Kai vaikas „užstringa“

Dubysos gatvėje, netoli didžiausio prekybos ir pramogų centro įsikūrusioje klinikoje „Testas“ – vaikų ankstyvosios raidos centre – konsultuojami pacientai nuo gimimo iki 7 metų. 16 įvairių sričių specialistų teikia visokeriopą pagalbą ne tik mažiesiems, bet ir jų tėvams. Paklausiausios yra logopedės paslaugos, ypač rusakalbės. Norinčiųjų bendrauti bei gauti pagalbą gimtąją kalba – gana daug, tad susidaro nemažos laukiančiųjų eilės. Nuo lapkričio mėnesio prie specialistų komandos prisijungs neuropatologas. Pasak psichologės Jovitos Mickevičienės, visų tėvų didžiausias noras ir siekiamybė, kad mūsų vaikai būtų sveiki ir sėkmingi, tačiau, kad ir kaip to norėtume, dėl įvairių genetinių sutrikimų, traumų, persirgtų ligų ar gyvenimo aplinkybių, pasitaiko, kad vaikas „užstringa“. Tam, kad jis išjudėtų, reikalinga specialistų pagalba.

„Ankstyvosios vaikystės etapas padeda pagrindą tolimesnei vaiko raidai ir gyvenimo kokybei. Vaiko raida – kompleksinis dalykas, tad ir pagalba reikalinga įvairiapusė“, – paaiškino psichologė.

Nors kartais tėvai pageidauja konkretaus specialisto konsultacijos, vaikų raidos centro gydytoja socialinė pediatrė Valerija Urbienė paaiškina, kad kiekvienas naujai atėjęs vaikas įvertinamas visapusiškai, suplanuojamos specialistų konsultacijos, prireikus – koreguojama diagnozė. Užsiėmimai viena kitą papildo ir sustiprina teikiamą naudą.

„Tėvai dabar drąsiau ir aktyviau ieško pagalbos. Dažniausiai taip nutinka vaikui pradėjus lankyti darželį, kai pastebimi skirtumai tarp bendraamžių. Jei tik kyla nors mažiausia abejonė dėl vaiko raidos, reikėtų nelaukti ir kreiptis pagalbos. Kuo anksčiau padedame vaikui, tuo lengviau ir greičiau galime užpildyti raidos spragas, tuo lengviau vaikui prisitaikyti kasdieniame gyvenime“, – patarė gydytoja.

Kalbos sutrikimų neišaugama

„Su ankstyvosios raidos specialistais turėtų susitikti kiekvienas vaikas iki 7 metų. Būtent kiekvienos srities specialistas gali geriausiai įvertinti vaiko raidą“, – mano klinikinė logoterapeutė Simona Fedenko.

Ji pastebi išaugusį logopedinės pagalbos poreikį. „Kalbėjimas ir gebėjimas bendrauti leidžia mums išreikšti savo ar suprasti vaiko poreikius, užmegzti ir palaikyti santykius, įgyti žinių ir gebėjimų. Kalbos sutrikimai lydi beveik visus kitus raidos sutrikimus, tad turi būti teikiama ne tik logoterapeuto, bet ir kitų specialistų pagalba“, – paaiškino ji.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad dažnai klaidingai manoma, kad vaikas išaugs kalbos sutrikimus. „Taip, vaikai užauga, bet sutrikimai neišauga. Delsimas kreiptis pagalbos atsiliepia vaiko kalbos kokybei. Kai užstringama ties viena vieta, raida sustoja“, – sakė S. Fedenko.

Kartais ateina 5–6 metų vaikas, kuris nepasako nė vieno sakinio. Pasiteiravus, kodėl šeima pagalbos nesikreipė anksčiau, pasiteisinama, kad šeimos gydytojas neįžvelgė problemos. Logoterapeutė priminė, kad 2 metų vaikas turi pasakyti nors dviejų žodžių sakinį. Ji patarė tėvams patiems prašyti siuntimo konsultacijai su specialistais, jei kyla abejonių dėl vaiko kalbos.

Kabinete – ne tik sagos ir raišteliai

Ergoterapeutė Dainora Selskienė pastebi, kad tėvai ne visada žino, kur ieškoti pagalbos – nukreipti pas specialistus turėtų šeimos gydytojas. Ji pasidžiaugė, kad daugelis jau žino, kas yra ergoterapeutas ir kokius sveikatinimo metodus jis taiko.

