekęs sąmonės pripučiamoje valtyje, kurios variklis sugedo ketvirtadienio vakarą. Berniukas buvo išvežtas į ligoninę, kur buvo konstatuota jo mirtis.

Pakrančių sargyba išgelbėjo kitus migrantus, kurių dalis buvo vandenyje.

To kūdikio tėvai buvo tarp iš tūkstančių pabėgėlių – daugiausiai iš karo krečiamos Sirijos, Afganistano ir Irako – mėginančių sukarti trumpą, bet pavojingą kelią nuo Turkijos pakrantės iki Graikijos salų, neretai per audringą jūrą.

Jau apie 400 tūkst. žmonių atvyko į Graikiją šiais metais, nurodė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR, o tos šalies institucijos sunkiai susidoroja su šiuo antplūdžiu. Dauguma atvykėlių greitai iškeliavo Vokietijos link.

Pakrančių sargyba nuo ketvirtadienio paryčių surinko iš viso 542 migrantus ir pabėgėlius Egėjo jūroje prie Lesbo, Chijo, Samo, Famokonisio ir Agatonisio salų.

Didžiojo septyneto grupei priklausančios stipriausios pasaulio ekonomikos bei Persijos įlankos šalys antradienį pažadėjo skirti 1,8 mlrd. JAV dolerių Jungtinių Tautų agentūroms, padedančioms pabėgėliams iš Sirijos.

Pažadas skirti šį finansavimą buvo duotas, kai JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas), pradėdamas Generalinės Asamblėjos debatus, įspėjo pasaulio lyderius, kad JT humanitarinės agentūros yra „bankrutavusios“.

„Sutarėme drauge skirti 1,8 mlrd. JAV dolerių JT tarptautinėms pagalbos organizacijoms, visų pirma JT pabėgėlių reikalų agentūrai ( UNHCR) ir JT Pasaulio maisto programai“, - žurnalistams sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).

Apie tai buvo paskelbta po Didžiojo septyneto, kurį sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos, užsienio reikalų ministrų susitikimo su kolegomis iš Kuveito, Kataro, Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, taip pat Europos šalių.

Jungtinės Tautos ieško būdų padėti maždaug 60 mln. žmonių, kurie dėl konfliktų buvo priversti palikti savo namus. Šis perkeltųjų asmenų skaičius yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Dėl karo Siriją paliko 4 mln. žmonių, o šimtai tūkstančių pabėgėlių plūsta į Europą, vildamiesi čia susikurti saugesnį gyvenimą.

Karas Sirijoje ir Europos migracijos krizė trečiadienį bus dėmesio centre Jungtinėse Tautose, pasaulio lyderiams mėginant įveikti gilius nesutarimus dėl to, kaip spręsti šias problemas.

Rusija pirmininkaus JT Saugumo Tarybos susitikimui dėl terorizmo grėsmių, kuriame, prognozuojama, daugiausiai bus kalbama apie krizę Sirijoje.

Tuo tarpu Ban Ki-moonas vadovaus kitam susitikimui dėl Europos migracijos krizės, kuriame bus tariamasi dėl pasaulinio atsako į ją.

Maždaug 4-5 tūkst. migrantų, atvykusių į Kroatiją iš Serbijos, ketvirtadienį rytiniame Tovarniko miestelyje mėgina įsėsti į traukinius, vykstančius į šalies sostinę Zagrebą, pranešė JT pabėgėlių agentūra.

„Čia yra maždaug 4-5 tūkstančiai žmonių“, – sakė Jungtinių tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) atstovas spaudai Janas Kapičius, kuris šiuo metu yra Tovarniko geležinkelio stotyje.

„Traukiniai atvyksta, bet jie negali paimti visų šių žmonių“, – pridūrė jis.

Iki 5 tūkst. žmonių pernakt atvyko į nedidelę Tovarniko stotį. Vietoje esantis AFP korespondentas sakė, kad stotis visiškai perpildyta ir kad daug žmonių įsitaisė miegoti palei bėgių kelius.

