Taip jis sakė trečiadienį po pokalbio telefonu su šios šalies prezidente Salome Zurabišvili.

Prezidentai aptarė padėtį Sakartvele, šalies eurointegracijos perspektyvas.

„Sakartvelo pilietinė visuomenė jau ne kartą aiškiai pareiškė, kad savo šalies ateitį mato Europoje. Negalima ignoruoti žmonių valios ir noro gyventi demokratijos ir laisvės principais grįstoje visuomenėje. Lietuva ir toliau palaikys Sakartvelo žmonių pasirinkimą būti Europos dalimi“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Praėjusią savaitę Sakartvelo įstatymų leidėjai per pirmąjį iš trijų svarstymų priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymo projektą. Dėl šio įstatymo Sakartvele kurį laiką vyksta protestai.

Jei įstatymo projektas bus priimtas, visos žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio šaltinių, turėtų užsiregistruoti kaip „organizacija, siekianti užsienio jėgos interesų“.

Praėjusiais metais po masinių protestų prie parlamento pastato Tbilisyje, kurių metu policija prieš demonstrantus panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, panašaus įstatymo projekto, nukreipto prieš „užsienio agentus“, buvo atsisakyta. Kritikų teigimu, šis teisės aktas priminė Rusijoje galiojančias taisykles.

„Sakartvelo svajonė“ šį mėnesį netikėtai vėl pateikė įstatymo projektą – su kiek pakeista formuluote – parlamentui prieš svarbius spalį vyksiančius įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus, kurie laikomi svarbiu demokratijos išbandymu šiai šaliai.

Įstatymo projektas dar turi įveikti antrąjį ir trečiąjį svarstymus bei tikėtiną prezidentės veto.

Šio pareiškimo iniciatorius – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Komitetų pirmininkai išreiškė didelį susirūpinimą dėl Sakartvelo valdančiosios partijos „Kartvelų svajonė“ pakartotinai teikiamo įstatymo projekto dėl užsienio įtakos skaidrumo turinio ir paragino atsisakyti jo svarstymo parlamente.

Kaip teigiama pareiškime, šis į užsienio finansuojamų nevyriausybinių organizacijų veiklos ribojimą nukreiptas projektas, apie kurio teikimą svarstymui balandžio 3 dieną paskelbė Sakartvelo parlamento valdančiosios partijos lyderis, „iš esmės yra rusiško įstatymo dėl užsienio agentų kopija“.

Pareiškime primenama, kad Sakartvelo visuomenės masinis spaudimas privertė valdančiąją partiją pernai gegužę pažadėti atsisakyti šio įstatymo svarstymo.

Anot pareiškimą pasirašiusių politikų, pakartotinis šio įstatymo teikimas „kelia pavojų gyvybingai proeuropietiškai Sakartvelo pilietinei visuomenei ir kenkia šios šalies sunkiai iškovotoms europinėms perspektyvoms bei kandidatės statusui“.

„Tiek „Kartvelų svajonė“, tiek kartvelų tauta turi apsispręsti, su kuo jie žengia į priekį – su rusišku, ar su Vakarų pasauliu“, – pranešime cituojamas Ž. Pavilionis.

Rusijos teisingumo ministerija į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukė N. Sindejevą, Vladimirą Romenskį bei Jekateriną Kotrikadzę.

Ministerija pridūrė, kad jie buvo įtraukti į sąrašą dėl esą savo „politinės veiklos“.

„Dožd“, transliacijas pradėjęs 2008 metais, nušvietė Rusijos opozicijos ir protesto judėjimų veiklą, o praėjusiais metais Kremlius šį kanalą paskelbė „užsienio agentu“.

Kovo pradžioje, tuojau po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, „Dožd“ neribotam laikui sustabdė transliacijas. N. Sindejeva tada aiškino, kad tolesnė kanalo veikla tapo neįmanoma Rusijos Valstybės Dūmai priėmus įstatymą, draudžiantį platinti „melagienas“ apie kariuomenės veiksmus užsienyje.

