Lietuvos Respublikos kultūros ministerija neseniai pranešė skelbianti konkursą eiti Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigas.

Norintieji tapti teatro vadovu turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus humanitarinių mokslų, socialinių mokslų, menų studijų krypčių grupių studijas, ir ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį įmonei, įstaigai ar organizacijai ir (ar) jų padaliniams arba verslo ir viešosios vadybos mokslų, teisės studijų krypčių grupių studijas ir ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje veikiančiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ir (ar) jų padaliniams.

Siekiantieji šio posto taip pat turi būti susipažinę su šiuo metu galiojančiais įstatymais ir teisės aktais, reikalingais dirbant šioje srityje. Taip pat reikalaujama komandos ir tokio pobūdžio įstaigos valdymo įgūdžių.

Norintieji vadovauti teatrui turi išmanyti teatro veiklos procesus, žinoti šios srities kontekstą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tarp keliamų reikalavimų – ir kompiuterinis raštingumas, kalbos.

Pretendentai turi pateikti teatro 5 metų perspektyvinės veiklos programą, kurioje turėtų būti išdėstytas įstaigos veiklos vertinimas ir pateikiama veiklos vizija, apimanti įstaigos nuostatais grįstą kūrybinę veiklą, kūrinių sklaidą, kultūrines edukacines veiklas, planuojamas rinkodaros veiklas, infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių valdymą, finansinių išteklių valdymą, numatomas įstaigos vadybos bei veiklos naujoves bei pokyčius.

Visi reikalingi dokumentai priimami iki rugpjūčio 3 d.

Šiuo metu teatrui vadovauja prieš maždaug penkerius metus konkursą laimėjęs T.Juočys. Dabartinis vadovas neslėpė sieksiantis antrosios kadencijos.

Dokumentus konkursui T.Juočys sakėsi ketinantis pateikti ilgai nelaukdamas.

"Pats negaliu vertinti, kaip man čia sekasi, bet kad dar neįgyvendintų tikslų – taip. Dar yra daug ambicijų", – patikino vadovas.

Su konkursą laimėjusiu asmeniu bus sudaroma terminuota darbo sutartis penkeriems metams.

„VPT kandidato nerandame, nes norime tikrai labai gero kandidato, antra, atlyginimas yra toks, kad šiandien konkurencingą žmogų, ypač pageidaujamą privačiame sektoriuje, samdyti už 2 tūkst. eurų yra gana sudėtinga“, – antradienį „Laisvės TV“ laidai „Karštos kėdės“ sakė Gitanas Nausėda.

„Tai šiek tiek rėžia akis, kai žmogus uždirba 2 tūkst. eurų per mėnesį ir valdo 5 mlrd. eurų biudžetą (viešųjų pirkimų apimtis – BNS) per metus ir nuo jo sprendimų priklauso labai daug“, – pridūrė jis.

VPT nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusių metų spalio, kai iš šių pareigų pasitraukė Diana Vilytė. Tarnybai laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

Anot G. Nausėdos, ieškant VPT vadovo teikiamos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kurios ir centralizuotų visą procedūrą, ir suteiktų daugiau galių kitiems kompetencijos centrams, ir padėtų optimizuoti lėšų valdymą. Pasak jo, dėl šių pakeitimų turėtų būti sutaupyta iki 500 mln. eurų.

„Kiek žinau, Vyriausybė taip pat turi panašias pataisas, mūsų projektas yra ambicingesnis ir, manau, būtų galima rasti sinergiją iš šitų atskirų projektų, ir pirmiausia sudaryti tinkamas teisines sąlygas VPT gerai funkcionuoti, nes nuo vieno žmogaus priklauso nemažai ir dar daugiau priklauso nuo visos teisinės bazės“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda siūlo pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą, centralizuojant perkančiųjų organizacijų tinklą ir supaprastinant mažos vertės pirkimus, taip pat įtvirtinti, kad ginčus dėl pirkimo sąlygų privalomai ikiteismine tvarka nagrinėtų VPT, o vertinant pirkimus būtų skatinamos socialinės ir aplinkosaugos iniciatyvos.

Prezidentas siūlo, kad nauja tvarka būtų patvirtinta Seimo pavasario sesijoje ir įsigaliotų kitąmet.

„Tikimės, kad dar šiais metais bus paskelbtas konkursas Santaros klinikų vadovo pareigoms eiti, suderinus su antruoju dalininku – Vilniaus universitetu“, – BNS sakė sveikatos ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Šiuo metu Santaros klinikoms laikinai vadovauja profesorius Juozas Raistenskis. Jis, pasak ministerijos atstovės, „puikiai tvarkosi su šiomis pareigomis“.

Nuolatinio vadovo klinikos neturi kiek daugiau nei mėnesį – rugsėjo pabaigoje iš pareigų paties prašymu atleistas penkerius metus įstaigai vadovavęs profesorius Kęstutis Strupas. Jis nuo direktoriaus pareigų buvo nušalintas vasarį, teisėsaugai pateikus įtarimus korupcija.

