Bendras į taromatus bei rankinio surinkimo punktus gyventojų suneštų 2 mlrd. gėrimų pakuočių svoris siekia 80 tūkst. t – tai yra beveik aštuonis kartus daugiau nei sveria Eifelio bokštas. Iki užstato sistemos įvedimo, nemaža dalis pakuočių atsidurdavo mūsų aplinkoje – ypač PET buteliai, sudarantys apie 60 proc. visų vienkartinių gėrimų pakuočių.

Pasiekta bendromis jėgomis

„2 mlrd. – tai daug. Manau, kad kiekvienas, prisidėjęs prie šio rezultato – o užstato sistema naudojasi 88 proc. Lietuvos namų ūkių – gali drąsiai tuo didžiuotis. Pasiektas riboženklis dar kartą paliudija, kad bendromis pastangomis galima nuveikti daug.

Kad šios pastangos tikrai buvo bendros rodo tai, jog visur: tiek miestuose, tiek miesteliuose ir kaimuose, gyventojų įsitraukimo į užstato sistemą lygis – labai panašus. Svarbu ir tai, kad skirtingas pajamas gaunančių žmonių įpročiai grąžinti pakuotes yra gana vienodi“, – sako šalies užstato sistemą prižiūrinčios ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

Gintaras Varnas. USAD nuotr.

Anot jo, prie šio pasiekimo itin daug prisidėjo ir Lietuvos gėrimų gamintojai bei importuotojai, kurie yra pagrindiniai užstato sistemos finansuotojai. Didelį vaidmenį atliko ir pardavėjai, priimantys grąžinamas pakuotes beveik 3 tūkst. vietų visoje Lietuvoje.

Vienam gyventojui – 813 pakuočių

Kad USAD surinktų 2 mlrd. butelių ir skardinių, kiekvienas užstato sistema besinaudojantis gyventojas turėjo priduoti vidutiniškai po 813 pakuočių.

„Gyventojai pastebi, kad po užstato sistemos įvedimo aplinka tapo švaresnė. Ne mažiau svarbu yra tai, kad visa gyventojų grąžinama tara perdirbama. Iš jos žaliavų gaminamos naujos skardinės, PET ir stiklo buteliai, be to, gamybai iš antrinių žaliavų reikia gerokai mažiau energijos, mažėja pirminių žaliavų poreikis bei su tuo susijusių CO2 dujų – pagrindinių klimato kaitos kaltininkių – emisijos. Tad grąžindami pakuotes Lietuvoje ne tik švariname savo aplinką, bet ir mažiname neigiamą žmogaus poveikį ir kitose valstybėse“, – teigia G. Varnas.

Šiuo metu užstato sistemoje dalyvauja 6,5 tūkst. skirtingų gėrimų pakuočių, kurios priimamos beveik 3 tūkst. taromatų bei rankinio surinkimo punktų. Iš viso sutartis su USAD dėl pakuočių tvarkymo yra pasirašiusios daugiau nei 400 gėrimus gaminančių, importuojančių bei pilstančių Lietuvos įmonių.

Apie USAD

Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ – ne pelno organizacija, kuri rūpinasi užstato sistemos veikla šalyje.

Bendromis visų pastangomis USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Dėl sistemos dalyvių bei šalies gyventojų sąmoningumo šiemet USAD surinks ir perdirbti perduos beveik 600 mln. vienkartinių pakuočių.

Na, o dabar trumpai atsikvėpkite ir pažaiskite:

„Kasmet grąžinamų pakuočių skaičius tolydžiai auga. Prie dabartinių rezultatų, žinoma, prisidėjo ir karščiausias per visą meteorologinį stebėjimų laiką birželis. Visgi esminis veiksnys, lėmęs tokį pasiekimą – stiprėjantis gyventojų sąmoningumas, nes tiek žiemą, tiek pavasarį pakuočių surinkta daugiau nei praėjusiais metais.