„Jei apsidairytumėte ergoterapeutės kabinete, pamatytumėte daug žaidimų. Čia galite net pamatyti marškinukus su sagomis, batų raištelius ar užtrauktukus – iš tikrųjų tai mūsų darbo priemonės, kurias pritaikome pagal vaiko poreikius“, – kolegei antrino ergoterapeutė dr. Giedrė Kavaliauskienė.

Šių specialisčių pagalbos mažiesiems pacientams dažniausiai prireikia dėl kelių priežasčių: smulkiosios motorikos, savarankiškumo, sensorinės integracijos sutrikimų ar pedagoginio auklėjimo spragų.

Mokslinį laipsnį turinti ergoterapeutė G. Kavaliauskienė apgailestauja, kad tėvai dažnai daro meškos paslaugą, stengdamiesi viską padaryti už vaiką, ir pastariesiems trūksta savarankiškumo. Tad 5–6 metų vaikas negeba apsiauti batų, užsivilkti viršutinių rūbų ar tinkamai naudotis kanceliarinėmis priemonėmis.

„Jei vaikas nori daryti pats, leiskite. Nesvarbu, kad išsiterlios ar darys ilgiau nei jūs. Garsi pedagogė M. Montessori sakė, kad jei gerbi vaiką, leisk jam pačiam daryti“, – patarė ergoterapeutė.

Savarankiškumas: „Jei vaikas nori daryti pats, leiskite“, – patarė dr. ergoterapeutė G. Kavaliauskienė. Klinikos „Testas“ nuotr.

Svarbiausia – ryšys su vaiku

D. Selskienė pastebi, kad neturintys didelių bėdų dėl socialinių įgūdžių, noriai lanko terapiją. „Užsiėmimus visada pradedu nuo ryšio kūrimo su vaiku – tai svarbiausia. Vaikas turi jaustis drąsiai ir saugiai, nes tik tada sulauksime norimo efekto“, – sakė specialistė, pridūrusi, kad teikiant pagalbą vaikui, svarbus ir bendradarbiavimas su tėvais.

Ankstyvojoje reabilitacijoje ergoterapeutas siekia pagerinti vaiko įsitraukimą į įvairius gyvenimo vaidmenis, skatina savarankiškumą kasdienėje veikloje, gerina dėmesio koncentraciją, socialinius įgūdžius, akies ir rankos koordinaciją, lavina smulkiąją motoriką , moko taisyklingų suėmimo įgūdžių, taip prevenciškai užkertant kelią kitų problemų užuomazgoms.

„Esant autizmo spektro sutrikimui, prie viso šito dar reikalinga ir struktūruota veikla, nes tokie vaikai nelinkę bendrauti, dažnai jiems sunku suvokti aplinką, turi sensorinių problemų, tad norimi rezultatai reikalauja daugiau laiko ir kantrybės“, – paaiškino ergoterapeutė D. Selskienė.

Pagalba – per žaidimą

Pravėrę psichologės duris, vaikai dažnai sako: „Atėjau pažaisti.“ „Ir jie teisūs“, – sutinka psichologė. Pasak J. Mickevičienės, žaidimų terapija – puikus būdas, pažindinantis tiek su emocijomis ir su jomis dirbant, tiek kalbant su vaiku apie tinkamą ir netinkamą elgesį, sprendžiant įvairias vaikui sudėtingas situacijas, išgyvenant sunkius jausmus.

„Žaidimas atpalaiduoja vaiką ir padeda jam nepastebint tobulinti įvairius gebėjimus, išmokti vienokius ar kitokius veiksmus, elgesio modelius. Žaisdami mes sužinome, kaip reikia išjausti sunkius, staiga kylančius jausmus saugiu ir priimtinu būdu, kaip elgtis vienokiose ar kitokiose situacijose. Žaidimas – taip pat puikus būdas lavinti pažintinius gebėjimus: dėmesio koncentraciją, loginį mąstymą, atmintį“, – aiškino psichologė.

Vaikų konsultacijos neatsiejamos be pagalbos šeimai. Neretai tėveliai ateina susirūpinę dėl kylančių sunkumų, ieškantys atsakymų į svarbius auklėjimo klausimus, nerimaujantys dėl vaiko raidos arba patys pervargę.

„Kartais tenka pastiprinti, padrąsinti. Kartais tiesiog išklausyti ir pabūti šalia, o kartais – suteikti žinių ir rekomendacijų. Svarbiausia – neatidėlioti ir kreiptis pagalbos“, – sakė psichologė.

Šiai darbo grupei vadovaus sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Tikimasi, jog naujoji tvarka palengvins sąlygas, norintiems panašius centrus įsteigti ir kituose didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, svarbu užtikrinti, kad kokybiškas paslaugas raidos sutrikimus turintys vaikai galėtų gauti greičiau ir kuo arčiau namų.