Teisėsauga įtaria, kad K. Strupas per ligoninės Informatikos ir plėtros centro direktorių Romualdą Kizlaitį tarėsi su įmonėmis, kad šios už laimėtus viešuosius pirkimus pervestų Santaros klinikoms galimai neteisėtą finansinį atlygį, užmaskuotą kaip paramą.

Teisėsauga pateikė įtarimus ir R. Kizlaičiui bei keliems kitiems Santaros klinikų darbuotojams, privačių įmonių atstovams.

K. Strupas kovą laimėjo konkursą vadovauti klinikų Pilvo chirurgijos centrui.

Jis ir R. Kizlaitis teisėsaugos įtarimus neigia.

"Konkurso sąlygos nežymiai pakoreguotos nenuleidžiant reikalavimų kartelės. Dabar vienas pagrindinių reikalavimų kandidatams - turėti ne mažesnę nei trejų metų vadovavimo didelei įmonei, didelės įmonės struktūriniam padaliniui arba įmonių grupei patirtį", - pranešime spaudai cituojamas aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Potencialių vadovų paraiškų laukiama iki sausio 31 dienos. Valstybinių miškų urėdijos vadovo kadencija truks penkerius metus.

Pirmąjį kartą ministerija nuolatinio vadovo buvo pradėjusi ieškoti pernai spalį, tačiau nesulaukus pakankamo kiekio potencialių vadovų paraiškų, konkursas buvo nutrauktas.

Laikinai vadovauti Valstybinių miškų urėdijai anksčiau buvo paskirtas buvęs Panevėžio urėdas Valdas Kaubrė. Gruodžio pradžioje buvo paskirta nauja Valstybinio miškotvarkos instituto valdyba.

Valstybinių miškų urėdija buvo įregistruota praėjusią savaitę - ji sujungė visas 42 šalies urėdijas, kurių skaičius per metus sumažės iki 26 regioninių padalinių.

Skaičiuojama, kad užbaigus pertvarką ir sukūrus naują įmonę, kasmet bus sutaupoma po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Nutarimą dėl A.Mikulskio skyrimo į pareigas trečiadienio posėdžiui ministras Eimutis Misiūnas teiks, jei iki posėdžio bus gauta Specialiųjų tyrimų tarybos išvada, nurodė ministro atstovas.

Kelis dešimtmečius Vilniaus policijoje dirbantis A.Mikulskis čia yra atsakingas už policijos žvalgybinę veiklą, specialiąsias operacijas, kriminalistinius tyrimus, viešąjį saugumą, nusikaltimų tyrimą, prevenciją, koordinuoja darbą su prokuratūra, teismais ir kitomis institucijomis bei organizacijomis.

FNTT nuolatinio direktoriaus neturi nuo kovo, kai baigėsi Kęstučio Jucevičiaus kadencija. Nuo tada įstaigai laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rameikis.

Vyriausybėje anksčiau diskutuota FNTT sujungti su Muitinės kriminaline tarnyba arba Valstybine mokesčių inspekcija, tačiau prieš kelias savaites E.Misiūnas paskelbė, kad tokių planų atsisakoma.

Seimas birželį pakeitė FNTT direktoriaus skyrimo tvarką. Iki tol jį skirdavo vidaus reikalų ministras, naujoji tvarka numato, kad FNTT vadovą skiria Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba buvo įsteigta 2002 metais, pertvarkius Mokesčių policijos departamentą.

Šiuo metu  FNTT teigia daugiausiai dėmesio skirianti nusikaltimams, susijusiems su pinigų plovimu, pridėtinės vertės mokesčio grobstymu, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu.

Atsistatydinus „Investuok Lietuvoje“ vadovei Mildai Dargužaitei, Ūkio ministerija naujo vadovo ieškos konkurso keliu.

Tai BNS pranešė ūkio ministro patarėja viešiesiems ryšiams Vaiva Gogelienė. Ji, kaip ir premjeras, tikino, kad jokio spaudimo atsistatydinti M.Dargužaitei nebuvo.

„Ūkio ministras Evaldas Gustas šiandien pasirašė įsakymą dėl M.Dargužaitės. Jos paskutinė darbo diena - kovo 20-oji, bet prieš tai ji planuoja atostogauti“, - BNS sakė ji. Anot jos, ministerija dar nežino, kas laikinai vadovaus be vadovo liksiančios įstaigai.

„Kol ji vadovė, jokių žmonių tikrai neturime. Bus konkursas, tame konkurse ir paaiškės vadovas“, - sakė ji.

M.Dargužaitė pareiškė, kad pastaraisiais metais ji nuolat kovojo, siekdama išlaikyti „Investuok Lietuvoje“ veiklos tęstinumą, o didžiausias iššūkis buvo naujosios valdžios išankstinis nusistatymas prieš bet kokį konstruktyvų dialogą.

M.Dargužaitė 2011-ųjų birželį tapo buvusio ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja. Iki tol ji dirbo viceprezidente JAV investicijų banke „Goldman Sachs“.