-
STT pradėjo tyrimą dėl galimo 0,5 mln. eurų iššvaistymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje 1
Kaip BNS penktadienį informavo tarnyba, ikiteisminis tyrimas pradėtas išnagrinėjus Teisingumo ministerijos prašymą dėl galimai neatliktų ar netinkamai atliktų naujo Šiaulių tardymo izoliatoriaus statybos darbų ir valstybės biudžetui galimai padarytos didesnės nei 500 tūkst. eurų žalos.
„Ikiteisminio tyrimo metu bus vertinamos aplinkybės, ar inicijuojant ir įsigyjant statybos darbų projekto rengimo, statybos darbų bei ekspertizės atlikimo paslaugas galėjo būti sudarytos išskirtinės sąlygos privačiai bendrovei valstybės biudžeto sąskaita išvengti atsakomybės už netinkamai atliktų darbų taisymą, taip pat ar Kalėjimų departamento ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai, atsakingi už pirkimo sutarčių vykdymą ir kontrolę, tinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, ar valstybės biudžetui nebuvo padaryta didelė žala“, – tvirtina tarnyba.
Įtarimai niekam nėra pareikšti. Tyrimą dėl galimo tarnybinių pareigų neatlikimo pradėjo STT Pranešimų nagrinėjimo skyrius, informacija perduota Generalinei prokuratūrai, ji spręs dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos, kuri atliks šį tyrimą.
Teisingumo ministerija apie kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą pranešė praėjusią savaitę. Pasak ministerijos, minimą pusės milijono eurų sumą sudaro statybų brokas ir galbūt netinkami statybų darbai, neatlikti konservavimo darbai bei tariamais konservavimo darbais paslėptas ankstesnės statybos brokas. Iš viso į statybas investuota daugiau nei 2 mln. eurų.
Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas tvirtino, kad besigilinant į situaciją paaiškėjo, jog pastato poliai ir pamatai galėtų neatlaikyti jo konstrukcijų, o tam tikri atlikti darbai buvo nereikalingi, netikslingi, konstrukcijos pastatytos neturint projekto.
Elanas Jablonskas / Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuotr.
Kalėjimų departamentas 2015 metais pradėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo projektą – Šiaulių rajone turėjo būti pastatyta 600 vietų įkalinimo įstaiga, o senasis Šiaulių tardymo izoliatorius, esantis miesto centrinėje dalyje, – uždarytas.
Šiam projektui buvo numatyta skirti apie 43 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, o naująją įkalinimo įstaigą galutinai įrengti 2022 metais.
Statyba sustabdyta negavus finansavimo iš biudžeto.
Darbus vykdžiusi įmonė „Versina“ sako sutartį pernai metais nutraukusi dėl finansavimo stokos ir paprašiusi atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius už darbus iki statybų nutraukimo. Įmonė taip pat teigia neturėjusi atlikti konservavimo darbų.
-
Šiaulių izoliatoriuje statybas vykdžiusi įmonė sako jas nutraukusi dėl finansavimo stokos
Įmonė teigia, kad sutartis dėl administracinio-aptarnavimo korpuso ir kitų statinių statybos su Šiaulių tardymo izoliatoriumi sudaryta 2017 metais, o 2019 metais statybos darbai sustabdyti neapibrėžtam laikui, nes izoliatorius negavo finansavimo.
Dar po metų – 2020-aisiais – „Versina“ teigia statybos darbų sutartį nutraukusi dėl finansavimo stokos.
Bendrovė taip pat tikina neturėjusi atlikti konservavimo darbų.
„Pažymėtina, kad po statybos darbų sustabdymo, o vėliau ir sutarties nutraukimo, statinio statybos darbų konservavimo „Versina“ neprivalėjo atlikti ir neatliko, nes konservavimo darbų atlikimo pareiga, pagal Statybos įstatymą, tenka pačiam Šiaulių tardymo izoliatoriui“, – rašoma įmonės pranešime.
Po sutarties nutraukimo „Versina“ teigia pateikusi reikalavimą Šiaulių tardymo izoliatoriui sumokėti už iki sutarties darbų sustabdymo atliktus darbus ir atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius.
„2020 metų pabaigoje „Versina“ ir Šiaulių tardymo izoliatorius derėjosi dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir tiesioginių nuostolių atlyginimo, tačiau derybos nutrūko. Po nepavykusių derybų „Versina“ 2021 metų gegužės mėnesį kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir pateikė ieškinį, kuriuo prašo teismo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus priteisti atsiskaitymą už atliktus darbus bei patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimą, viso ieškinio suma viršija 564 tūkst. eurų“, – tvirtina įmonė.