Tik saujelė Raudonojo Kryžiaus darbuotojų dalija maistą ir kitas atsargas šimtams čia esančių kūdikių ir vaikų.

J.Kapičius nurodė, kad laukiama atvežant daugiau būtinų reikmenų, tarp jų ir tualetų. „Šiuo metu visko yra pakankamai, tačiau reikės daugiau ir dabar jau tai vežama“, – sakė jis.

„Suku pasakyti, ar tai netaps kita tranzitine stovykla. Tai reiks nuspręsti Kroatijos vyriausybei“, – pažymėjo J.Kapičius.

Jis pridūrė, kad migrantai dabar tiesiai traukia į geležinkelio stotį ir nebeužsuka į policiją užsiregistruoti, be to, anot jo, ir pati policija nebespėja jų registruoti.

Migrantai į Kroatiją pradėjo plūsti pastarąją parą, kai Vengrija pirmadienį ir antradienį uždarė savo sienas, atkirsdama pabėgėliams kelią žygiuoti į Vakarų Europą.

Pajėgumai yra riboti, įspėja premjeras

Kroatijos vyriausybės vadovas Zoranas Milanovičius ketvirtadienį įspėjo, kad jo šalis turi ribotus pajėgumus priimti ir registruoti tūkstančius migrantų, plūstančių iš Vengrijos, kuri uždarė savo sienas.

„(Migrantų klausimu) būsime labai konstruktyvūs ir bendradarbiaujantys, tačiau pabrėžiame, kad mūsų pajėgumai turi ribas“, - sakė Z.Milanovičius per vyriausybės posėdį.

Vidaus reikalų ministerija informavo, kad per praėjusią parą iš Serbijos į šalį atvyko 5 650 migrantų, ieškančių naujų maršrutų, kaip pakliūti į Šiaurės Europą.

Slovėnija sustiprins sienos kontrolę

Slovėnija ketina sustiprinti savo sienos su Kroatija kontrolę, rengdamasi galimam tūkstančių migrantų, siekiančių rasti naujus kelius į sienų neturinčią Šengeno zoną, srautui, trečiadienį vakare pranešė šalies policijos vadovas.

„Siena su Kroatija yra... Šengeno išorinė siena, todėl ją griežtai kontroliuoja policija“, – sakė policijos komisaras Marjanas Fankas.

„Šiuo metu mes dar nesustiprinome savo padalinių, tačiau dabar keičiantis situacijai, mes tikrai turime sutelkti savo padalinius prie tikėtinų sienos kirtimo punktų, kad paspartintume procedūras dėl migrantų“, – pridūrė jis.

Savo komentarus jis išsakė po to, kai Kroatijos premjeras Zoranas Milanovičius pareiškė, kad jo šalis leis migrantams laisvai kirsti šalies teritoriją.

M.Fankas taip pat patvirtino, kad Slovėnijos policija pasitelkė policijos rezervą budėti rajonuose, esančiuose prie sienos su Vengrija.

„Pagrindinė sienos kontrolės grąžinimo priežastis yra ta, kad Vengrija nusprendė papildomai sugriežtinti savo sienos režimą su Serbija“, – aiškino M. Fankas.

„Tai reiškia, kad dešimtys tūkstančių pabėgėlių Vengrijoje ieškos kito kelio eiti toliau“, – pridūrė jis.

Vengrija, į kurią šiais metais atvyko apie 175 tūkst. migrantų – dauguma tik tam, kad ją pereitų, – pastatė spygliuotą užtvarą palei sieną su Serbija ir toliau stato keturių metrų aukščio tvorą.

Apie 7,6 tūkst. migrantų praeitą naktį vos per 12 valandų laikotarpį atvyko į Makedoniją, valstybinė naujienų agentūra penktadienį citavo vieną Jungtinių Tautų pareigūnę.

