Gausios rytinės traiškanos

Vaistininkės Gretos Vaitoškaitės teigimu, klientų, kurie skundžiasi patiriamu diskomfortu akyse, sulaukiama dažnai – daugiausia skundžiamasi akių sausumu ir dėl to atsirandančiomis problemomis: jautrumu, smėlio pojūčiu akyse, ašarojimu, paraudimu. Anot jos, paradoksalu, kad būtent išsausėjusios akys ašaroja, tad jas reikia papildomai drėkinti.

„Dažnai sulaukiame ir sergančių konjunktyvitu – akių junginės uždegimu. Priežastys gali būti įvairios, tačiau dažnai konjunktyvitas būna virusinės kilmės. Jam būdingas akių paraudimas, vandeningas sekretas iš akių. Kartais gali būti padidėję limfmazgiai, nes šio tipo konjunktyvitai dažniausiai atsiranda sergant adenovirusų ar kitų virusinių infekcijų ligomis“, – vardija specialistė.

Jos teigimu, dažni lydintys simptomai – sloga, gerklės skausmas, uždegimas, nedidelis karščiavimas. Konjunktyvitas gali būti ir bakterinės kilmės – jį galima atskirti iš gausių, pūlingų išskyrų iš akių, rytais užlipusių traiškanomis. Bakteriniu konjunktyvitu galima užsikrėsti nuo kito ligonio ar nuo paties žmogaus odos mikrofloros ir kvėpavimo takuose esančiai bakterijai patekus į akis.

„Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ypač suaktyvėja alerginis konjunktyvitas, kuris dažnai tampa bronchinę astmą, šienligę ar kitas alergines ligas lydinčiu simptomu. Alerginiam konjunktyvitui būdingas akių perštėjimas, ašarojimas, gleivingos, tąsios, lipnios išskyros iš akių. Gali būti reakcinis konjunktyvitas, kai žmogus yra jautrus išoriniams dirgikliams – chemikalams, dūmams, chloruotam vandeniui, vėjui. Tokiu atveju dažniausiai nebūna pakitusių išskyrų, jaučiamas tik ašarojimas, sudirgimas, paraudimas“, – sako G. Vaitoškaitė.

Vengti tradicinių metodų

Teigiama, kad dėl akių sausumo nebūtina kreiptis į gydytojus – šią problemą galima išspręsti vaistinėje. Žmogui parenkamos natūralios akių ašaros ar jų pakaitalai su hipromelioze, o dar intensyvesniam drėkinimui – produktai su hialurono rūgštimi. Reikėtų rinktis akių lašus, neturinčius konservantų, pavyzdžiui – benzalkonio hidrochlorido.

„Ilgai naudojant akių lašus juose esantys konservantai gali kenkti akių gleivinei ir netgi dar labiau sausinti akis. Dažnai vaistinėje galime padėti susirgus virusiniu ar reakciniu konjunktyvitu. Tuomet akis reikia dažnai plauti akių lašais su hialuronu, akišveite, propoliu, medetkomis, ramunėlėmis. Šie komponentai turi raminamąjį, drėkinamąjį poveikį ir yra veiksmingi gydant virusinį konjunktyvitą. Esant alerginiam konjunktyvitui, vaistinėje galima įsigyti lašų su natrio kromoglikatu, azelastino hidrochloridu“, – pataria G. Vaitoškaitė.

Susidūrus su akių infekcinėmis ligomis, ji rekomenduoja traiškanas ir išskyras nuvalyti švaria servetėle, sudrėkinta virintu vandeniu arba specialia antiseptine servetėle akių vokams valyti.

„Nerekomenduojama naudoti namų sąlygomis gaminamos, anksčiau populiarios priemonės – ramunėlių nuoviro. Jo koncentracija gali būti netinkama, o namų sąlygomis pagamintas skystis nesterilus. Esant bakteriniam konjunktyvitui rekomenduojama kreiptis į gydytoją oftalmologą, kuris nuspręs, ar reikalingas antibakterinis gydymas antibiotikais“, – rekomenduoja specialistė.

Priklauso nuo priežasties

Gydytoja oftalmologė Urtė Skirmantaitė-Borutienė pasakoja, kad konjunktyvito gydymas visada priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, bakteriniam konjunktyvitui gydyti paprastai yra skiriami antibiotikų lašai ir dirbtinės ašaros. Toks konjunktyvitas paprastai praeina per 5–7 dienas.

„Virusinis adenovirusinis konjunktyvitas dažnai praeina savaime per dvi tris savaites. Simptomams palengvinti skiriami drėkinamieji akių lašai, kartais gali būti skiriami uždegimą slopinantys vaistai. Alerginis konjunktyvitas gydomas specifiniais antialerginiais lašais, mažinančiais alerginės reakcijos intensyvumą, o kartais papildomai skiriamas ir sisteminis gydymas tabletėmis. Alerginis konjunktyvitas įprastai praeina per 2–4 savaites nuo gydymo pradžios, retesniais atvejais gydymas gali užtrukti ir ilgiau – iki kelių mėnesių“, – įspėja gydytoja.

Anot gydytojos, gyventojams nerekomenduojama naudoti arbatžolių (ramunėlių, medetkų, juodosios arbatos ir kt.) kompresų ant akių, nes jie gali sukelti alerginę reakciją, vokų paburkimą. Taip pat, esant bet kurios kilmės konjunktyvitui, kaip ir kitų akių uždegimų atvejais, negalima dėvėti kontaktinių lęšių.

Reguliarių patikrų svarba

Gydytoja, paklausta apie profilaktinio akių tikrinimo rekomendacijas, aiškina, kad jos skiriasi priklausomai nuo paciento amžiaus, anksčiau nustatytų akių ligų ir paciento darbui ar kitoms veikloms keliamų reikalavimų.

„Įprastai sveikiems suaugusiesiems, nesergantiems akių ligomis ir neturintiems nusiskundimų, profilaktiškai akis pasitikrinti rekomenduojama kartą per dvejus trejus metus. Vyresniems, nuo 60 metų, dėl savalaikės su amžiumi susijusių ligų diagnostikos ir gydymo rekomenduojama profilaktinė akių gydytojo apžiūra kartą per metus. Vaikai profilaktiškai yra tiriami 1 metų amžiaus, vėliau – 3–4 metų, prieš mokyklą – 6–7 metų ir paauglystėje – 15–16 metų“, – vardija U. Skirmantaitė-Borutienė.

Ji priduria, kad esant nustatytų regos sutrikimų, paskyrus nešioti akinius, esant nustatytų ar įtariamų lėtinių akių ligų, profilaktiškai akis tikrintis reikėtų bent kartą per metus arba dažniau, pagal gydytojo nurodymus. Atsiradus naujų nusiskundimų, jaučiant akių diskomfortą, pablogėjus matymui ar atsiradus kitų neįprastų simptomų, vertėtų nelaukti ir į specialistus kreiptis nedelsiant.