Prezidentas valstybės apdovanojimus už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai, už atsakingumą ir įkvepiantį pavyzdį bendruomenei ir visiems Lietuvos žmonėms įteikė 44 mamoms ir 7 globėjoms iš visos Lietuvos.

Šalies vadovas, sveikindamas mamas, globėjas, pabrėžė, kad motinos ir vaiko ryšys yra tvirčiausias gyvenimo vertybių pamatas, nulemiantis ne tik šeimos, atskiros bendruomenės, bet ir visos valstybės gerovę.

„Motinos paveiksle susilieja nuolankumas, kantrybė, pasiaukojimas ir besąlygiška meilė. Juk tik beribė mamos šiluma, apgaubianti vaikus švelnumu ir rūpesčiu, leidžia patirti pasaulį kaip pačią saugiausią ir svetingiausią vietą, o jame išvysti save – išskirtinį, nepakeičiamą, būtiną ir, visų svarbiausia, – mylimą“, – kreipdamasis į apdovanojamas mamas ir globėjas sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad kiekviena mama yra įkvėpimo, atsidavimo ir amžinųjų vertybių šaltinis.

G. Nausėda padėkojo visoms Lietuvos mamoms ir globėjoms už nuolatinę paramą, vidinę tvirtybę ir įkvepiantį gyvenimo pavyzdį, kurį jos rodo ne tik savo vaikams, globotiniams, vaikaičiams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanoti Aleksas Makulavičius ir Remigijus Milašius.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanoti Rimantas Cibauskas, Ramunė Kumpienė ir Anatolijus Čupkovas.

A. Makulavičius yra vienas kertinių Lietuvos krepšinio organizacinę struktūrą ir lygų piramidę kūrusių asmenybių. Būdamas krepšinio teisėju, komisaru, treneriu, A. Makulavičius iki šiol yra aktyvus ilgametis Lietuvos krepšinio sistemos darbuotojas, įvairių turnyrų, čempionatų organizatorius. Neseniai atšventęs 85 metų sukaktį toliau aktyviai darbuojasi Lietuvos krepšinio labui.

A. Makulavičiaus iniciatyva buvo įkurta Lietuvos krepšinio „A“ lyga (dabartinė Nacionalinė krepšinio lyga (NKL), o 2005 m. jis įkūrė Regionų krepšinio lygą (RKL), buvo ilgametis direktorius, o garbės prezidento pareigas eina iki šiol. 1999 m. tapo Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentu, šias pareigas ėjo iki 2005 m., dabar – LKF TA direktorius. Pastaruosius 30 metų A.Makulavičius yra Lietuvos krepšinio federacijos Vykdomojo komiteto narys, LKF visuotinės konferencijos dalyvis, krepšinio teisėjų tarybos, įvairių lygų valdymo organų dalyvis.

R. Milašius yra ilgametis Lietuvos krepšinio rėmėjas, mecenatas ir profesionalios Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas bei vystytojas. R. Milašiaus dėka profesionalus Lietuvos krepšinis evoliucionavo į pasaulinio standarto organizacinį lygį, įgavo naują kokybinę organizacinę struktūrą bei pagrindinių didelio meistriškumo krepšininkų rengimo subjektų – krepšinio klubų aukščiausius standartus atitinkančią valdymo struktūrą. R. Milašius LKL įdiegė modernios tarptautinės vadybos koncepciją, pats asmeniškai ar per savo įmones rėmė profesionalius vyrų ir moterų krepšinio klubus, veiksmingai organizavo daugiametį krepšininkų rengimą Lietuvos nacionalinėms rinktinėms. R.Milašiaus nuopelnai Lietuvos krepšinio raidai yra neginčijami ir labai vertinami, Lietuvos krepšinio dabartis ir ateitis neįsivaizduojama be krepšinio profesionalų, kurie transformuoja visuomeninius krepšinio klubus į sporto verslo organizacijas bei užtikrina sklandų ir veiksmingą jų darbo procesą.

R. Cibauskas nuo 2006 m. eina Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidento pareigas. Per LSKL vadovavimo metus dukart – 2007 m. (Tailande) ir 2017 m. (Taivane) – Lietuvos studentų rinktinė tapo universiados čempione, 2011 metais Kinijoje iškovoti bronzos medaliai. Lietuvos studentų krepšinio lygos komandos – daugkartinės Europos universitetų krepšinio čempionatų nugalėtojos ir Europos universitetų sporto žaidynių nugalėtojos.