Bendrovė taip pat teigia nežinanti apie Teisingumo ministerijos auditus ar patikrinimus, ji tikisi, kad institucijos, ypač ministerija, „atsakingai ir tiksliai formuluos savo žinutes visuomenei, nedarydamos žalos bendrovės dalykinei reputacijai“.
Teisingumo ministerija pirmadienį pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galbūt iššvaistytų pusės milijono eurų valstybės biudžeto lėšų Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdant statybos darbus.
Šią sumą sudaro statybų brokas ir galbūt netinkami statybų ir neatlikti konservavimo darbai bei tariamais konservavimo darbais paslėptas ankstesnės statybos brokas. Iš viso į statybas investuota daugiau nei 2 mln. eurų.
Kalėjimų departamento nuotr.
Pasak ministerijos, kreiptis į teisėsaugą nuspręsta atliktus auditą Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl statybos darbų ir lėšų panaudojimo pagrįstumo bei teisėtumo.
Audito išvadose nurodoma, kad perkant ir vykdant statybos darbus, galėjo būti netinkamai atlikta arba neatlikta darbų už 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Kalėjimų departamentas 2015 metais pradėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo projektą – Šiaulių rajone turėjo būti pastatyta 600 vietų įkalinimo įstaiga, o senasis Šiaulių tardymo izoliatorius, esantis miesto centrinėje dalyje, – uždarytas.
Šiam projektui buvo numatyta skirti apie 43 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, o naująją įkalinimo įstaigą galutinai įrengti 2022 metais.
Statyba sustabdyta negavus finansavimo iš biudžeto.
-
Belaukiant naujos mokyklos – kantrybės egzaminas 9
Trikdžiai – nuo pat starto
Portalas klaipeda.diena.lt dar bemaž prieš metus rašė apie tuomečius darbus paralyžiavusius trikdžius.
Uostamiesčio savivaldybė rangos darbų sutartį su bendrove „Versina“ pasirašė 2019-ųjų birželio 19 d., tačiau netrukus paaiškėjo, jog realūs mokyklos Senvagės gatvėje statybos darbai galės prasidėti iš sklypo iškėlus esamus šilumos bei dujotiekio tinklus – tuo turėjo pasirūpinti užsakovas.
Iš pradžių prognozuota, jog darbus pavyks įgyvendinti spalio pradžioje arba viduryje, vėliau įvardytas naujas terminas – 2019 m. gruodis. Galiausiai visi statybai trukdę inžineriniai tinklai baigti iškelti šių metų balandį.
Kaip teigė uostamiesčio savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Gintaras Dovidaitis, to paties mėnesio pabaigoje rangovui buvo išsiųstas ir pranešimas apie sutarties vykdymo atnaujinimą.
„Per 10 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos atsinaujino sutarties vykdymas, t. y. gegužės pradžioje. Realūs statybos darbai prasidėjo po sutarties vykdymo atnaujinimo“, – teigė savivaldybės atstovas.
Beprecedentis atvejis
Tačiau tuo problemos nesibaigė.
„Rangovas, rengdamas darbo projektą, pastebėjo techninio projekto klaidų, kurių taisymas pagal statybos techninį reglamentą yra techninio projekto autorių kompetencija, tačiau techninio projekto autoriai (bendrovė „A405“ – Red. past.) su nurodytomis pastabomis nesutiko“, – kodėl atskiroms techninio projekto dalims prireikė atlikti pakartotinę ekspertizę, aiškino G. Dovidaitis.
Specialistas pripažino, jog iki šiol su atvejais, kai ekspertizė atliekama jau ekspertuotam projektui, nėra tekę susidurti – tą patį, beje, tvirtino ir rangos darbus atliekančios bendrovės „Versina“ direktorius Vytautas Banys.
„Dažnai darbo projektą rengia ta pati įmonė, kuri rengė ir techninį projektą, ir pastebėjus klaidų techniniame projekte patys techninio projekto autoriai rengia reikalingus darbo projekto sprendinius bei atitinkamai pataiso techninį projektą. Tais atvejais, kai darbo ir techninio projektų autoriai skirtingi, paprastai iškilus neaiškumų ar pastebėjus klaidų techniniame projekte visada yra surandama bendra pozicija, kaip šias klaidas ištaisyti ir kokius techninius sprendimus pasirinkti. Šiuo konkrečiu atveju darbo projekto rengėjo ir techninio projekto autorių pozicijos dėl techniniame projekte nurodytų sprendinių išsiskyrė iš esmės, todėl savivaldybė užsakė pakartotinę projekto ekspertizę“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Atlikta reikšmingų pakeitimų
Bene daugiausiai ekspertų pastabų sulaukė techninio projekto konstrukcijų dalis.
