Amžinos neteisybės aksioma

Klaipėdos politikas, miesto tarybos pirmininkas, dukart buvęs Seimo narys Vytautas Čepas, kuris Lietuvos nepriklausomybės pradžioje padarė viską, kad uostamiestyje nebūtų pralietas kraujas, rizikavo pats asmeniškai ir savo šeimos saugumu, lig šiol ne tik neturi jokio valstybinio apdovanojimo, bet ir "nenusipelnė" valstybinės pensijos.

Tokių, kaip jis, yra ir daugiau.

Taip atsitiko tiesiog dėl nepalankiai šiems žmonėms susiklosčiusių aplinkybių, kai, prasidėjus ekonominei krizei, Andriaus Kubiliaus vyriausybė (2008–2012 m.) valstybinių pensijų skyrimą šaliai nusipelniusiems asmenims sustabdė.

"Ir faktiškai susiklostė tokia situacija, kad buvę nomenklatūros veikėjai – partijos sekretoriai, profesinių sąjungų lyderiai, įmonių vadovai, dar spėjo, išeidami užtarnauto poilsio, gauti valstybines pensijas, o jaunesnioji karta, tie, kurie prisidėjo prie Lietuvos kūrimo, aukojo šeimas ir verslus, sulaukę pensijos liko be nieko. Prisimindamas 1990-uosius, galiu teigti, kad tikrai buvo žmonių, kurie aukojosi Lietuvai, ir jie nusipelnė tos privilegijos", – tikino V.Čepas.

Neturėtų užmiršti patriotų

V.Čepas ironizuoja, kad pats irgi galėjo nepersistengti, ir tada (1990–1991 m.), pasibaigus darbo valandoms, 17 valandą, iš savivaldybės, kur jis vadovavo miesto tarybai, galėjo eiti namo, negalvoti nei apie siautėjančius sovietinės armijos kariškius mieste, nei apie "Jedinstvos" organizacijos ardomąją veiklą.

Pagal įstatymus V.Čepui valstybinė pensija tarsi ir priklauso, bet jos skyrimas pristabdytas.

Man labai įdomu, kaip jis pats iš 500 eurų per mėnesį pragyventų.

"Yra toks veikėjas Algirdas Sysas (Seimo narys – A.D.), kuris labai priešinasi jų sugrąžinimui. Man labai įdomu, kaip jis pats iš 500 eurų per mėnesį pragyventų. Paradoksalu, bet dabar valstybines pensijas geriausiu atveju daugiausia gauna tie, kurie Lietuvos atžvilgiu yra neutralūs arba tyliai pritaria sovietams ar net priešiški nepriklausomybei", – kalbėjo V.Čepas.

Politiko požiūriu, reikėtų arba išvis naikinti tas valstybines pensijas, niekam jų nebemokėti ir nebeskirti, arba atkurti teisybę, arba, jei pensijų skyrimo tvarka netinkama, ją keisti.

"Mano manymu, valstybė turėtų kažkaip atsidėkoti tiems žmonėms, kurie paaukojo daugiau, nei galėjo. Visame pasaulyje taip yra. Ir turtingos, ir skurdesnės valstybės tokią praktiką turi, nes tai reiškia, kad valstybė neužmiršta savo patriotų, nusipelniusių piliečių", – įsitikinęs V.Čepas.

Privilegijuotųjų – tūkstančiai

Valstybinės pensijos pradėtos skirti nuo 1995-ųjų.

Buvo nustatytas limitas, kad per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio ir daugiau kaip 30 antrojo laipsnio valstybinių pensijų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus duomenimis, šių metų balandį pirmojo laipsnio valstybinę pensiją dėl nuopelnų valstybei (fiksuotas dydis 232 eurai) gavo 154 asmenys, o antrojo laipsnio valstybines pensijas – (fiksuotas dydis 116 eurų) 659 piliečiai.

Iš viso pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas ne tik dėl minėtų nuopelnų Lietuvai šiuo metu gauna daugiau nei 13 tūkst. asmenų.

Tarp jų – buvę aukščiausieji valstybės pareigūnai (prezidentas, ministrai pirmininkai, Seimo pirmininkai), olimpinių žaidynių čempionai, asmenys, nacionalinės premijos laureatai, garbės donorai, pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai ir pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – laisvės kovų dalyviai, daugiavaikės motinos arba tėvai.

Ši pensija mokama iš valstybės biudžeto, bet ne iš "Sodros".

Be išvardytųjų, valstybines pensijas dar gauna pareigūnai, kariai, teisėjai, mokslininkai, nukentėję asmenys, taip pat ši privilegija numatyta ir LR prezidento sutuoktiniui.

