Vadinamės vandens šalimi
Neretai Lietuva pavadinama vandens Kuveitu. Kaip Kuveitas yra naftos šalis, taip Lietuva – vandens, nepaisant, kad šiemet lyja mažai.
Esame viena iš nedaugelio Europos, o ir pasaulio valstybių, kurios gyventojai geria tik požeminį vandenį. Jis yra kokybiškesnis nei paviršinis, nes į pastarojo telkinius patenka daugiau teršalų.
Specialistai tviritna, kad Lietuvoje požeminio vandens ištekliai yra gausūs ir kokybiški, o kol kas eksploatuojama tik nedidelė jų dalis. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuva sunaudoja tik apie 12 proc. visų turimų požeminio vandens išteklių, todėl galima drąsiai sakyti, kad turime daug ir išties švaraus požeminio vandens. Jeigu Lietuvos geriamojo vandens kokybę lygintume su kitų Europos šalių, mums galima būtų tik pavydėti.
Vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens kokybę Lietuvoje nuolat kontroliuoja atestuotos vandens tyrimo laboratorijos. Vanduo tiriamas skirtinguose taškuose: vandenvietėse, vandens ruošyklose ir skirtingose miestų vietose – darželiuose ir mokyklose, viešojo maitinimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir kt. Atidžiai stebimi mikrobiniai ir toksiniai vandens rodikliai.
Su buteliu rankoje
Kad ir koks geras mums centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, tačiau Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sparčiai auga vandens buteliuose pardavimas.
Vanduo iš čiaupo yra daugiau nei tūkstantį kartų pigesnis nei vanduo buteliuose, todėl keista, kad, dejuodami dėl skurdo, vartojame pastarąjį.
Be to, aplinkai nekenkiantis elgesys, sveika gyvensena sparčiai populiarėja, bet nenyksta mada, ypač tarp jaunimo, vandenį pirkti buteliuose ir nuolat nešiotis su savimi. Vandens vartojimas yra sveikintinas, tačiau kiek plastiko tokie besivaikantieji madų išmeta? Retas iš jų savo buteliuką pasipildo iš čiaupo, dauguma perka naują.
Mineralinis vanduo parduodamas ir stikliniuose buteliuose. Geriau rinktis juos, be to, juos galima naudoti daug kartų, pilti į juos vandenį iš čiaupo. Puiku, kad tarp jaunimo, ypač sportuojančio, populiarėja gertuvės, ir ne tik plastikinės, bet ir metalinės.
Vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens kokybę Lietuvoje nuolat kontroliuoja atestuotos vandens tyrimo laboratorijos.
Sveikina iniciatyvą
Pastaruoju metu vykdytos įvairios akcijos, tokios kaip "Vanduo iš čiaupo – tau geriausias", paskatino daugelį kavinių, restoranų pasiūlyti savo lankytojams vandens iš čiaupo, o ne daug brangesnio, bet ne kokybiškesnio vandens buteliuose.
Tai patinka šių įstaigų lankytojams ir propaguoja vandens iš čiaupo naudą.
Menininkė Jūratė sako, kad stengiasi laikytis sveikos mitybos rekomendacijų ir kasdien išgerti iki 2 l vandens.
"Patogu nuolat su savimi nešiotis buteliuką vandens ir vis gurkšnoti, tačiau jų neperku vien dėl to, kad paskui daug plastiko atliekų, žinau, kad jos yra didelė tragedija aplinkai, gyvūnijai, vandenynams. Labai sveikinu viešojo maitinimo įstaigų iniciatyvą teikti lankytojams vandenį iš čiaupo ir tikiuosi, kad tokių restoranų daugės", – sako moteris.
Sveikatai palankaus maisto technologė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, mitybos specialistė Raminta Bogušienė vertina ir kainą, ir kokybę, todėl, kai geriamojo vandens iš čiaupo kokybė yra gera, ji renkasi būtent tai.
"Kam permokėti? – klausia R.Bogušienė. – Kaune ir Kauno rajone vanduo tikrai puikus, ir aš geriu būtent jį."
Mitybos specialistė primena, kad karštomis vasaros dienomis gerti reikia tikrai daugiau, ir pataria, išeinant iš namų, šalto vandens į buteliuką prisipilti iš čiaupo. Tik nesant galimybės atsigerti vandens iš čiaupo tenka jį pirkti parduotuvėje. Įsitikinimą, kad toks yra geresnis, vadina pasenusiu stereotipu.
Daugiau nei žuvų
Plastikiniai buteliai, plastikiniai maišeliai, kita plastikinė tara yra didelė aplinkosaugos problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Pasak aplinkos viceministro Daliaus Krinicko, palyginti su popieriumi, stiklu ar metalais, daug mažiau plastiko yra pakartotinai panaudojama ir perdirbama. Du trečdaliai jo atliekų arba sudeginama, arba trečdalis pašalinama sąvartynuose, tačiau likusi dalis patenka į aplinką.
Europos Komisijos duomenimis, šiandien yra perdirbama mažiau kaip 25 proc. plastiko, o net maždaug pusė jo taros atsiduria sąvartynuose ir labai daug – vandenynuose.
Nuogąstaujama, kad po 30 metų pasaulio vandenynuose gali būti daugiau plastiko atliekų negu žuvų. Ištisas šiukšlių žemynas, dar vadinamas Plastiko sriuba, savo dydžiu prilygstantis Ispanijos ir Prancūzijos teritorijai susidarė Ramiajame vandenyne, tarp Japonijos ir Amerikos vakarinės pakrantės.
Šio milžiniško šiukšlyno neigiamas poveikis gyvajai gamtai labai didžiulis. Pasak Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos, plastiko šiukšlės vandenynuose kasmet nusineša daugiau nei 1 mln. paukščių ir per 100 tūkst. jūrų žinduolių gyvybių.
