Minėjimas vyks partizanų žūties vietoje Žemaitėlių kaime, kur dabar pastatytas paminklas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1949 metų kovo 7 dieną Kalesninkų miške sovietų vidaus kariuomenės 34-asis šaulių pulkas vykdė karinę operaciją. Per ją sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai prie Žemaitėlių ir Jotiškių kaimų.

Viename – Dainavos apygardos štabo – bunkeryje  Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentai Rytas (Algirdas Skinkys) ir Varnas (būsimas poetas Kostas Kubilinskas) nušovė miegantį Šarūno rinktinės vadą, nuo 1948 metų spalio mėnesio laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas Benediktą Labėną (Labenską)-Kariūną.

Kitame – Kazimieraičio rinktinės štabo – bunkeryje žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas ir Kazimieraičio rinktinės vadas V. Voveris-Žaibas, Kazimieraičio rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, šios tėvūnijos būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir skyriaus vadas Petras Šilanskas-Labutis.

Žuvusiųjų palaikai buvo išniekinti MGB Alytaus apskrities skyriaus kieme. Jų užkasimo vieta iki šiol nerasta.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Šio kūrinio autorius ir iniciatorius – kalvis Juozas Tarailė.

Paminklas atidengiamas vietoje, kur 1948 spalio 27 dieną V. Voverio-Žaibo vadovaujamas Lietuvos partizanų Geležinio Vilko būrys paspendė pasalą ir sunaikino okupacinės valdžios operatyvinę karių grupę.

„Mūsų didvyrių kovų ir pergalių įamžinimo vietos neturi likti tuščios, nes kitu atveju labai greitai atsiras tenai neprieteliaus ar okupantus šlovinantys ženklai, – sako J. Tarailė. – Šiuo mažu mūsų šeimos indėliu tikimės prisidėti prie mūsų didvyrių atminimo ir visuomenės atsparumo stiprinimo.“

Iki 2014 metų, kuomet prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą, V. Voverio-Žaibo operacijos vietoje stovėjo akmuo, kuriame sovietmečiu buvo iškaltas tekstas: „1948-10-27 buržuaziniai nacionalistai užpuolė ir nužudė 16-iolika sunkvežimiu vykusių karių“.

Kilus gyventojų nepasitenkinimui, šis akmuo kelio remonto metu buvo pašalintas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys sako, kad šis istorinės atminties liudijimas „ateities kartoms neleis užmiršti mūsų lietuvių tautos kovų“.

„Tikimės, kad pavyks garbingai, kaip ir nesenai Juozą Vitkų-Kazimieraitį, palaidoti ir ketvirtąjį Kazimieraičio rinktinės vadą Vaclovą Voverį-Žaibą, kurio palaikai dar nėra atrasti“, – sakė A. Bubnys.

V. Voveris-Žaibas 1948-ųjų lapkritį tapo Kazimieraičio rinktinės vadu, Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago pavaduotoju.

Partizanų vadas žuvo 1949 metais, kai jo bunkerio vietą išdavė sovietų agentai – rašytojas Kostas Kubilinksas ir poetas Algirdas Skinkys.

Po mirties V. Voveris-Žaibas 1950 metais apdovanotas visų laipsnių Laisvės kovos kryžiumi, o 1997 metais – Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.