Per 2017 m. Lietuvoje buvo 102 tūkst. valstybinių pensijų gavėjų, kuriems išmokėta 133,88 mln. eurų.

Ekonominės krizės korektūra

Klaipėdos "Sodros" skyriaus vadovas Valdemaras Anužis įsitikinęs, kad valstybinės pensijos nėra demokratinės valstybės požymis.

"Kai tik buvo atgauta nepriklausomybė, pamenu, pirmas šūkis buvo panaikinti visas privilegijas, ir valstybinių pensijų gavėjų tada buvo pastebimai mažiau nei dabar. Bet paskui vėl sugrįžta prie senos praktikos, susiformavusios tarybiniais metais. Nemanyčiau, kad turėtų egzistuoti valstybinės pensijos už nuopelnus Lietuvai, nes visi dirba savo darbą, visi gauna už tai atlygį. Tokios pensijos yra privilegija ir apdovanojimas, kur kas geresnis nei bet koks ordinas", – įsitikinęs V.Anužis.

Taip jau nutiko, kad ekonominio nuosmukio metu A.Kubiliaus vadovaujama vyriausybė stabdė valstybinių pensijų skyrimą už nuopelnus valstybei ir esą tai buvo padaryta ne dėl ekonominių motyvų.

"Lietuvoje tiesiog buvo sukurta per daug įvairių pakraipų pensijų, kurios ne visada rėmėsi socialinio draudimo principais. Reikėjo tą pensijų sistemą išgryninti. Ir, kaip matome, mūsų tie sprendimai galioja jau 10 metų. Vadinasi, jie buvo racionalūs, lygiai, kaip ir mūsų mokesčių reforma, kurią kažkas pavadino "naktine", bet tų sprendimų niekas nekeičia, o tai rodo, kad jie buvo gana išmintingi. Reikėtų mąstyti apie valstybės tarnybą, socialinių garantų sistemą, o ne apie privilegijuotų pensijų grąžinimą", – dėstė A.Kubilius.

Malonė kitų sąskaita

Buvęs Valstybinių pensijų skyrimo komisijos narys parlamentaras A.Sysas teigė, kad jis visada buvo prieš bet kokias valstybines pensijas, kurios iškreipia socialinę sistemą.

"Šitas gerumas yra daromas kitų mokesčių mokėtojų sąskaita. Todėl nuo pat pirmos dienos, kai jos buvo įvestos, pasisakiau ir pasisakysiu prieš valstybines pensijas, nes nė vienoje ES valstybėje nėra tiek valstybinių pensijų, kiek pas mus. Reikia didinti socialinio draudimo pensijas, tai bus geriau visiems, o ne imti iš visų ir dalyti atskiroms segmentų grupėms, nes pas mus atsirado įvykių dalyvių, kurie nenukentėjo, bet yra nukentėjusiųjų pensijų gavėjai", – teigė A.Sysas.

Anot A.Syso, neteisybė dažniausiai atitaisoma įstatymais, bet jis esą nepalaikantis šio dalyko.

"Grąžinti valstybinių pensijų skyrimo tikrai nereikėtų, nes tai neteisinga visų kitų piliečių atžvilgiu. Už gerą darbą ir nuopelnus reikia statyti paminklus, kabinti atminimo lentas, pavadinti miestų gatves, o ne pinigine išraišką vertinti žmogaus indėlį į ką nors", – pabrėžė A.Sysas.

Daug nepriklausomybei ir lietuvybei nusipelniusių brolių atminimą įamžinti ėmėsi jų palikuonys. O paminklo nepriklausomybės patriarchui Jonui Basanavičiui dar teks palaukti. Planuojama, kad jis galėtų būti pastatytas tik šių metų lapkričio 23 d., minint šios iškilios asmenybės 167-ąsias gimimo metines.

Lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas apie brolius Vileišius ir jų veiklą yra sakęs: „Liūtys žemės neatgaivina, ją įdrėkina nuolatinis smulkus lietus, kurio kas lašas – tai į žemę.“

Dabar brolių nuopelnus įamžins ir paminklas. Į jo atidengimo iškilmes iš JAV atvyks jauniausioji – jau 97 metų sulaukusi – Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė su dukra Silvija ir anūke Lina, buvusio Seimo nario ir aktyvaus lietuvių išeivijos veikėjo Kazio Bobelio našlė, J. Vileišio anūkė Dalia Bobelienė su sūnumi Algiu, o taip pat – P. Vileišio anūkas Petras Vileišis. Susirinks ir gausus Vileišių giminaičių, gyvenančių Lietuvoje, būrys.