Mūsų apklausų duomenys liudija, kad pakuotes grąžina 88 proc. šalies gyventojų, o jų įsitraukimas į užstato sistemą tiesiogiai nepriklauso nuo uždarbio. Visose pajamų grupėse naudojimosi sistema rodikliai itin aukšti“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas.

Mažiausiai pakuočių šiemet grąžinta vasarį – 38,3 mln. Tačiau šylant orams, gyventojai pirko vis daugiau gėrimų, tad jau birželį grąžintų pakuočių skaičius pašoko iki 65,7 mln. vnt. Iš viso per pusmetį kiekvienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko po 104 grąžintas gėrimų pakuotes.

Kurortų duomenis šokdina poilsiautojai

Bene ryškiausi grąžinamų pakuočių skaičiaus pokyčiai fiksuojami kurortuose, į kuriuos vasaros pradžioje plūsteli poilsiautojai. Štai Neringos savivaldybėje sausio mėnesį gražinta 24,3 tūkst. pakuočių, o jau birželį šis skaičius išaugo penkeriopai – iki 126,5 tūkst.

Palangoje šis rodiklis nuo 323,2 tūkst. sausį pakilo iki 867,8 tūkst. birželį, Druskininkuose atitinkamai – nuo 255,2 tūkst. iki 423,8 tūkst.; Birštone – nuo 69 tūkst. iki 120,9 tūkst.

G. Varno teigimu, vasarai įsibėgėjant šie pokyčiai taps dar ryškesni. „Šis metų laikas – svarbiausias gėrimų pardavėjų sezonas, nes gyventojai perka daugiausia gėrimų, tad ir mums tai yra darbymetis. Pats grąžinimo pikas būna rugpjūčio mėnesį.“

Gintaras Varnas

Artėjame prie 2 mlrd.

Bendrai visos per pusmetį grąžintos pakuotės sveria 11,7 mln. kg. G. Varno teigimu, tai tikrai aukštas rodiklis – visos šios pakuotės, užuot nugulusios mūsų aplinkoje, gamtoje ar sąvartynuose, bus perdirbtos ir iš jų bus pagaminti nauji buteliai, skardinės, PET pakuotės ir kiti gaminiai.

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. vasario ir iki šiol šalyje grąžinta jau 1,8 mlrd. pakuočių. „Sprendžiant pagal pernykščius duomenis, 2 mlrd. ribą turėtume peržengti maždaug rugsėjo mėnesį“, – sako USAD vadovas.

Apie USAD

Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ – ne pelno organizacija, kuri rūpinasi užstato sistemos veikla šalyje. Bendromis visų pastangomis USAD kasmet surenka 92 proc. į rinką išleidžiamų vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių bei skardinių. Dėl sistemos dalyvių bei šalies gyventojų sąmoningumo šiemet USAD turėtų surinkti ir perdirbimui perduoti apie 570 mln. vienkartinių pakuočių.

Kone pusė visų Lietuvoje parduodamų gėrimų yra išpilstyti į PET tarą. Vien šiemet, kartu su gėrimais, bus įsigyta daugiau nei trečdalis milijardo tokių pakuočių. Surinkus, jas galima perdirbti ir vėl panaudoti PET taros gamybai. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Pakuotėms iš perdirbto plastiko trūksta... plastiko

Apskaičiuota, kad gaminiui iš perdirbto plastiko sunaudojama maždaug 76 proc. mažiau energijos nei jį gaminant iš pirminių žaliavų. Be to, perdirbus toną plastiko, neleidžiama susidaryti 1,7 t CO2. Šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra pagrindinės dabartinės klimato kaitos kaltininkės.

Perdirbėjai noriai perka Lietuvoje surinktas PET pakuotes, kadangi gėrimų gamintojai, reaguodami į pirkėjų lūkesčius, pakuotėse naudoja vis daugiau perdirbto plastiko.

