Tyrimas atskleidė, kad „valstiečių“ įnirtingai stumta, tačiau galiausiai taip ir nerealizuota iniciatyva užtikrinti dar šiais metais rinkimuose nedalyvavusiems koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ valstybės finansavimą beveik pusės šalies visuomenės buvo įvertinta blogai.

Be to, apklausa parodė, kad opozicijos bei prezidentūros kritikuotas sumanymas Gedimino Kirkilo vadovaujamai Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDDP) partijai skirti 200 tūkst. eurų, pinigus skolinantis kartu su lėšomis, būtinomis finansuoti krašto apsaugą, liko nesuprastas ir valdančiuosius remiančių elektoratų.

Nors iniciatyvos autorė „valstietė“ Agnė Širinskienė bei LSDDP lyderiai atkakliai tvirtino, kad siekis partijai užtikrinti finansavimą nėra „valstiečių“ atsidėkojimas mažesniems koalicijos partneriams už paramą priimant biudžetą ir neturi jokių neigiamų įtakų nacionaliniam saugumui, daugiau nei pusė LVŽS elektorato sprendimą įvertino neigiamai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 9-26 dienomis vykdytos apklausos duomenimis, beveik pusė (45 proc.) apklaustų šalies gyventojų valdančiosios daugumos sprendimą naujai įsikūrusiai LSDDP skirti valstybės finansavimą skolinantis tam skirtas lėšas kartu su lėšomis, būtinomis finansuoti krašto apsaugą, įvertino blogai (21 proc. tai įvertino labai blogai ir dar 24 proc. greičiau blogai).

Tuo tarpu kritikos sulaukusį valdančiųjų užmojį gerai įvertino kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) respondentų.

Ketvirtadalis (24 proc.) apklaustų gyventojų atsakė, kad jie šiuo klausimu nesidomi ir jiems tai nerūpi, kiek mažesnė dalis (beveik penktadalis - 18 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Kaip parodė apklausa, kontraversiškai vertintai valdančiosios daugumos iniciatyvai nepritarė ir dauguma abiejų valdančiosios daugumos partijų rinkėjų: 30 proc. G. Kirkilo vadovaujamos LSDDP rėmėjų tai įvertino teigiamai ir 44 proc. įvertino blogai. Tuo tarpu tarp „valstiečių“ rėmėjų tokiam galimam sprendimui nepritariančių yra dar daugiau (11 proc. tai įvertino gerai ir net 51 proc. įvertino blogai).

Nepalankiai tokį valdančiųjų sprendimą įvertino Liberalų sąjūdžio (78 proc. įvertino blogai) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjai. Tarp pastarosios partijos rėmėjų 60 proc. šią iniciatyvą įvertino blogai.

Šiuo klausimu nuomonės neturėjo dažniau jaunimas iki 30 metų, mažesnių miestų gyventojai, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 600 eurų), bedarbiai, namų šeimininkės ir besimokantis jaunimas, rusų ir lenkų tautybės gyventojai.

ELTA primena, kad Vyriausybė siūlė leisti skolintis gynybai, kad būtų užtikrintas 2 proc. BVP rodiklis. Tačiau siekiant užtikrinti valstybės finansavimo šaltinį LSDDP „valstietės“ A. Širinskienės siūlymu buvo įregistruotas punktas, numatantis leisti skolintis ir naujai įkurtoms partijoms.

Prezidentė šią biudžeto pataisų projekto pataisą vetavo, argumentuodama, kad partinė veikla negali būti prilyginta ypatingos svarbos strateginiams valstybės tikslams ir finansuojama skolintomis lėšomis. Seime neužteko balsų atmesti prezidentės veto.

Po užsitęsusių batalijų valdantiesiems pavyko priimti politinių partijų finansavimo įstatymo korekciją, būtiną, kad rinkimuose nedalyvavusi parlamentinė partija galėtų pretenduoti į valstybės finansavimą. Tačiau tai valdantiesiems pavyko padaryti tik po prezidentūros ištarto veto pirminiam įstatymo projektui. LSDDP naudingi politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimai priimti su D. Grybauskaitės siūlytomis pataisomis. Šis Seimo sprendimas, kurį priimant opozicija protestuodama nedalyvavo, leis rinkimuose nedalyvavusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) gauti valstybės dotaciją 2019 metais.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 21-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kad šalyje padėtis pastaruoju metu gerėja mano tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (62 proc. iš jų mano, kad reikalai šalyje iš esmės krypsta į gerąją pusę ir 38 proc. nurodė, kad padėtis blogėja), o visų kitų partijų rėmėjai yra daugiau nepatenkinti padėtimi Lietuvoje, nei patenkinti. Labiausiai dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei Darbo partijos rinkėjai.

Per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad reikalai šalyje blogėja, o lyginant su tyrimu prieš metus (2017 m. rugpjūtį) matyti, kad pastebinčių situacijos pablogėjimą Lietuvoje sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1000 eurų), vadovai, specialistai ir tarnautojai ir besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų respondentai.

Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (68 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę), gyvenantys kaimo vietovėje (66 proc.), respondentai su viduriniu (68 proc.) ar žemesniu nei vidurinis išsilavinimu (70 proc.), pensininkai (66 proc.) bei darbininkai ir ūkininkai (70 proc.), lenkų (74 proc.) ir rusų (69 proc.) tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų rinkėjai (66 proc.).

2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.