Tokie įgėlimai ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams. Vaistininkė Jovita Motiejaitienė teigia, kad svarbu greitai suteikti vaikui pirmąją pagalbą po įgėlimo ir neužsiimti savigyda. O esant rimtesniems sutrikimams – laiku kreiptis į medikus.
Vaistininkė dalinasi patarimais tėvams, kaip gydyti vabzdžių įgėlimus vaikams ir įspėja, kokių savigydos priemonių geriau nesiimti.
Pavojingiausi įgėlimai – kūdikiams
Įgeldamos bitės, vapsvos ir širšės į žmogaus organizmą per geluonį suleidžia nuodų. Vieniems įgėlimas pasireiškia tik lengvu sugeltos vietos paraudimu, kitiems – stipria alergine reakcija į vabzdžio nuodus. Kūdikiams ir mažiems vaikams tokie įgėlimai yra itin pavojingi,nes galimos reakcijos su dideliu patinimu bei alerginiais bėrimais.
„Vabzdžių nuodai vaikams veikia kaip stiprus alergenas. Kai su juo susiduriama pirmą kartą, dažniausiai kyla vietinės odos reakcijos, pasireiškiančios didesniu patinimu, skausmu ir niežuliu įkandimo vietoje. Jeigu vaikas stipriai kasosi pažeistą odos plotą, gali išsivystyti antrinės odos infekcijos. Vaikui augant, reakcijos į įgėlimą silpnėja, žinoma, jeigu vaikui neišsivysto tikroji alerginė reakcija į bičių ir kitų vabzdžių įgėlimus“, – pasakoja J. Motiejaitienė.
Vaistininkė prideda, kad stipri kūdikio odos reakcija į įgėlimą dar nebūtinai reiškia, kad mažylis yra alergiškas. Tai gali būti tik pirma reakcija į naują alergeną. Tačiau vėliau įgėlimai gali nesukelti jokių sunkesnių simptomų.
Greitos tėvų reakcijos ir itin skubios pagalbos vaikui reikia, jeigu bitė ar kitas vabzdys įgėlė į burnos, kaklo, galvos sritį. Šiuos įgėlimus dažniausiai lydi didesni tinimai, kurie gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti dusulio priepuolį, galvos svaigimą, sutrikdyti vaiko miego kokybę. Reikia būtų budresniems, jeigu šeimoje yra vabzdžių įkandimams alergiškų, stipresnes alergines reakcijas patyrusių žmonių.
Taip pat kyla didesnis pavojus, jeigu mažylį užpuola ir sugelia daugiau nei vienas vabzdys – tuomet į organizmą patenka daugiau nuodų ir reakcijos gali būti stipresnės.
Būnant gamtoje, ant sugeltos vietos jokiu būdu nedėkite įvairių augalų lapų, net jeigu jie ir pripažinti kaip veiksmingi tam tikriems negalavimams.
Pirmoji pagalba – įgėlimo vietos šaldymas ir dezinfekavimas
Įgėlus bitei, vapsvai ar širšei, įgelta vieta parausta, gali atsirasti tinimas, niežėjimas. Jeigu vaikas alergiškas, per artimiausias minutes tinimas didėja, paraudimas gali išplisti, atsirasti neaiškių dėmių, išberti didesnį odos plotą. Pasireiškus šiems simptomams, specialistė rekomenduoja mažylį parodyti gydytojui. Taip pat skubiai mažylį reikia vežti į gydymo įstaigą, jeigu jam pasidaro silpna, ima svaigti galva, sutrinka kvėpavimas, vaikutis pasidaro vangus, pradeda kilti temperatūra, krėsti šaltis.