„Perdirbto plastiko dalis PET gėrimų pakuotėse didėja, o dar greičiau auga perdirbto plastiko poreikis. Tačiau tokios žaliavos pasiūla vis dar maža. Dėl to dabar perdirbtas plastikas yra 20-30 proc. brangesnis nei pagamintas iš pirminių žaliavų“, – sako plastikines pakuotes ir PET ruošinius gaminančios įmonės „Putokšnis“ generalinis direktorius Dovydas Stulpinas.

Pašnekovo žodžius patvirtina ir ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

„Perdirbėjai noriai perka Lietuvoje surinktas PET pakuotes, kadangi gėrimų gamintojai, reaguodami į pirkėjų lūkesčius, pakuotėse naudoja vis daugiau perdirbto plastiko. Ši tendencija aiškiai matyti tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse“, – sako pašnekovas, kurio vadovaujama įstaiga administruoja vienkartinių gėrimų pakuočių sistemą.

Jo teigimu, toli gražu ne visas surenkamas plastikas tinkamas naujos PET taros gamybai. Kadangi maisto pramonėje pakuotėms keliami itin aukšti kokybiniai reikalavimai, plastikas turi būti švarus, be priemaišų. Būtent toks jis atkeliauja iš užstato sistemos ir būtent dėl to vis daugiau šalių domisi užstato sistemos diegimu.

Shutterstock nuotr.

Pakuotės – tik lengvyn

D. Stulpino teigimu, dabar „Putokšnis“ užsakovams gamina pakuotes ir su 20, ir su 50 proc. perdirbto plastiko. Be to, dirbama su partneriais, kurių pakuotėse perdirbtas plastikas sudaro jau 100 proc. pakuotės.

Beje, PET gamintojai ne tik didina perdirbtų žaliavų dalį pakuotėse, tačiau jų gamybai panaudoja mažiau plastiko. „Putokšnio“ vadovas sako, kad kasmet PET pakuotės svoris sumažėja maždaug 0,5–1 g. Vis lengvesni bei mažesni tampa ir kamšteliai.

„Tiesa, šioje vietoje ES priėmė sprendimą, kurį visa pramonė vertina neigiamai. Nuo 2024 m. kamšteliai turės būti tvirtinami prie gėrimų pakuočių. Technologiškai tą padaryti įmanoma, tik reikės papildomų investicijų.

Tačiau tokiems kamšteliams gaminti reikės daugiau plastiko. Be to, vietoj dabartinio standartizuoto sprendimo, kiekvienas kamštelių gamintojas siūlys savo variantą, dėl ko gėrimų gamintojų pasirinkimas, o kartu ir gamintojų konkurencija tik mažės“, – įsitikinęs pašnekovas.

Butelyje – nuo 65 iki 80 proc. perdirbto stiklo

Stiklo tara – seniausiai pramoniniu būdu gaminama gėrimų pakuotė. Didžiąją stiklo taros dalį Lietuvoje sudaro vyno, stipriųjų alkoholinių gėrimų bei daugkartinio naudojimo buteliai. Gėrimų vienkartiniuose stiklo buteliuose, dalyvaujančių užstato sistemoje, šiemet turėtų būti įsigyta maždaug 33 mln. vienetų. Daugumą jų gyventojai sugrąžins USAD, kuris stiklą parduoda perlydymui Lietuvos stiklo fabrikuose.

„Šiuo metu ne mažiau nei 65 proc. kiekvieno mūsų butelio sudaro perdirbtas stiklas“, – sako bendrovės „Kauno stiklas“ vadovas Evaldas Sauliūnas, kurio įmonėje gaminami žalio ir rudo stiklo buteliai.

Paskaičiuota, kad tonos stiklo pakuočių perdirbimas CO2 emisijų susidarymą sumažina 0,34 t. Be to, 40 proc. mažėja energijos sąnaudos stiklo gamybai bei 50 proc. gamybos metu susidaranti vandens tarša. Vien praėjusiais metais Lietuvos gyventojai USAD sugrąžino 7825 t stiklinių pakuočių.