Kanalas savo transliacijas atnaujino liepos 18-ąją iš Latvijos.

Į Rygą anksčiau taip pat persikėlė Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ Maskvoje veikęs biuras, taip pat keletas nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių.

Taip pat „užsienio agentų“ sąrašą penktadienį papildė teisininkas Michailas Benjašas bei vaizdo tinklaraštininkas Ivanas Jakovina.

„Užsienio agento“ etiketė, kuri turi tamsų sovietinių laikų atspalvį, reikalauja, kad asmenys ar grupės atskleistų finansavimo šaltinius ir žymėtų visas publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose.

Nuo invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną Rusijos valdžia sugriežtino nepriklausomos žiniasklaidos persekiojimą ir paskelbė „melagienomis“ bet kokią informaciją, kuri atskleidžia karo nusikaltimus Ukrainoje, civilių gyventojų žudymus, rusų kariuomenės nuostolius Ukrainoje ir ukrainiečių pasipriešinimą įsibrovėliams.

Pastaruoju metu Rusijos opozicija smarkiai sumažėjo, dauguma jos narių yra priverstinai pasitraukę iš šalies arba įkalinti.

Vyriausybė ketvirtadienį paskelbė įstatymo projektą dėl „užsienio agentų“, jis įsigalios gruodžio 1 dieną. Remiantis naujuoju įstatymu, bet kuris asmuo, „patiriantis užsienio įtaką“ arba gaunantis paramą iš užsienio – ne tik pinigus – dabar gali būti paskelbtas „užsienio agentu“ Rusijoje. Pastaraisiais metais sovietmečio „liaudies priešą“ primenanti etiketė plačiai naudojama prieš oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių aktyvistus, apkaltintus iš užsienio finansuojama politine veikla.

V. Putinas taip pat pasirašė įstatymo projektą, numatantį iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmes už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumą. Rusijos visuomenė patiria istorinį susidorojimą su kitaip manančiaisiais, kuris dar labiau sustiprėjo V. Putinui vasario 24 d. pasiuntus kariuomenę į Ukrainą. Teisių aktyvistai baiminasi, kad naujasis teisės aktas bus panaudotas paskutinėms nepritarimo liekanoms nuslopinti. Kovo mėnesį Rusija įteisino iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už melagingos informacijos, kuria siekiama diskredituoti jos karines pajėgas, skleidimą.

Rusijos lyderis taip pat pritarė įstatymo projektui dėl patriotinio jaunimo judėjimo įkūrimo, tai labai primena sovietmečio jaunimo organizacijas. Rusijos pareigūnai sakė, kad V. Putinas bus paprašytas vadovauti judėjimo, sieksiančio palaikyti vyriausybės pastangas stiprinti vaikų ir jaunimo patriotines ir rusiškas vertybes, stebėtojų tarybai. Sovietų Sąjungoje trys svarbiausios jaunimo organizacijos – spaliukų, pionierių ir komjaunimo – mokė vaikus sovietinių vertybių. Naujoji organizacija bus atvira visiems vaikams nuo šešerių metų ir bus finansuojama valstybės.

Komitetas prieš kankinimus buvo įtrauktas į Teisingumo ministerijos internetu paskelbtą atnaujintą „užsienio agentų“ sąrašą.

„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, įpareigoja asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos. Šią priemonę Maskva plačiai naudoja prieš oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, kaltinamus užsiimant užsienio finansuojama politine veikla.

2000 metais įkurtas Komitetas prieš kankinimus dėjo pastangas, kad Rusijos institucijos tirtų įtariamus netinkamo saugumo tarnybų elgesio su sulaikytaisiais ir kaliniais atvejus, taip pat imtųsi priemonių tokiems pažeidimams užkardyti.

Organizacija taip pat stebėjo žmogaus teisių padėtį Čečėnijoje.