Nesvarbu, kaip į įgėlimą reaguoja vaiko oda, vaistininkė rekomenduoja pirmą pagalbą suteikti nedelsiant. Pasak specialistės, pirmiausia reikia pašalinti geluonį (įgėlus bitei, nes vapsvos ir širšės geluonies nepalieka) geluonies nereikėtų maigyti ar bandyti išspausti, nes taip į organizmą patenka daugiau nuodų, taip pat nereikėtų jo mėginti ištraukti pincetu. Geluonį reikėtų tiesiog nubraukti, pvz., kortele, ir įgeltą vietą šaldyti.Tačiau, būnant gamtoje, ne visada po ranka bus ledukų ar kitų šaltų daiktų. Tokiu atveju sugelta vietą svarbu dezinfekuoti – papurkšti antiseptikais.
„Įgėlimo simptomams palengvinti, niežuliui numalšinti ir, svarbiausia, alerginių reakcijų plitimui sustabdyti visada pravartu turėti vaikams skirtą priešalerginįtepaliuką ar pieštuką po vabzdžių įkandimo. Vaistinėse galima rasti priemonių, kurios tinka ir kūdikiams nuo pat gimimo. Tai priemonės, turinčios arbatmedžio ar levandų eterinių aliejų. Kiek didesniems vaikučiams, nuo 2 m., padės tepaliukas, sudėtyje turintis kamparo, pipirmėčių, eukaliptų eterinių aliejų, mentolio. Jeigu patinimas toliau plinta, niežulys nemažėja, reikėtų duoti ir priešalerginių vaistų, kurie parduodami be recepto“, – pataria vaistininkė.
Dantų pastai ir neaiškiems žolynams – griežtas NE
Susidūrusios su vabzdžio įgėlimu mažyliui, mamos kartais griebiasi ir iš močiučių, kaimynių ar draugių nugirstų ar interneto platybėse atkapstytų neva stebuklingų priemonių. Bet kokiai savigydai vaistininkė sako griežtą „ne“, ypač, kai kalbama apie mažylio sveikatą.
„Būnant gamtoje, ant sugeltos vietos jokiu būdu nedėkite įvairių augalų lapų, net jeigu jie ir pripažinti kaip veiksmingi tam tikriems negalavimams. Jautrią mažylio odelę augalai gali dar labiau sudirginti ir tik sustiprinti alerginę reakciją. Taip pat visiems žinomas spuogelių džiovinimo būdas dantų pasta. Jokiu būdu dantų pasta netepkite po įgėlimo iškilusio spuogelio. Ir įkandimo vietos dezinfekavimui nenaudokite jokių stiprių spiritinių gėrimų ir kompresų– jie mažylio odelę gali nudeginti“, – įspėja vaistininkė.
Vasarą kūdikiams ir vaikams pavojingi ne tik vabzdžiai
Rugpjūtį daugelis šeimų dar vyksta atostogų, daug laiko leidžia lauke, kad spėtų pasimėgauti besibaigiančia vasara. Vaistininkė pataria su savimi visada turėti ir kitų priemonių, padėsiančių nuo karščio šuntančiai odelei, esant perkaitimui ar nudegus saulėje.
„Viena iš efektyviausių priemonių, tinkančių visai šeimai karštomis vasaros dienomis – terminis šaltinio vanduo. Juo galima papurkšti ir vabzdžio sugeltą vietą, taip pat atgaivinti saulės nudegintą veidą ir kūną, nuraminti iššutimus. Terminis vanduo pasižymi raminančiomis ir šaldančiomis savybėmis. Jeigu kūdikio raukšlelės šunta, jas galima papurkšti priemonėmis su cinku ir variu. Tinka ir tepaliukai su medetkomis ir cinku. Vasarą iššutimų pasitaiko daugeliui kūdikių, todėl juos raminančių priemonių mėginukų galima rasti ir mūsų dovanojamoje kūdikio dėžutėje. Na, o nudegimams malšinti tinka tepaliukas su dekspantenoliuarba visiškai natūralus alijošiaus gelis“, – vardija vaistininkė J. Motiejaitienė.
Ji prideda, kad kūdikio vaistinėlėje neturėdami minimų priemonių, pirmąją pagalbą sudirgusiai odelei tėvai gali suteikti ir paprastu kūdikių aliejumi. Jis drėkina odą, paskatina jos regeneraciją, nuramina.