Ne visi „Kauno stikle“ perlydomi buteliai lieka Lietuvoje. Įmonės vadovo teigimu, kasmet fabrike vidutiniškai pagaminama kiek daugiau nei 100 mln. butelių. Maždaug trečdalis jų lieka Lietuvoje, kitkas – eksportuojama.

„Per paskutinius keliolika metų perdirbto stiklo dalis naujuose buteliuose smarkiai išaugo. Kartais mūsų buteliuose perdirbto stiklo dalis pasiekia ir 80 proc. Teoriškai ši dalis galėtų dar didesnė, tačiau tam jau reikėtų modifikuoti mūsų įrangą“, – teigia E. Sauliūnas.

Lietuvoje grąžinama 92 proc. pakuočių

G. Varno teigimu, aliuminio skardinės Lietuvoje nei gaminamos, nei perdirbamos. Tačiau šią žaliavą galima perdirbti neribotą skaičių kartų, mat aliuminis nepraranda savo savybių, be to, naujos skardinės gamybai iš perdirbto aliuminio reikia 95 proc. mažiau energijos nei pakuotės gamybai iš pirminių žaliavų.

Vien pernai Lietuvoje surikta 3573 t gėrimų skardinių. Beveik visos jos pagamintos iš aliuminio. Šios skardinės iš Lietuvos nukeliavo į Vokietiją, kur jas perdirbo didžiausias pasaulyje aliuminio skardinių perdirbėjas „Novelis“. Lietuvoje surinktos skardinės, vėl virsta naujomis pakuotėmis.

G. Varno teigimu, surinktos pakuotės yra vertinga antrinė žaliava ir yra perdirbamos, dėl to svarbu jas surinkti. Lietuvoje kasmet nuperkama vis daugiau gėrimų, tačiau vis daugiau pakuočių ir sugrąžinama. Pastaraisiais metais sugrąžinimo rodiklis laikosi ties 92 proc. riba.

Toks aukštas gėrimų pakuočių surinkimo procentas pasiekiamas dėl Lietuvoje veikiančios užstato sistemos. Lietuvos pasiekimais domisi ir užstato sistemas diegti planuoja ir daugelis kitų šalių.

Apie USAD

Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ – ne pelno organizacija, kuri rūpinasi užstato sistemos veikla šalyje. Bendromis steigėjų pastangomis USAD kasmet surenka 92 proc. į rinką išleidžiamų vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių bei skardinių. Dėl sistemos dalyvių bei šalies gyventojų sąmoningumo šiemet USAD turėtų surinkti ir perdirbimui perduoti apie 570 mln. vienkartinių pakuočių.

Užstato sistema besinaudojantys Lietuvos gyventojai parduotuvėse už pakuotę sumoka 10 ct užstatą, kurį atsiima grąžindami pakuotę. Tačiau tai tik nedidelė dalis viso užstato sistemos mechanizmo. Beveik 3 tūkst. surinkimo punktų turintis ir kasdien per 1,5 mln. pakuočių surenkantis USAD didžiąją dalį (55 proc.) savo pajamų gauna iš Lietuvos gėrimų gamintojų ir importuotojų subsidijų.

„Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, didelį dėmesį skyrėme veiklos efektyvumui didinti ir sugebėjome dar labiau sumažinti sąnaudas. Be to, mūsų pajamas didino augančios žaliavų kainos. Esame ne pelno organizacija, tad balansuodami savo biudžetą pirmiausia lengviname situaciją pagrindiniams sistemos finansuotojams - šalies gėrimų gamintojams bei importuotojams“, - sakė USAD vadovas Gintaras Varnas.

Jo teigimu, kitais metais pakuočių surinkimas Lietuvoje turėtų būti panašus į šiųmetinį. 2018 m. planuojama surinkti 570 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių - 30 mln. daugiau nei pernai.