„Turime suprasti, kad raidos sutrikimų turintys vaikai yra itin pažeidžiami ir jiems reikalingos nuolatinės gydymo paslaugos, o ilgos kelionės iki gydymo įstaigų jiems ir jų tėveliams yra labai sunkios. Tad svarbu užtikrinti galimybę vaikams gauti tokias pat kokybiškas paslaugas kaip Vilniuje ar Kaune, tik kuo arčiau namų“, – teigia ministras A.Veryga.

Šiuo metu sudėtingiausios paslaugos raidos sutrikimus turintiems vaikams teikiamos tik Vilniuje ir Kaune, todėl susidaro ilgos eilės pas specialistus, užtrunka diagnozės nustatymas, o dėl didelių atstumų nukenčia vaikų gydymo kokybė. Nustačius šių paslaugų organizavimo principus ir teikimo reikalavimus, kurie leis tokias pat kokybiškas paslaugas mažiesiems pacientams papildomai teikti ne tik Vilniuje ir Kaune, tikimasi, kad gerės šių paslaugų prieinamumas, o jas mažieji pacientai galės gauti greičiau ir arčiau namų, be to, lengvėtų ir gydytojams tenkanti našta.

Atnaujinta tvarka padės raidos ir autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams bei ankstukams, anksčiau nustatyti diagnozes, paskirti gydymo planą ir gauti greitesnį gydymą, kadangi daugiau gydymo įstaigų teiks šias paslaugas, o mažųjų pacientų kelionė į gydymo įstaiga taps trumpesnė ir paprastesnė.

Po to, kai prieš dvejus metus prakiuro Vaiko raidos centro pastato stogas, taip ir neatsirado laiko tą stogą sutvarkyti arba perkelti centrą į kitas patalpas.

Sveikatos apsaugos ministrės planas perkelti vaiko raidos centrą į Pušyno kelią, kur yra vaikų sanatorija, pasirodė netinkamas. Dabar Vaiko raidos centras glaudžiasi mažesnėse patalpose, negali teikti visų paslaugų.

Dar 2007 metais Gedimino Kirkilo vyriausybė buvo nusprendusi pastatyti naują Vaiko raidos centro korpusą Santariškėse, pastatas turėjo būti baigtas 2012 metais. Žinoma, jo nėra, bet yra naujas ministerijos sprendimas perkelti Vaiko raidos centrą į vaikų ligoninės patalpas Santariškėse, kai ši išsikels į naują pediatrijos korpusą.

Kada tai bus, ar iš viso bus, šiandien patvirtinančių vargu ar rastume, nes, pavyzdžiui, Santariškių klinikų vadovas nerado laiko atsakyti į „Savaitės“ žurnalisto klausimus. Nuo 2008 metų Vaiko raidos centras kartu su visa Vaikų ligonine buvo prijungtas prie Santariškių klinikų.

O štai vienas Vaiko raidos centro steigėjų ir nuolatinis jo globėjas profesorius Dainius Pūras sako, kad sprendimas perkelti centrą į Vaikų ligoninę – toks pat netinkamas, kaip netinkamas buvo nukelti į Pušyno kelią.

Telpa ne visi

D. Pūras Vaiko raidos centrą vadina Sąjūdžio kūdikiu. Atkūrus nepriklausomybę jam pavyko įtikinti tuometinę valdžią, kad psichikos negalią turintys vaikai privalo būti gydomi pasitelkiant pasaulinės medicinos naujausią metodiką.

Tada nuspręsta tokiems vaikams ir jų tėvams pagalbą teikti ne Naujojoje Vilnioje esančioje ligoninėje kartu su suaugusiaisiais, kaip tai buvo daroma sovietmečiu, o atskirai įsteigti Vaiko raidos centrą. 

Jame dirbantys medikai sako pastebintys, kad tokią negalią turinčių vaikų daugėja. Į šį centrą norintiems patekti vaikams ir jų tėvams kai kada eilėje tenka laukti iki pusmečio.

„Mes esame susispaudę ryškiai per mažose patalpose ir šiuo metu tikrai nepajėgūs teikti pagalbą tiek vaikų, kiek jų jos reikia“, – telefonu sakė Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja Jurgita Radzevičienė.