Prie vieno stalo, simbolizuojančio Lietuvą

Vienas iš J. Vileišio anūkų – vilnietis verslininkas Gediminas Tursa LRT.lt pasakojo, kad po visą pasaulį išsibarsčiusioje Vileišių giminėje idėja pastatyti savo garsiems protėviams paminklą Vilniuje, dėl kurio jie taip kovojo, sklandė daugybę metų. Prieš kelerius metus Vileišių palikuonys patys ėmėsi iniciatyvos paskelbti konkursą paminklui sukurti. Jam buvo pateikta net 60 darbų, iš kurių atrinkti 45.

Visiems jiems eksponuoti, aptarti ir įvertinti buvo išsinuomotas apleistų Sporto rūmų pirmasis aukštas. Iš pateiktų idėjų konkurso komisija, kurioje dirbo architektai ir skulptoriai, išrinko skulptoriaus Regimanto Midvikio bei architektų Lino Krūgelio ir Ričardo Krištapavičiaus darbą.

Broliai Vileišiai, susėdę prie bendro stalo, žiūri į Gedimino kalną – ši idėja simbolizuoja ir pabrėžia glaudų brolių tarpusavio ryšį ir jų santykius su tauta, su Lietuva, dėl kurios jie tiek daug nuveikė. 

„Deja, paminklo autorius – skulptorius R. Midvikis – nesulaukė jo atidengimo. Mirė 2015 m., tačiau savo darbą buvo spėjęs pabaigti. Kartu modelį atvežėme iš Tauragės į Vilnių ir nuėmėme jo atspaudus“, – pasakojo  G. Tursa, kurio iniciatyva taip pat buvo sutvarkytas Vileišių mauzoliejus Rasų kapinėse, kur ilsisi visi trys broliai ir dalis jų palikuonių. 

Paminklo sukūrimas ir pastatymas T. Kosčiuskos gatvėje esančiame skverelyje, nuo kurio Neries pakrante galima pasiekti P. Vileišio statytus rūmus, kainavo daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Šias lėšas skyrė Vileišių giminės atstovai ir projekto rėmėjai. Skverui sutvarkyti ir paminklo pjedestalui Vilniaus miesto savivaldybė skyrė per 105 tūkst. eurų.

Verslininkams paminklo pastatyti nepavyko

Tuo metu diskusijos dėl paminklo J. Basanavičiui Vilniuje tarp Kultūros ministerijos, Vilniaus  miesto savivaldybės, Nacionalinio muziejaus ir koncerno „MG Baltic“, kuris buvo pasišovęs finansuoti jo sukūrimą, virė kelerius metus, tačiau rezultatų nedavė.

J. Basanavičiaus amžininko skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus dar prieškariu sukurtas paminklo eskizas taip ir nebuvo išdidintas, nors verslininkai siekė, kad būtent juo būtų įamžintas nepriklausomybės patriarchas.

Šio projekto nesėkmei įtakos turėjo ir prieštaringai vertinamas R. Jakimavičiaus kūrinys, ir vadinamasis politinės korupcijos skandalas, su kuriuo siejamas „MG Baltic“ koncernas.

Paminklo atidengimas planuojamas metų pabaigoje

Kaip LRT.lt sakė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas,  paminklas J. Basanavičiui bus atidengtas šių metų lapkričio 23 d., minint jo gimtadienį, priešais Nacionalinę filharmoniją, kur anksčiau buvo įsikūrę Miesto rūmai, o 1905 m. posėdžiavo Vilniaus Seimas.

Anksčiau miesto savivaldybė skelbė, kad paminklas J. Basanavičiui bus nedidelis, iki trijų metų aukščio, bet svarbus istorinis ir architektūrinis akcentas – aplink skulptūrą sukurta erdvė leis žmonėms ją apžiūrėti iš arti.   Paminklo ir aikštės idėjos autoriai – skulptorius Gediminas Piekuras ir architektai Gediminas Antanas Sakalis bei Algirdas Rasimavičius – pasirinko klasikinį portretinį figūrinį sprendimą. 

Sutvarkius aikštę priešais filharmoniją, vietoje buvusios automobilių statymo aikštelės bus sukurta nauja Senamiesčio viešoji erdvė.

Planuojama pakeisti aikštės dangą, pasodinti želdinių ir įrengti modernų apšvietimą, taip pat mažosios architektūros elementų. Paminklo nuliejimas ir pastatymas kainuos apie 100 tūkst. eurų, aikštės sutvarkymas – apie 300 tūkst. eurų.