Komitetas prieš kankinimus „užsienio agentu“ jau buvo pripažintas 2015 ir 2016 metais. Grupė mėgino išvengti šios etiketės pasinaikindama ir iš naujo įsikurdama.

Nuo Maskvos karinės invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną dešimtys Rusijos intelektualiojo elito atstovų ir žurnalistų paliko savo šalį, valdžiai didinant spaudimą paskutiniams likusiems kritikuojantiems balsams ir žiniasklaidai.

Balandį Rusija paskelbė uždaranti keliolikos tarptautinių organizacijų, įskaitant žmogaus teisių grupes „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“, vietos biurus.

„Užsienio agentų“ etiketė, primenanti stalinistinį „liaudies priešo“ statusą, Rusijoje plačiai priskiriama Kremliaus režimo oponentams, žurnalistams ir žmogaus teisių aktyvistams, kaltinamiems, kad jų politinė veikla finansuojama užsienio jėgų. „Užsienio agentais“ paskelbtiems subjektams taikoma daugybė apribojimų ir sudėtingų procedūrų, kurių nesilaikant gresia didelės baudos.

Be kita ko, visos jų publikacijos turi būti pažymėtos kaip išleistos „užsienio agento“.

Internetu paskelbtame atnaujintame Teisingumo ministerijos sąraše nurodoma, kad 58 metų M. Chodorkovskio ir 59 metų G. Kasparovo veikla yra finansuojama „šaltinių“ Ukrainoje.

Sovietų Sąjungoje gimęs buvęs šachmatų pasaulio čempionas G. Kasparovas yra ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas. Jis jau beveik dešimtmetį gyvena Jungtinėse Valstijose.

M. Chodorkovskis 10-ajame dešimtmetyje buvo vienas įtakingiausių Rusijos verslininkų, bet įsitraukė į konfliktą su Kremliumi, kai 2000 metais į valdžią atėjo V. Putinas.

2003 metais M. Chodorkovskis, laikytas turtingiausiu Rusijos žmogumi, buvo suimtas, nuteistas už mokesčių vengimą ir 10 metų praleido kalėjime, o paskui išvyko į užsienį. Jam skirtą bausmę M. Chodorkovskis laikė prezidento V. Putino politiniu kerštu už jo politines ambicijas.

Daug metų M. Chodorkovskis padėjo finansuoti Rusijos opozicijos organizaciją „Atviroji Rusija“. Pernai gegužę ši grupė likvidavosi, neatlaikiusi didėjančių represijų.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną dešimtys rusų intelektualiojo elito narių ir žurnalistų paliko savo šalį, valdžiai didinant spaudimą paskutiniesiems kritikuojantiems balsams ir žiniasklaidai.

Teisingumo ministerija į atitinkamą sąrašą įtraukė ir keletą kitų asmenų, įskaitant žurnalistę Taisiją Bekbulatovą, meno kolekcionierių Maratą Gelmaną ir kitą „Pussy Riot“ narę – Veroniką Nikulšiną.

„Šie asmenys sistemingai platina medžiagą neapibrėžtam asmenų ratui, tuo pat metu gaudami lėšas iš užsienio“, – teigiama ministerijos pareiškime.

32 metų V. Tolokonikova yra viena iš trijų savo grupės narių, nuteistų dvejus metus kalėti, kai 2012 metų vasarį Maskvos centre esančioje Kristaus Išganytojo bažnyčioje surengė „pankiškos maldos“ performansą. Aktyvistės aiškino norėjusios tokiu būdu pasmerkti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu.

V. Tolokonikova ir kita grupės narė Marija Aliochina 2012 metų rugpjūtį buvo pripažintos kaltomis ir pasiųstos už grotų.

63 metų V. Šenderovičius yra žymus satyrikas ir politikos apžvalgininkas, kritikuojantis Kremlių.

Pagal įstatymą „užsienio agentais“ pripažinti subjektai privalo atskleisti finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti visus savo tekstus, vaizdo įrašus bei įrašus socialinėje žiniasklaidoje.