„Apie 7,6 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Sirijos, įžengė į Makedoniją nuo ketvirtadienio 18 val. iki šiandienos 6 val.“ – JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR pareigūnė Alexandra Krause (Aleksandra Krauzė) sakė naujienų agentūrai MIA.

„Turime informacijos iš kolegų Graikijoje, kad daugiau migrantų važiuoja autobusais sienos su Makedonija link“, – pridūrė ji.

Vokietija paragino taikyti lanksčią migrantų paskirstymo sistemą, Europos Sąjungai rengiantis trečiadienį pristatyti kvotų planą, o Graikijos saloms nebesugebant tvarkytis su žmonių, desperatiškai siekiančių patekti į Vakarų Europą, anplūdžiu.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pristatys privalomų kvotų planą, pagal kurį iš Bendrijos pasienio valstybių, susidūrusių su migrantų antplūdžio krize, į kitas ES nares bus paskirstyti apie 120 tūkst. pabėgėlių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios šalis, kaip prognozuojama, šiais metais turėtų gauti apie 800 tūkst. prašymų dėl prieglobsčio suteikimo ir kuri nurodė, kad per kelis ateinančius metus kasmet galės priimti pusę milijono pabėgėlių, pareiškė, kad kvotų planas yra „pirmasis svarbus žingsnis“. Tačiau ji taip pat paragino nenustatyti griežtų „lubų“.

„Mums reikia atviros sistemos paskirstyti tiems asmenims, kurie turi teisę į prieglobstį“, - sakė A.Merkel po derybų su Švedijos vyriausybės vadovu Stefanu Lofvenu (Stefanu Liofvenu), kurio šalis taip pat palankiau žiūri į migrantų priėmimą.

„Reikia dar vieno žingsnio, nes nei Vokietija, nei Švedija negali nustatyti pabėgėlių skaičiaus“, turint galvoje vykstančią situaciją, sakė kanclerė.

Pagal ES planą, Vokietija turi priimti daugiau nei 31 tūkst. pabėgėlių, Prancūzija - 24 tūkst., o Ispanija - beveik 15 tūkstančių. Australija, kurioje galioja griežti prieglobsčio suteikimo įstatymai, trečiadienį taip pat pažadėjo priimti 12 tūkst. migrantų.

Prancūzija jau sutiko per ateinančius dvejus metus priimti 24 tūkst. pabėgėlių, o Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) nurodė, kad jo šalis pasirengusi per penkerius metus priimti 20 tūkst. žmonių. Tuo tarpu britų opozicijos lyderiai paragino vyriausybės vadovą įsileisti dar daugiau pabėgėlių.

Tačiau privalomoms kvotoms griežtai priešinasi tokios šalys kaip Vengrija, kurioms tenka didžiausia našta Europą užklupusioje migrantų krizėje, kuri yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo.

Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį įspėjo, kad „dabartinė migracijos banga nėra pavienis incidentas, o realaus egzodo pradžia, ir tai reiškia, kad mes turėsime šią problemą metų metus“.

Žmogaus teisių aktyvistai kritikavo ES atsaką į krizę, o „Amnesty International“ Bendrijos veiksmus mėginant spręsti pabėgėlių problemą pavadino „pavieniais ir nenuosekliais“ bei paragino suteikti didesnę paramą pasienio valstybėms, kurioms tenka tvarkytis su tokio masto žmonių antplūdžiu.

Šįmet Europą jūra pasiekė jau daugiau nei 380 tūkst. žmonių, rodo antradienį paskelbti nauji Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR duomenys. Beveik 260 tūkst. iš jų atvyko į Graikiją, o 121 tūkst. - į Italiją.

Šie žmonės bėga nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, ypač karo draskomoje Sirijoje, taip pat iš Afrikos ir Azijos, vildamiesi susikurti geresnį gyvenimą Europoje, o daugumos jų kelionės tikslas yra didžiausia Senojo žemyno ekonomika Vokietija.