Tiesa, dar 2007-aisiais buvo nutarta centrui pastatyti atskirą korpusą Santariškėse. Parengti daug kainavę ne tik šio korpuso projektai, bet ir numatytos europinės lėšos –  3,5 mln. eurų. Tačiau per tą laikotarpį keitėsi ne tik vyriausybės, bet ir Santariškių klinikų vadovybė. O Vaiko raidos centras perėjo į Santariškių klinikų pavaldumą.

Nuspręsta: perkels į buvusį infekcinį korpusą

Tad Santariškių klinikos atsakingos ir privalo arba suremontuoti įgriuvusį Vaiko raidos centro pastato stogą Žvėryne, arba šiam centrui statyti naują korpusą Santariškėse. Tačiau Santariškių klinikų vadovybė nutarė nei vieno, nei kito nedaryti.

Su klinikų vadovu susitikti nepavyko dėl labai didelio jo užimtumo, kaip „Savaitei“ aiškino prof. Kęstučio Strupo pavaldiniai. Jo atstovė telefonu tikino, kad sprendimus priima Sveikatos apsaugos ministerija.

Skirtingai nei Santariškių klinikų vadovas, Sveikatos apsaugos ministrė mums laiko rado. Ji sako, kad dėl šios problemos šią savaitę posėdžiauta intensyviai – įvyko net du posėdžiai.

„Yra priimtas jau galutinis sprendimas. Vaiko raidos centras persikels į dabartinę vaikų ligoninę, kuri išsikels į naujai pastatytą pediatrijos korpusą“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

„Jis (dabartinės vaikų ligoninės pastatas) buvo pastatytas sovietiniais laikais kaip infekcinis korpusas Afrikos klimato valstybėms. Jis netinkamas naudoti“, – aiškino D. Pūras.

Vyriausybės prioritetas – stiprinti vaikų psichikos sveikatą

Tai reiškia, kad sveikatos apsaugos ministrė patvirtina Santariškių vadovybės iki šiol vykdytą politiką –  nei stogas Žvėryne tvarkomas, nei suprojektuotas korpusas Santariškėse Vaiko raidos centrui statomas nebus.

Vaikų psichiatras D. Pūras įtaria, kad Gedimino Kirkilo vyriausybės sprendimą statyti Vaiko raidos centrui atskirą korpusą skubama atšaukti, kol atostogauja premjeras.

„Šita vyriausybė yra įsipareigojusi prioritetiškai vaikų psichikos sveikatą stiprinti, žino, kad čia yra silpna Lietuvos vieta. Mano žiniomis, ministras pirmininkas yra dezinformuojamas, jis nežino tikros situacijos“, – sakė D. Pūras.

Kėsinasi į gražią Žvėryno vietą

Kad vaikų psichikos ligos pastaruoju metu – opi problema, patvirtina socialinių pedagogų ir pilietinių organizacijų kreipimasis atviru laišku į šalies vadovus ir politikus.

Jame prašoma kurti sisteminę, o ne fragmentišką vaiko gerovę, nes per ketvirtį amžiaus mūsų šalyje vaikai netapo laimingesni, o valstybėje nėra sukurto sisteminio požiūrio į vaiko gerovę.

Vaiko raidos centro istorija – dar vienas tai patvirtinantis pavyzdys, sako nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacijos garbės prezidentė Giedrė Kvieskienė.

„Reikėtų mažiau varvinti seilę į tą gražią Žvėryno vietą. Ten tikrai yra labai graži vieta, kuri galėtų būti pritaikyta ir vaikų poilsiui, ir rekreacijai, ir pramogoms, bet reikia politikų valios“, – sakė ji.

Įsigalėjusi barterinė korupcija

Sveikatos apsaugos ministrė sakė, kad pastatai ir teritorija Žvėryne, kur dabar įsikūręs Vaiko raidos centras, bus privatizuojami. O centras čia glausis, kol Vaikų pediatrijos ligoninei Santariškėse pastatys naują korpusą. Tada į atlaisvintas patalpas galės keltis Vaiko raidos centras. Jeigu tokio sprendimo nepakeis nauja vyriausybė arba, kaip sako D. Pūras, interesų grupės.

„Tai yra tos grupės, kur politikai važiuoja į Santariškes gydytis. Nebūtinai patys, bet ten, žinote, lietuviškos tradicijos: ir bobutė, ir anyta, ir visa giminė. Kaip sakoma, geriau juos gydo, daugiau dėmesio skiria. Tai vadinama barterine korupcija ir ji yra pavojingesnė negu „kyšiukas“ daktarui. Barterinė korupcija užblokuoja visas pastangas į skaidrumą atvesti Lietuvos sveikatos sistemą. Tai yra labai pavojingas požymis“, – pasakojo vaikų psichiatras.