Šis statusas primena sovietmečio terminą „liaudies priešas“ ir suteikiamas asmenims ar grupėms, finansuojamiems iš užsienio ir dalyvaujantiems bet kokioje „politinėje veikloje“.

Kremliaus teigimu, tokios priemonės yra būtinos, nes Rusijoje esą dažnėja politinio kišimosi iš užsienio atvejų, kai išorinės jėgos savo tikslais išnaudoja nevyriausybines organizacijas bei žurnalistus.

Anksčiau į „užsienio agentų“ sąrašą buvo įtrauktos kelios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, įskaitant televiziją „Dožd“ ir populiarią rusų kalba leidžiamą interneto portalą „Meduza“.

Šią savaitę teismas nurodė uždaryti autoritetingiausią Rusijos teisių gynimo grupę „Memorial“, kuri irgi buvo priskirta prie „užsienio agentų“. Grupė buvo apkaltina tinkamai nežyminti savo publikacijų, taip teisinanti terorizmą ir ekstremizmą.

„Memorial“ uždarymą pasmerkė Jungtinės Tautos, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga.

Ministerija taip pat paskelbė „užsienio agentais“ kelis su Rusijos opozicija siejamus teisininkus. 

2006 metais įkurta grupė „LGBT-Set“, veikianti keliuose šalies regionuose, buvo įtraukta į Teisingumo ministerijos „užsienio agentų“ registrą, kuriame jau esama daug žurnalistų, teisininkų bei aktyvistų.

„LGBT-Set“ teikia teisinę pagalbą ir paramą lesbietėms, gėjams, biseksualiems ir translyčiams žmonėms bei jų šeimoms, rašoma organizacijos tinklalapyje.

Ji taip pat rengia švietimo kampanijas ir renka įrodymus dėl diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu.    

Vasarį „LGBT-Set“ pasmerkė dviejų čečėnų areštą. Vėliau šie vyrai buvo deportuoti atgal į Čečėniją. 

Teisių gynimo grupės kaltina Čečėnijos valdžią, kad ši slaptuose kalėjimuose kalina ir kankina homoseksualius žmones.

Įtraukimas į „užsienio agentų“ registrą reiškia, kad organizacija visose savo publikacijose žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose turės nurodyti šį savo statusą ir laikytis virtinės administracinių procedūrų.

Anot valdžios, „užsienio agento“ statusas, primenantis sovietinių laikų „liaudies priešo“ etiketę, suteikiamas organizacijoms, gaunančioms „finansavimą iš užsienio“ ir užsiimančioms „politine veikla“.    

Rusijoje dažnai pasitaiko išpuolių prieš LGBTQ asmenis, šalies konservatyviems ir religiniams sluoksniams priešiškai žiūrint į šią bendruomenę. 

2013 metais Rusija priėmė įstatymą, draudžiantį homoseksualumo „propagavimą“ nepilnamečiams. Šis įstatymas tapo pretekstu uždrausti organizuoti „Pride“ eitynes ir demonstruoti vaivorykštės spalvų vėliavas.

Nuo 2020 metų šalies Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga. 

Į Teisingumo ministerijos „užsienio agentų“ sąrašą buvo įtraukti populiarus naujienų portalas Rosbalt.ru, turintis biurus Maskvoje ir Sankt Peterburge, ir prenumeruojama žinių analizės svetainė „Republic“.

„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, verčia asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos. Ši etiketė atgraso šaltinius bei reklamos užsakovus ir apsunkina žurnalistų darbą.

„Žinoma, „Republic“ negauna finansavimo iš užsienio – ji egzistuoja tik dėl prenumeratorių pinigų“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė leidinio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Kolezevas.

Dešimtys Rusijos žurnalistų ir virtinė įtakingų nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, tarp jų televizija „Dožd“ ir populiari naujienų svetainė „Meduza“, šiemet buvo priskirti „užsienio agentams“.

Teisingumo ministerijos sąraše šiuo metu yra kone 90 vardų ir pavadinimų.