„Labai svarbu, kad užstato sistemos veikla bei rezultatai išlieka stabilūs. Prie to labai smarkiai prisideda šalies gyventojai - 97 proc. užstato sistemos vartotojų mano, kad ji reikalinga, bei mato jos naudą. Manau, kad per pustrečių metų užstato sistema Lietuvos gyventojams jau tapo įprasta gyvenimo dalimi“, - teigia G. Varnas.

Nusipirkai gėrimą – sumokėjai užstatą; pakuotę grąžinai – užstatą atgavai. Tiek su užstato sistema susiduriame mes. Bet šis paprastas 10 centų sumokėjimo ir atsiėmimo mechanizmas – tik ledkalnio viršūnė.

Užstato sistemą administruojančios ne pelno siekiančios organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas sako: „Užstato sistema sukurta taip, kad pagrindinei jos grandžiai – eiliniam vartotojui – ji būtų kuo paprastesnė ir aiškesnė. Tarp gėrimų gamintojų, pardavėjų ir USAD vykstančių procesų mastai gerokai didesni ir sudėtingesni.“

Kur keliauja mūsų sumokamas užstatas?

10 centų užstatą už gėrimo pakuotę sumokame pardavimo vietoje. Tačiau tai nereiškia, kad jį toje pat vietoje ir atsiimsime. Todėl mūsų užstatas, kartu su kitomis pardavimo pajamomis, iš parduotuvės keliauja pas gėrimų gamintoją. Pastarasis, iš savo pajamų atskyręs užstato dalį, jį perduoda USAD, kuris mūsų užstatą išskirsto parduotuvėms. Bet tik toms, kuriose galima grąžinti pakuotes, ir tik tiek, kiek pakuočių visi drauge čia grąžinome.

Į pakuotes priimančias parduotuves keliauja ne tik lėšos už užstatą, bet ir kompensacijos už sąnaudas taromato ar taros surinkimo punkto priežiūrai. Tačiau iš kur USAD gauna tam lėšų? Juk 10 centų užstatą sumokėję pirkėjai jį atsiima.

„Pagrindinis mūsų įplaukų šaltinis – gėrimų gamintojų ir importuotojų subsidijos. Tai maždaug 55 proc. mūsų pajamų. Kodėl jie moka subsidijas? Nes už gėrimų pakuotes ir jų tvarkymą atsakingi tie, kurie jas išleidžia į rinką. Dar apie 30 proc. pajamų gauname parduodami pakuočių žaliavą. Apytikriai 15 proc. – gyventojų sumokėtas, tačiau neatsiimtas užstatas. Tiesa, siekiame, kad pastaroji įplaukų dalis vis mažėtų ir Lietuvos gyventojai grąžintų daugiau pakuočių“, – pasakoja G.Varnas.

Sužiūri kiekvieną iš šimtų milijonų pakuočių

Tarp gamintojų, pardavėjų, pirkėjų (t.y. mūsų) ir USAD kasmet cirkuliuoja apie 0,5 mlrd. gėrimų pakuočių, be to, jos gaminamos iš skirtingų medžiagų, yra skirtingų tūrių ir formų. Kad viskas veiktų sklandžiai, USAD turi identifikuoti kiekvieną iš jų ir suskaičiuoti, kiek kokių pakuočių grąžinama kiekviename iš 3 tūkst. taros surinkimo punktų.

Nemažą dalį skaičiavimo darbų atlieka taromatai (štai todėl būtina, kad jų etiketės liktų nepažeistos, o forma – nepakitusi). Rankiniu būdu surinktos pakuotės perskaičiuojamos USAD skaičiavimo centre. Tik žinant, kur ir kokios pakuotės buvo sugrąžintos, galima kompensuoti sąnaudas.

Beveik 1,5 mln. pakuočių kasdien surenkanti užstato sistema veikia vienos pakuotės tikslumu. G.Varno teigimu, toks tikslumas užtikrina ir sistemos skaidrumą, o tai ypač svarbu USAD, kuri yra ne pelno siekianti viešoji įstaiga.