G. Dovidaitis, paklaustas, ar tai reiškia, jog atliekant statybos darbus pagal pirminį projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, pastatas galėjo nugriūti dėl neteisingai apskaičiuotų konstrukcijų, komentavo: „Galime tik konstatuoti, kad pakartotinė ekspertizė pateikė techninio projekto konstrukcijų daliai ne vieną pastabą, todėl techniniame projekte buvo atlikta reikšmingų pakeitimų: pakeistos apkrovos, kolonų tvirtinimo mazgai, jungiamieji konstrukcijų mazgai, skaičiuotinė schema, pakeisti rūsio gabaritai, daugelio gelžbetonio konstrukcijų matmenys, išdėstymas ir kt. (sienų išdėstymo planai nesikeitė) bei išleista konstrukcijų dalies A laida“.
Dėl techninio projekto konstrukcijų dalies pakeitimų ekspertizė nurodė atitinkamai pakoreguoti ir kitas susijusias techninio projekto dalis: elektrotechnikos, architektūros, vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų bei vėdinimo.
Pastaruoju atveju kai kurie vėdinimo įrenginiai bei ortakiai netilpo į suprojektuotą pastatą – problemai išspręsti buvo išplėstos rūsio patalpos, pakeista ortakių konfigūracija, atlikti kiti pataisymai.
Tad, kaip patikino savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas, būsimoje mokykloje neteks susidurti su ventiliacijos problemomis, su kuriomis susiduria didžiuma šalies ugdymo įstaigų, – esą čia aukščiausią vėdinimo kokybę užtikrins šiuolaikiška automatizuota oro tiekimo į patalpas ir šalinimo iš jų sistema su šilumos rekuperatoriumi bei triukšmo slopintuvais.
Atsilieps darbų kainai
Pasak G. Dovidaičio, projektavimas užsitęsė todėl, kad techninį projektą rengusiai įmonei nesutinkant su pastabomis techniniam projektui savivaldybei reikėjo nupirkti pakartotinės projekto ekspertizės paslaugas.
„Pati ekspertizė taip pat reikalauja laiko, kaip ir projekto pataisymai“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Šiuo metu vis dar atliekama pakartotinė techninio projekto gaisrinės saugos dalies ekspertizė.
Specialistas neneigė, jog techninio projekto korekcijos atsilieps statybos darbų kainai. Sutartyje numatyta rangos darbų su darbo projekto parengimu vertė siekia beveik 11 mln. eurų.
„Dalis pakeitimų turės įtakos kainos padidėjimui, kita dalis pakeistų sprendinių kainą mažins. Koks bus galutinis balansas, bus aišku pasirašius susitarimus dėl papildomų bei atsisakomų darbų ir atitinkamų sutarties kainos pakeitimų, taip pat atlikus darbus“, – komentavo G. Dovidaitis.
Jo teigimu, rangovas šiuo metu rengia darbo projektą ir vykdo darbus pagal jam perduotas ir patvirtintas techninio projekto dalis. Šiuo metu įgyvendinami grunto kasimo bei išvežimo, lauko vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbai, taip pat įrenginėjama jungiamosios D1 kategorijos gatvė pagal papildomai su rangovu pasirašytą susitarimą.
Įjungtas naujas skaitiklis
Ar šiandien jau įmanoma prognozuoti, kada naujoji mokykla atvers duris moksleiviams ir pedagogams?
Anot G. Dovidaičio, dėl neiškeltų inžinerinių tinklų sutarties vykdymas buvo sustabdytas daugiau kaip septynis mėnesius. Be to, paaiškėjus, jog kartu su konkurso dokumentais pateiktame techniniame projekte nurodytas išvežamo grunto kiekis skiriasi nuo faktinio (vietoje 8 tūkst. kub. m – apie 22,7 tūkst. kub. m), įvertintas šiam gruntui iškasti ir išvežti reikalingas laikas, tad sutarties vykdymas buvo pratęstas dar dviem mėnesiais.