Krepšinio trenerė R. Kumpienė yra viena ilgiausiai ir veiksmingiausiai merginų-moterų krepšinyje dirbančių Lietuvos krepšinio trenerių, paruošusi eilę krepšininkių, kurios iškovojo medalius, įskaitant aukso, Europos jaunimo krepšinio čempionatuose. Buvo ilgametė Klaipėdos moterų krepšinio komandos trenerė, prezidentė ir direktorė.

Pagrindiniai R. Kumpienės pasiekimai:

2005–2014 metais Lietuvos jaunimo rinktinių U16, U18, U20 – vyr. trenerė

2006 metais su Lietuvos jaunučių rinktine U16 Europos čempionate (Košice, Slovakija) A divizionas – laimėti bronzos medaliai.

2008 metais su Lietuvos jaunių rinktine U18 Europos čempionate (Nitroje, Slovakija) A divizionas -laimėti aukso medaliai.

2009 metais su Lietuvos jaunimo rinktine U19 Pasaulio čempionate (Bankoke, Tailandas) iškovota aštunta vieta.

2012 metais su Lietuvos jaunučių rinktine U16 Europos čempionate (Taline, Estija) B divizionas – laimėti aukso medaliai ir iškovota teisė kitais metais žaisti A divizione.

Daugkartinė Lietuvos moksleivių čempionatų ir Lietuvos žaidynių prizininkė ir čempionė.

Daugkartinė Lietuvos moterų lygos, Baltijos moterų krepšinio lygos ir moterų taurės prizininkė.

2008–2011 ir 2014 metais su „Fortūnos“ klubo moterų komanda dalyvavo Europos taurės varžybose.

R. Kumpienė yra ilgametė moterų krepšinio lygos vykdomojo komiteto narė, LKF visuotinės asamblėjos dalyvė, jos pastangomis ilgą laiką buvo išlaikoma Klaipėdos moterų krepšinio komanda.

A. Čupkovas yra Lietuvos veteranų tarptautinio judėjimo pradininkas (nuo 1994 m.). Pagal iškovotų medalių skaičių, remiantis Pasaulio veteranų krepšinio federacijos (FIMBA) klasifikacija, Lietuva Europoje užima 2 vietą, pasaulyje 4 vietą. Anatolijus Čupkovas yra FIMBA valdybos narys.

A. Čupkovas yra pasaulio krepšinio veteranų čempionatų 1997 m., 1999 m., 2011 m. nugalėtojas (1 vieta). 1995 m., 2001 m., 2007 m., 2009 m. pasaulio čempionatų prizininkas. Europos krepšinio veteranų čempionato 2000 m., 2006 m., 2010 m., 2012 m. nugalėtojas, 2004 m., 2008 m., 2014 metais – prizininkas (2 vieta). Pasaulio sporto veteranų žaidynių 2005 m., 2009 m. nugalėtojas, 2002 m. – prizininkas.

Gavęs dvi FIMBA nominacijas:

Geriausias pasaulio krepšinio veteranas.

Geriausias Europos krepšinio veteranas.

Lietuvos krepšinio veteranų lygos  (toliau – LKVL) viceprezidentas, pareigas einantis keturias kadencijas.

N. Domeikienė – aktyvi kultūrinės veiklos, inovatyvių sprendimų, skatinančių šalies viešųjų bibliotekų pažangą, puoselėtoja.

Atsižvelgiant į pandeminę situaciją, apdovanojimai šiemet buvo rengiami nuotoliniu būdu ir transliuojami per LRT televiziją.

Pasibaigus pandemijai ir karantino ribojimams, visi apdovanotieji bus pakviesti į Lietuvos Respublikos Prezidento rūmus, kur apdovanojimai bus įteikiami gyvai.

Primename, kad Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo labiausiai mūsų šaliai nusipelniusius asmenis – įvairių profesijų ir skirtingų biografijų žmones: iškilius kultūros, visuomenės veikėjus, mokslininkus, ištikimus Lietuvos draugus užsienyje, taip pat tuos, kurie rizikavo gyvybe, gindami savo šalį ar gelbėdami žmones.