Lietuvoje daugiau švaros, pasaulyje mažiau taršos

Nors mūsų kontaktas su užstato sistema baigiasi vos tik atsiimame užstatą, pakuotės kelias čia dar tik įpusėja. Grąžinta pakuotė keliauja į USAD skaičiavimo centrą, kur plastikinės ir metalinės pakuotės presuojamos, stiklinės – smulkinamos. Galiausiai taip perdirbti paruoštos pakuotės parduodamos didžiausią kainą pasiūliusiems žaliavų perdirbėjams, kurie kasmet atrenkami konkursų būdu. Šiuo metu stiklas perdirbamas čia pat, Lietuvoje, aliuminis – Vokietijoje, plastikas – Rumunijoje.

Perdirbtas stiklas virsta naujais buteliais, aliuminis – naujomis skardinėmis, plastiko gaminių įvairovė platesnė – nuo naujų PET butelių iki poliesterio audinio ir kitų plastiko gaminių. Šiems gaminiams reikia gerokai mažiau energijos sąnaudų, tad kasmet grąžindami dešimtis tūkstančių tonų pakuočių ne tik švariname savo aplinką, bet ir mažiname taršą visame pasaulyje. Užstato sistemoje dalyvaujantys Lietuvos gyventojai kasmet sustabdo apie 50 tūkst. t papildomų CO2 emisijų susidarymą.

Spalio mėnesį grąžintų pakuočių skaičius

Kauno mieste – 5,6 mln.

Kauno rajone – 0,9 mln.

Visoje Lietuvoje – 45,8 mln.

Lietuvos rezultatai privertė pakeisti nuomonę

„Iki šiol svarstėme įvairias pakuočių tvarkymo galimybes. Tačiau po susipažinimo su Lietuvos rezultatais bei savo akimis pamatę, kaip veikia sistema, įsitikinome, kad užstato sistema itin veiksmingas būdas pakuotėms tvarkyti“, – sakė 104 mln. gyventojų turinčios Guangdongo provincijos vicegubernatorius Siu Žuišengas po apsilankymo VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skaičiavimo centre.

Kinijos delegacija, kurioje taip pat buvo Guangdongo Užsienio reikalų tarnybos bei Aplinkos apsaugos departamento atstovai, teigė ketinantys tokią pat sistemą įdiegti ir Guangdonge – provincijoje, kuri pastaruosius 29 metus sukuria didžiausią BVP žemyninėje Kinijoje. Beje, prieš porą metų skaičiuota – jeigu Guangdongas būtų atskira valstybė, tai būtų 16 pagal dydį pasaulio ekonomika.

Lietuvos sėkmė įkvepia kitas valstybes

Pastaruoju metu užstato sistemos populiarumas, ypač Europoje, auga. Kartu su juo daugėja ir į Lietuvą atvykstančių delegacijų, kurios nori pasisemti efektyvaus pakuočių tvarkymo patirties. Prieš porą mėnesių šalyje lankėsi delegacija iš Australijos, prieš tai USAD veikla domėjosi Prancūzijos, Škotijos ir kitų šalių atstovai.

„Kiekviena šalis, norinti įsivesti efektyviai veikiančią pakuočių tvarkymo sistemą, visų pirma nori pasižiūrėti, kur dar ji sėkmingai veikia. Tą patį darėme ir mes. Iš esmės dairomasi dviejų dalykų – kieno patirtis šviežiausia ir kam geriausiai sekasi tvarkytis. Mes galime pasiūlyti abu variantus.

Tiesa, mūsų pakuočių surinkimo rezultatai dar nėra patys aukščiausi, tačiau per porą metų pasiekėme rodiklius, kurių niekam kitam per tokį laikotarpį pasiekti nepavyko. Todėl Lietuvos rezultatai vertinami kaip sėkmės istorija“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas.

2016 m. šalyje startavusi nepelno siekianti VšĮ USAD jau surinko 1,3 mlrd. vienkartinių stiklinių, plastikinių ir metalinių pakuočių. Pernai USAD surinko 92 proc. visų į rinką išleistų pakuočių, šiemet šį rodiklį ketinama padidinti iki 93 proc.