Holivudo žvaigždė Angelina Jolie (Andželina Džoli) parašė atvirą laišką Europos lyderiams, kuriame ragina suteikti prieglobstį tūkstančiams iš Artimųjų Rytų konfliktų zonų pabėgusių šeimų, kurios atsidūrė sunkioje padėtyje.

Pastarosiomis savaitėmis migrantų krizė kontinente yra viena pagrindinių temų laikraščių antraštėse.

A.Jolie, kuri yra Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros (UNHCR) specialioji pasiuntinė, taip pat įsitraukė į į šias diskusijas ir paragino šalių vyriausybes atidaryti savo sienas.

Atvirą laišką, kurį pirmadienį išspausdino britų „The Times“, A.Jolie parašė kartu su politike baroniene Arminka Helič, dešimtajame dešimtmetyje pabėgusia iš Jugoslavijos į Britaniją.

„Dar niekada mūsų laikais taip nereikėjo lyderiavimo, siekiant įveikti pasaulinės pabėgėlių krizės pasekmes ir priežastis. Niekas neparodo šios realybės geriau nei Europos sienas pėsčiomis kertančių pabėgėlių kolonos iš tokių šalių kaip Irakas, Afganistanas ir Sirija...“, – parašė moterys laiške.

„Per kelias pastarąsias savaites pastebėjome, kad vis daugiau visuomenės ir politikos veikėjų išreiškia savo moralinę poziciją, – priimamos pabėgėlių grupės ir skelbiama naujų pagalbos įsipareigojimų. Pirmą kartą per daugelį metų pabėgėliai yra pagrindinė naujienų ir diskusijų tema... Mums reikia tuo pasinaudoti ir tai pakeisti... Reikia, kad mes remtumėmės ne tik savo širdimis, bet ir galvomis, ir ne tik pagalba, bet ir diplomatija, ir kuo daugiau telktume savo pastangų ne tik šiems, bet ir daugeliui ateinančių metų... Tai, kaip mes reaguosime dabar, parodys, kokios mes esame šalys, mūsų humaniškumo mastą ir mūsų demokratijų stiprybę“, – rašoma laiške.

Prieš kelias dienas roko muzikos veteranas Bobas Geldofas pasisiūlė atverti savo namus pabėgėlių šeimoms, žadėdamas iš karto suteikti pastogę bet kam, kam jos reikia.

Dėl beprecedenčio pabėgėlių antplūdžio, su kuriuo susidūrė Graikija, jos kurortinė Lesbo sala, į kurią kasdien atvyksta maždaug 2 tūkst. migrantų, artėja prie „kritinės ribos“, antradienį įspėjo tarptautinė pagalbos organizacija.

Tarptautinis gelbėjimo komitetas (IRC) pažymėjo, kad toks atvykstančiųjų skaičius yra nepakeliama našta šiuo metu ir taip jau smarkiai ribotai pagalbos struktūrai Lesbo saloje.

Vien per praėjusią savaitę į Graikiją atvyko 20 843 tūkst. migrantų, dauguma kurių yra asmenys, bėgantys nuo karo ir persekiojimo Sirijoje, Afganistane bei Irake. Nuo sausio į šią šalį atvyko apie 160 tūkst. pabėgėlių.

Žmonės pripučiamomis valtimis leidžiasi į pavojingą, o neretai ir pražūtingą kelionę iš Turkijos į Graikijos salas, tokias kaip Lesbas, iš kurių mėgina pasiekti Atėnus ir keliauti tolyn į Šiaurės Europą.

„Dėl dramatiško į Lesbo salą atvykstančių pabėgėlių skaičiaus augimo ir vietų stygiaus į žemyninę dalį vykstančiuose keltuose čia gali įstrigti tūkstančiai žmonių, kurie taps nepakeliama našta ribotiems pagalbos ištekliams saloje“ , - rašoma IRC paskelbtame pareiškime.

Pirmadienio vakarą Lesbo saloje buvo apie 6 500 pabėgėlių, nurodė IRC, o į žemyninę Graikiją plaukiančiuose keltuose visos vietos išpirktos iki kitos savaitės vidurio. Tuo tarpu atvykstančiųjų į Lesbą skaičius toliau auga, be to, saloje šiuo metu taip pat yra tūkstančiai turistų.