Vasario 16-osios proga Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanos 73 valstybei nusipelniusius asmenis, 28 jų – po mirties.

Pastarieji – medikai, mirę gelbėdami COVID-19 sergančius ligonius.

Apdovanotųjų artimiesiems bus įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.

Uostamiestyje juo įvertintas Klaipėdos jūrininkų ligoninės Diagnostikos skyriaus gydytojas gastroenterologas V.Kuolas (1954–2021) ir tos pačios ligoninės slaugytojo padėjėja V.Bilan (1960–2021).

Valentina nuo klastingo viruso mirė sausio 8 d. Žinia apie jos netektį jautriai palietė kolegas, nes tarp jų tai buvo pirmoji mirtis nuo šios ligos.

Iš Baltarusijos kilusi V.Bilan Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dirbo 27 metus.

„Ji dirbo tyliai ir sąžiningai. Net ir sunkiai dirbdama išliko geranoriška ir linksmo būdo, iš visų skyriaus darbuotojų ją išskyrė optimizmas, todėl net ir tuomet, kai likimas skaičiavo paskutines jos gyvenimo dienas, moteris nuoširdžiai tikėjo, kad pasveiks. Tačiau likus trims dienoms iki savo 61-ojo gimtadienio, Valentina iškeliavo“, – pasakojo ligoninės atstovė Jolanta Juškevičienė.

Sausio 12-ąją nuo COVID-19 mirė gydytojas V.Kuolas. Iš Zarasų kilęs medikas visą savo profesinę karjerą, trukusią 40 metų, siejo su Jūrininkų ligonine.

„Jis buvo principingas ir reiklus kolegoms, smulkmeniškas ir nepaprastai mylintis pacientus. Gydytojo profesionalumas ne kartą buvo įvertintas. Kovojęs dėl kitų gyvybių, savąją kovą jis, deja, pralaimėjo. Koronavirusas kolegą pasiglemžė nesuteikęs vilties išgyventi“, – apgailestavo J.Juškevičienė.

Vasario 16-osios proga Prezidentas taip pat ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių už inovatyvių sprendimų, skatinančių šalies viešųjų bibliotekų pažangą, puoselėjimą įteiks klaipėdietei kultūros darbuotojai B.Lauciuvienei.

"Šalies vardą labiausiai garsina tie, kurie savo talentus nukreipia tinkama kryptimi, kurie kuria ir skleidžia kultūrą, kurie nebijo būti kitokie, kartais net rizikuoti savo gyvybe. Nėra ir negali būti baigtinio nuopelnų Lietuvai sąrašo, nes kiekvienas atvejis yra – ir privalo būti – unikalus", – rašoma Prezidento kanceliarijos paskelbtoje G.Nausėdos kalboje.

Aukščiausius apdovanojimus Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga Prezidentas įteikė 49 asmenims.

Tarp jų ir trims Klaipėdą garsinantiems kultūros ir mokslo atstovams.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys emeritas, Baltijos jūros povandeninės archeologijos ir povandeninio marinistinio paveldo pradininkas ir ilgametis aktyvus tyrėjas, habilituotas daktaras Vladas Žulkus.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius įteiktas KU garbės daktarei, docentei, kultūros istorikei, daugelio knygų ir straipsnių Lietuvos kultūros bei religijos istorijos temomis autorei, habilituotai daktarei Ingei Lukšaitei.

Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžiumi apdovanotas Klaipėdos jaunimo teatro įkūrėjas ir režisierius, KU profesorius, Lietuvos teatro ir kino aktorius bei režisierius, sukūręs daug įstabių vaidmenų, Valentinas Masalskis.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kartu su prezidentūros atstovais dėkojo ir linkėjo klaipėdietei tvirtybės, geros sveikatos.

Apdovanota O.Kajutienė neslėpė, kad būti įvertintai – puikus jausmas. Tiesa, iš pradžių moteris abejojo, ar sveikata leis pačiai atsiimti apdovanojimą.

„Neleido atsikalbėti, nors ir bandžiau. Sunku vaikščioti, man negalima jaudintis. Bet, žinoma, malonu“, – kuklinosi pašnekovė.

