Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktore prof. Alina Pūriene.
– Pagal vaikų dantų būklę velkamės Europos valstybių sąrašo gale. Kodėl taip atsitiko?
– Situacija yra nepateisinamai bloga. Gyvenimas šalyje gerėja, o to tikrai negalima pasakyti apie žmonių, ypač vaikų, burnos sveikatos būklę. Tai lemia ne viena priežastis. Pirmiausia tėvai stokoja atsakomybės, nesuvokia, kad svarbu vaiką ne tik pavalgydinti, aprengti, bet ir pasirūpinti jo sveikata. O ji, kaip žinia, priklauso ir nuo dantų būklės. Ypač skaudu, kai matai vaiką, kurio šeši–dešimt dantų yra sugedę.
Nuolatinis specialistų raginimas atvesti vaikus tikrinti ir gydyti dantis nepakankamai efektyvus, paliečia tik dalį sąmoningos visuomenės. Kitiems gi tokie dalykai nerūpi.
Paradoksalu, bet Lietuva viena iš nedaugelio valstybių Europoje, skirianti santykinai daug lėšų odontologinei sveikatos priežiūrai – vaikų dantų gydymas ir protezavimas mūsų šalyje yra nemokamas. Deja, nors burnos sveikatai skiriami nemaži pinigai, jų įsisavinimo iki šiol niekas nekontroliuoja: nėra institucijos, kuri tai prižiūrėtų.
– Tvirtinama, kad vaikų dantų ėduonies paplitimas jaunesnių moksleivių grupėje artėja prie 90 procentų. Turime galimybių situacijai pakeisti?
– Visos dantų problemos prasideda nuo netinkamos burnos priežiūros. Dėl to atsiranda skylės dantyse, o vėliau dažnai juos prarandame, formuojasi sąkandžio problemos. Mūsų šalyje ortodontinio gydymo poreikiai dideli pirmiausiai dėl to, kad per anksti prarandami pieniniai dantys, neprižiūrimi nuolatiniai. Taip formuojasi sąkandžio anomalijos.
Tik išdygę vaikų dantys linkę gesti, nes krūminių dantų raštas yra savitas, ant dantų paviršiaus griovelių lengvai tvirtinasi minkštos dantų apnašos. Jas išvalyti nėra paprasta, reikia pasistengti, skirti laiko. To nepadarius mikroorganizmai, skaldydami angliavandenius iki rūgščių, „tirpdo“ emalį. Taip prasideda danties žūtis.
Nuo agresyvaus minkštųjų apnašų poveikio apsisaugoti dantis galima kramtomąjį paviršių padengiant silantais. Ši prevencinė priemonė yra labai veiksminga, tačiau tėvai vėlgi neišnaudoja nemokamos galimybės padėti vaikams.
– Pakanka vieną kartą per metus nuvesti vaiką pas odontologą?
– Viskas individualu, priklauso nuo vaiko dantų atsparumo dantų ėduoniui, vaiko mitybos įpročių, dantų anatomijos (kokio gylio danties kramtomojo paviršiaus vagelės), šeimos požiūrio į dantų valymą.
Yra nemaža šeimų, kur vaikas išmokomas pats rūpestingai valytis dantis, tėvai prižiūri ir dar kartą pervalo dantis, iki vaikui sukaks aštuoneri metai, jam neleidžiama dešimt kartų per dieną lepintis saldumynais. Kai kurie tėvai, vos pamatę nedidelę dėmelę ant vaiko danties, kreipiasi į odontologą. Tai leidžia anksti pradėti gydyti pažeidimus.
– Kokį pirmą žingsnį privalo žengti tėvai, kad vaiko dantys būtų sveikesni?
– Teisingos burnos priežiūros pagrindas – tinkamų įpročių nuo mažens suformavimas. Daugeliui atrodo, kad jei jau įdėjome dantų šepetėlį į burną, labai gerai valome dantis. Tačiau tinkamų įgūdžių trūksta ne tik vaikams, bet ir patiems suaugusiesiems. Kaip jie gali atžalas išmokyti tinkamų burnos priežiūros įpročių?
Vaiką reikia pratinti kruopščiai išsivalyti dantis. Geriausia, kad jis pats išsivalytų, o vėliau tėvai pervalytų. Vaikas nuo trejų metų būtinai turi dantis valyti pats, ne vien tėvai. Taip ugdomi įpročiai. Negali būti tokios situacijos, kad vaikas neleistų padėti išvalyti dantis.
Kita vertus, jei vaikas mato, kad tėvai nevalo, o jį visi spaudžia, ko norėti? Kad ir kaip užimti būtų tėvai, reikėtų bent savaitgalį kartu su vaikais valytis dantis, kad jie matytų puikų pavyzdį. Dantų valymas yra kiekvienos dienos darbas, negali būti pavargęs, tingėti ar sirgti.
Verta žinoti
Dantų ėduonies atsiradimą lemia burnos higienos nesilaikymas, sumažėjęs dantų atsparumas, dantų apnašos, paveldėjimas, netinkami mitybos įpročiai ir kt.
Sveikai burnai išskalausi pakanka vandens, burnos skalavimo skystis naudotinas tik gydytojui paskyrus.