Taip siekiama mažinti atvejų, kai gyventojai, nusipirkę gėrimų kaimyninėse šalyse, jų tarą grąžina Lietuvoje ir gauna 10 centų už pakuotę.

Visos į užstato sistemą įtrauktos gėrimų pakuotės Lietuvoje turi būti paženklintos depozito ženklu ir brūkšniniu kodu, pagal kurį sistema atpažįsta gamintoją ir pakuotę. Daugelis gamintojų gėrimus ženklina tik Lietuvoje naudoti skirtu unikaliu brūkšniniu kodu.

Tačiau dalis produkciją visam regionui tiekiančių gamintojų gėrimų pakuotes paženklina kelių šalių užstato sistemų ženklais ir tarptautinėms rinkoms naudoja vieną universalų brūkšninį kodą.

Pastebima, kad pastaruoju metu dalis Latvijos ir Lenkijos pasienyje esančiose parduotuvėse parduotų gėrimų pakuočių, pažymėtų universaliu kodu, patenka į užstato sistemą Lietuvoje. Tačiau toks pakuočių „importas“ sistemą daro brangesnę – surinkti ir sutvarkyti kiekvieną pakuotę kainuoja.

„Visas gėrimų pakuotes skirstome ne tik pagal tai, iš ko jos pagamintos, bet ir pagal tai, kokiu kodu – universaliu ar unikaliu – jos paženklintos. Tarifai joms nustatomi atskirai. Kadangi iki šiol šių pakuočių surinkimas nesiskyrė, jų tvarkymo tarifai sutapo.

Tačiau pastaruoju metu ėmus ryškėti tendencijoms, kad daugiau gėrimų, kurie paženklinti universaliu kodu, lietuviai įsigyja kaimyninėse šalyse ir jų grąžinama dalis palyginti su unikaliu kodu paženklintomis pakuotėmis ūgtelėjo, gali atsirasti ir tarifų skirtumai. Tai nėra netikėtas scenarijus, panaši situacija susidarė ir, pavyzdžiui, Estijoje“, – sako Gintaras Varnas, USAD generalinis direktorius.

Diegiant užstato sistemą buvo nutarta leisti gamintojams naudoti universalius kodus, nes vien tik Lietuvos rinkai skirtų etikečių spausdinimas ir klijavimas ant pakuočių gamintojams gali kainuoti brangiau, atsirastų papildomų sandėliavimo išlaidų. Tačiau nuspręsta unikaliais kodais paženklintų pakuočių tvarkymo tarifus nustatyti atskirai, kad už pakuočių, įsigytų ne Lietuvoje, surinkimą ir sutvarkymą netektų mokėti tiems gamintojams, kurie investavo į ženklinimą unikaliais kodais.

„Užstato sistemoje dalyvaujančių gėrimų pakuočių gamintojai ir importuotojai žinojo, kad pakuočių tvarkymo sąnaudos gali skirtis ir patys skaičiavo, ar jiems verta investuoti į ženklinimą unikaliais kodais, ar naudoti universalius kodus ir, galbūt, mokėti daugiau už pakuočių tvarkymą. Mes rekomenduojame naudoti unikalų, Lietuvai skirtą ženklinimą“, – teigia G. Varnas.

Skaičiuojama, kad, priklausomai nuo pakuotės rūšies, skirtumas tarp pakuočių tvarkymo tarifų galėtų būti nuo 0,5 iki 1 cento. Tarifai bus bus peržiūrėti rugpjūtį, įvertinus sistemos patiriamas sąnaudas.

„Mūsų, kaip sistemos administratoriaus, funkcija yra užtikrinti sistemos skaidrumą ir efektyvumą. Užstato sistema yra tokia pažangi, kad tiksliai žinome, kiek ir kokių butelių bei skardinių buvo priduota – jos visos yra pažymėtos. Tai leidžia tiksliai apskaičiuoti, kiek kainuoja vienos ar kitos rūšies pakuočių surinkimas, ir atitinkamai nustatyti tarifus gamintojams.