„Jei nebus skirta daugiau laivų, pabėgėlių skaičius Lesbe, kur paprastai gyvena beveik 90 tūkst. žmonių, gali išaugti iki daugiau nei 200 tūkst. iki to laiko, kai bus užtikrintos jiems reikalingos perkėlos paslaugos“, - pažymėjo IRC.

„Dėl atvykstančiųjų skaičiaus šuolio per kelias pastarąsias dienas ir nesant galimybių pabėgėliams išvykti iš salos Lesbas gali pasiekti kritinę ribą“, - sakė IRC ekstremalių situacijų koordinatorius Lesbe Kirkas Day'us (Kirkas Dėjus).

Koso saloje, į kurią kasnakt taip pat atvyksta šimtai pabėgėlių, situacija kiek pagerėjo nuo sekmadienio, kai graikų pareigūnai pradėjo registruoti sirus dar jiems neišlipus iš kelto, tokiu būdu paspartinant registracijos procesą.

Antradienį kelte beveik nebelikus vietų pasigirdo nepatvirtintų pranešimų, kad trečiadienio vakarą jis nuplukdys 1 750 pabėgėlių į žemyninę Graikiją ir tuomet vėl sugrįš į salą.

Tačiau Kose, priešingai nei Lesbe, nėra tranzito stovyklos, todėl maždaug pustrečio tūkstančio žmonių čia priversti nakvoti po atviru dangumi, kol neturi galimybės išvykti iš salos.

„Situacija vis dar labai sudėtinga“, - sakė Kose esantis Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) nepaprastųjų situacijų koordinatorius Roberto Mignone (Robertas Minjonė).

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas antradienį spėjo, kad negalima palikti Vokietijai ir Švedijai visos į Europą plūstančių pabėgėlių naštos.

Tuo tarpu Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad asmenų, šalyje prašančių prieglobsčio, skaičius šiais metais gali pasiekti 750 tūkstančių.

Interviu laikraščiui „Die Welt“ JT pabėgėlių reikalų komisaras Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) paragino Europos valstybes parodyti daugiau solidarumo priimant prieglobsčio prašytojus, kurie bėga nuo karo ir persekiojimo.

Atsakomybė „turi gulti ant daugelio pečių“, sakė A.Guterresas.

„Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, nepriimtina, kad tik dvi Europos Sąjungos valstybės - Vokietija ir Švedija - priims daugumą pabėgėlių“, - pabrėžė jis.

„Visos Europos šalys turi moralinę atsakomybę juos (pabėgėlius) priimti ir aiškią teisinę prievolę juos apsaugoti“, - sakė JT komisaras.

Didžiausia Europos ekonomika Vokietija tapo pagrindiniu pabėgėlių traukos centru. Kas trečias pernai į ES atvykęs pabėgėlis pasiprašė prieglobsčio Vokietijoje.

Berlynas oficialiai prognozuoja, kad šįmet pabėgėlių skaičius pasieks pusę milijono, tačiau laikraštis „Handelsblatt“ antradienį, remdamasis šaltiniais vyriausybėje, pranešė, kad šis skaičius gali išaugti iki 750 000.

Trečiadienį rengiamasi paskelbti naujus oficialius duomenis, ir jei ši prognozė bus patvirtina, tai būtų rekordinis skaičius, gerokai viršijantis ankstesnį  rekordą 1992 metais, kai Vokietija atvėrė savo sienas Balkanų karų pabėgėliams.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį įspėjo, kad aštrėjanti prieglobsčio prašytojų problema Europos Sąjungai gali tapti rimtesniu iššūkiu už Graikijos skolų krizę.

Pernai visame pasaulyje bėgdami nuo karo, smurto ar persekiojimo savo namus paliko rekordiškai daug - 60 mln. - žmonių, rodo JT duomenys.