O.Kajutienė šiandien šiukštu negali skųstis, kad yra vieniša. Ji turi septynis vaikus, dvylika anūkų ir du proanūkius. Kaip pati sakė, išauginti penkias dukras ir du sūnus lengva nebuvo. Stiprybės jai suteikė vaikai.

„Kai gimė septyni vaikai, tėvas paliko šeimą“, – atviravo pašnekovė

Nė viena atžalų neišvyko iš Lietuvos, dauguma iki šiol gyvena ir dirba Klaipėdoje.

O.Kajutienę atlydėjusios dukros apie mamą atsiliepė tik gražiausiais žodžiais.

„Mama mums nebuvo griežta, veikiau labai liberali, suteikė daug laisvės. Augdami gausioje šeimoje išmokome atsakomybės, rūpintis vieni kitais, ko gero, daugiau nei mūsų bendraamžiai. Tarkime, kai draugės pirmą kartą į rankas paėmė degtukus, mes jau ir košę mokėjome išsivirti“, – sakė viena dukrų. 

„Išmokė gyvenimo – niekur nepasimesti ir savimi pasirūpinti. Savarankiškumo. Turbūt tai pagrindinis dalykas. Paskui šios vertybės labai pravertė“, – antrino kitos dukros.

Gausi šeima gyveno Statybininkų prospekte, naujame keturių kambarių bute. Didžiausias amžius skirtumas tarp jauniausio ir vyriausio vaikų – aštuoniolika metų.

„Vienas žymiausių Lenkijos ir Europos kultūros veikėjų K. Czyzewskis apdovanotas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką“, – teigiama ministerijos pranešime.

Anot jo, K. Czyzewskis ir jo vadovaujamas fondas „Menų, kultūrų ir tautų paribiai“ bei Tarptautinio dialogo centras organizuoja Lietuvai bei jos kultūrai, literatūrai, taip pat lietuvių ir lenkų kultūriniam dialogui skirtus projektus, yra nusipelnę populiarinant lietuviškuosius rašytojo, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo kontekstus.

K. Czyzewskio įkurtoje leidykloje „Paribiai“ nuolat leidžiamos lietuvių autorių knygos, kultūros žurnalas „Krasnogruda“ bei Lenkijos lietuvių gyvenimo aktualijoms skirtas „Seinų almanachas“.

Penktadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Motinos dienos proga 40 daugiavaikių mamų apdovanojamos ordinais „Už nuopelnus Lietuvai“.

Dvi moterys apdovanojamos už tai, kad pagimdė, išaugino ir gerai išauklėjo 11 vaikų, dar viena mama – už 10 užaugintų atžalų.

Taip pat apdovanojimo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu bus apdovanotos 9, 8 ar 7 vaikus užauginusios ir gerai išauklėjusios moterys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su olimpine ir pasaulio čempione Rūta Meilutyte, šią vasarą įvairiuose čempionatuose Lietuvai iškovojusia 10 medalių. Šalies vadovė plaukikei padėkojo už Lietuvos garsinimą, įteikė simbolinę taurę ir padovanojo savo bičių medaus.

Apdovanojimų gausa, pasak prezidentės, liudija, kad Rūta Meilutytė šiuo metu yra nepralenkiama.

„Rūta tapo įkvepiančiu pavyzdžiu ne tik Lietuvos jaunimui, bet ir visiems mūsų šalies žmonėms. Kiekviena jos pergalė dar labiau sustiprina pasididžiavimo savo šalimi jausmą ir tikėjimą jos galimybėmis. Kai laimi Rūta – laimi visa Lietuva", – sakė valstybės vadovė.

Prezidentė pabrėžė, kad plaukikės ryžtas ir atkaklus darbas bei pagarba ir meilė Tėvynei – geriausias Lietuvos garsinimo visame pasaulyje įrodymas.

R. Meilutytė šią vasarą vykusiuose Europos jaunimo plaukimo, Pasaulio vandens sporto šakų ir Pasaulio jaunių čempionatuose laimėjo 6 aukso ir 4 sidabro medalius. Šešiolikmetė Lietuvos plaukikė taip pat pagerino du pasaulio rekordus.

Pernai Lietuvos prezidentė R. Meilutytę apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didžiuoju kryžiumi.