Tokiu būdu sistema yra sąžininga kiekvienam, tiek dideliam, tiek mažam verslui – išleidai daug pakuočių, moki daugiau. Išleidai mažiau pakuočių – moki mažiau. Tarifai už kiekvieną pakuotę visiems yra vienodi, juos nustatome kasmet peržiūrėdami užstato sistemos rezultatus“, – pasakoja G. Varnas.

USAD duomenimis, praėjusiais metais į užstato sistemą gyventojai pridavė 74 proc. į rinką išleistų gėrimų pakuočių. Šiemet planuojama surinkti ir perdirbti 90 proc. pakuočių, tokiu efektyvumu pasivejant šalis, kuriose užstato sistema veikia jau ne vieną dešimtmetį.

Vasario 1-ąją pradėta naudoti užstato už gėrimų pakuotes sistema, tačiau iki šiol neaišku, kaip ji veiks esant dviem užstato administratoriams - nėra reglamentuota, kaip tarpusavyje bendradarbiaus dvi taros surinkimo sistemos - bendrovės "Užstato sistemos administratorius" (USAD) ir "Užstatas".

"Neatsakyta į nemažai klausimų. Pavyzdžiui, ką reikės daryti, jei į mūsų taromatą įkris pakuotė to gamintojo, kuris dirba su pirmuoju administratoriumi. Didžiuosiuose prekybos centruose mūsų taromatų nebus, daugiausia dirbsime su regioninėmis prekybos vietomis. Tad gamintojai nuogąstauja, kad jei sudarys sutartį su mumis, jų gaminių pakuočių nepriims USAD taromatai", - "Verslo žinios" nuogastavo "Užstatas" vadovas Dzidas Vaitkus, pasak kurio, Aplinkos ministerija turėtų atsakytų, ar visi taromatai privalės priimti visas užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes, ar toje pačioje parduotuvėje reikės statyti du skirtingiems administratoriams priklausančius taromatus.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas dienraščiui sakė, kad dėl bendradarbiavimo abu administratoriai turi susitarti patys:"Mes galime būti tik tarpininkai, pagelbėsiantys susitarti, kad sistema vartotojams būtų patogi, kad jie galėtų ateiti į parduotuvę su vienu taros maišeliu ir visas pakuotes sumesti į vieną taromatą".

USAD vadovas Gintaras Varnas sako, kad "Užstatas" į USAD dėl bendradarbiavimo dar nesikreipė, tad atsakyti į klausimus dėl abiejų administratorių sistemų suderinamumo kol kas per anksti.

Nuo kitų metų vasario įsigaliojus naujai gėrimų pakuočių tvarkymo sistemai, užstatas už vienkartines pakuotes didinamas nuo 7 iki 10 centų. Tokį jo dydį penktadienį patvirtino aplinkos ministras.

Ministerijos teigimu, užstatas bus taikomas vienkartinėms 0,1-3 litrų pakuotėms, į kurias bus išpilstytas alus, sidras, vynas, alkoholiniai kokteiliai, nealkoholiniai gėrimai, vanduo, sultys.

Lietuvos aludarių gildijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos įsteigta viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ iki kitų metų vasario Lietuvoje ketina sukurti vienkartines gėrimų pakuotes surenkančių taromatų tinklą.

Kitą savaitę taromatų tinklo diegimą pirmasis iš prekybos tinklų pristato „Maxima“.

Nauja užstato sistema Lietuvoje pradės veikti kitų metų vasarį - pasikeis vienkartinių pakuočių ženklinimas, už sistemą bus atsakingi du administratoriai: „Užstato sistemos administratorius“ bei bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Kauno alus“ įsteigta bendrovė „Užstatas“.

Šiuo metu depozitas už vienkartinę gėrimų pakuotę Lietuvoje siekia 7 centus.