Garsiausios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, neįtrauktos į šį sąrašą, yra radijas „Echo Moskvy“ ir laikraštis „Novaja Gazeta“.

Praėjusią savaitę „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas drauge su tiriamosios žurnalistikos atstove Maria Ressa (Marija Resa) iš Filipinų buvo apdovanotas Nobelio taikos premija „už drąsią kovą už žodžio laisvę Filipinuose ir Rusijoje“.

Prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę sakė, kad premija „neapsaugos“ D. Muratovo nuo kontroversiškos „užsienio agento“ etiketės, jeigu jis pažeidinės įstatymus.

„Spalio 8 dieną, laikantis galiojančių Rusijos Federacijos teisės aktų reikalavimų, į užsienio žiniasklaidos priemonių, atliekančių užsienio agento funkcijas, registrą įtraukti Galina Arapova, Tatjana Voltskaja, Andrejus Zacharovas, Jekaterina Klepikovskaja, Romanas Perlas, Jevgenijus Simonovas, Jelena Solovjova, Danilas Sotnikovas, Jelizaveta Surnačiova“, – sakoma ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Remiantis atvirais šaltiniais, T. Voltskaja yra laisvai samdoma RFE/RL korespondentė Sankt Peterburge, J. Klepikovskaja bendradarbiauja šio radijo projekte „Sever.Realii“, A. Zacharovas yra buvęs leidinio „Projekt“ žurnalistas, dabar dirbantis britų transliuotojo BBC Maskvos redakcijoje, J. Somonovas bendradarbiauja su RFE/RL, J. Surnačiova yra buvusi „Projekt“ darbuotoja, J. Solovjova – „The New Times“ korespondentė, G. Arapova vadovauja Žiniasklaidos teisių gynimo centrui, o R. Perlas bendradarbiauja su televizijos kanalu „Current Time“.

BBC penktadienį pareiškė nesutinkantis su Rusijos valdžios sprendimu įtraukti A. Zacharovą į „užsienio agentų“ sąrašą.

„BBC kategoriškai atmeta Rusijos valdžios sprendimą įtraukti Andrejų Zacharovą iš mūsų Maskvos redakcijos į „fizinių asmenų, atliekančių užsienio agento funkcijas, registrą“, – sakoma pranešime.

„BBC, kaip nepriklausomo ir patikimo informacijos šaltinio, reputacija yra plačiai žinoma visame pasaulyje. 80 metų „BBC News“ Rusijos tarnyba yra gyvybiškai svarbus tikslių ir nešališkų naujienų šaltinis rusakalbei auditorijai“, – sakoma pranešime.

Jame priduriama, kad dabar pagrindinis prioritetas yra palaikyti savo kolegą, kad „jis ir visi jo kolegos galėtų tęsti darbą nušviečiant įvykius Rusijoje šiuo svarbiu metu“.

Įstatymas, leidžiantis valdžiai įvardyti organizacijas „užsienio agentėmis“, buvo priimtas 2012 metais ir iš pradžių buvo taikomas nevyriausybinėms organizacijoms.

2017 metais jis buvo išplėstas, įtraukiant galimybę taikyti tokį statusą žiniasklaidos priemonėms, kai Kremliaus finansuojama televizija RT, anksčiau vadinta „Russia Today“, buvo paskelbta „užsienio agente“ Jungtinėse Valstijose.

Rusija gruodžio mėnesį dar kartą atnaujino minimą įstatymą: dabar jis gali būti taikomas ir privatiems asmenims, taip pat padidintos potencialios bausmės už jo nuostatų nesilaikymą, numatant galimą laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.

Užsienio agentėmis įvardytos organizacijos privalo deklaruoti savo finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti visas savo publikacijas, įskaitant žinutes socialiniuose tinkluose. Už šių reikalavimų nesilaikymą joms gali būti skiriamos baudos.

„Užsienio agento“ etiketė taip pat gali atgrasyti reklamos užsakovus ir apsunkina žurnalistų darbą.