„Taip pat sutarties terminui įtakos turi pasirašytas papildomas susitarimas dėl jungiamosios gatvės (ji skiria mokyklos statybai skirtus du sklypus Senvagės g. 4 ir 6) su tinklais įrengimo darbų. Įvertinus visas šias aplinkybes, mokyklos statybos darbai turi būti baigti iki kitų metų spalio“, – konstatavo savivaldybės atstovas.
Prognozuoti sudėtinga
Bendrovės „Versina“ vadovas V.Banys neslėpė, jog įstrigę techninio projekto reikalai bei nevaldomi terminai statytoją įstūmė į labai keblią ir sunkiai prognozuojamą situaciją.
„Mūsų interesas – objektą pastatyti kuo greičiau, nes už prastovas mums nekompensuojama. Savo ruožtu pasitarimų su užsakovu ir techninio projekto autoriais metu diskutuojame apie problemas ir bandome padėti rasti greitus sprendimus. Vis dėlto iš 20-ies kol kas galime dirbti tik pagal tris darbo bylas, kurias yra patvirtinęs techninės priežiūros vadovas. Statybininkai ar su statyba susiję specialistai supras, ką tai reiškia. O tai reiškia, kad neįmanoma dirbti visa apimtimi, neįmanoma planuoti veiksmų etapų bei prognozuoti grafikų“, – aiškino pašnekovas.
Didžiausią nerimą, anot V. Banio, kelia tai, jog iki šiol neatlikta techninio projekto gaisrinės saugos dalies, nuo kurios priklauso ir visos kitos projekto dalys, ekspertizė.
„Esant tokioms aplinkybėms sudėtinga kalbėti apie tai, kada projektas galėtų būti įgyvendintas, – pripažino bendrovės „Versina“ vadovas. – Tačiau šiandien galime pasidžiaugti tuo, jog su techninio projekto autoriais jau einame į konstruktyvų bendravimą – tame matome ir aktyvų užsakovo dalyvavimą.“
-
Teismas atmetė „Versinos“ ir „LitCon“ pretenzijas dėl Kauno stadiono rekonstrukcijos 15
Kauno apygardos teismas pirmadienį atmetė Vilniaus inžinerinių tinklų bendrovių „Versina“ ir „LitCon“ ieškinius, kuriais buvo ginčijami konkurso rezultatai. Teismas taip pat leido tęsti stadiono rekonstrukciją – panaikino liepą sutarties vykdymui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
„Vykdydamas perkančiosios organizacijos reikalavimą pateikti patikslintą pasiūlymą, konkurso laimėtojas nepakeitė galutinės kainos, taip pat atskirų jos dalių. Tiekėja paaiškino, kad visi darbai yra įskaičiuoti sąmatose. Tokį metodą tiekėja pasirinko todėl, kad perkančiosios organizacijos pateiktose sąmatose, kurias tiekėjai turėjo užpildyti, nėra išskirtos pozicijos projekto parengimo, inžinerinių paslaugų bei stendų įrengimo kainai nurodyti, ir, pateikdama patikslintą pasiūlymo formą, pataisė kainos sudedamąsias dalis, nurodydama 0 eurų“, – rašoma teismo nutartyje.
Sprendimą per 14 dienų dar galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Galimybė pradėti rekonstrukcijos darbus atsirado po to, kai praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas nurodė „Versinai“ per penkias dienas sumokėti 1,1 mln. eurų nuostolių užtikrinimui, kitaip taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.
Kauno miesto savivaldybė birželio viduryje su „Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret“ pasirašė 46 mln. eurų vertės rekonstrukcijos sutartį. Stadiono rekonstrukciją savivaldybė planavo pradėti liepą, o baigti per 20 mėnesių.
Iš viso konkurse dalyvavo 8 tiekėjai. Mažiausią kainą – 34,95 mln. eurų – siūlė Turkijos kompanija, bendrovės „Versina“ ir „KRS“ darbus siūlė atlikti už 35,5 mln. eurų. „HSC Baltic“, „LitCon“ ir „Dzūkijos statyba“ nenurodomos vertės pasiūlymas atmestas, nes neatitiko reikalavimų.
Skelbta, jog Kaune bus rekonstruoti 17,5 tūkst. kv. metrų ploto sporto ir 1 tūkst. kv. metrų ploto garažų paskirties pastatai, sutvarkyta 7,7 tūkst kv. metrų ploto futbolo aikštė, 10,2 tūkst. kv. metrų ploto lengvosios atletikos aikštė su bėgimo takais, pastatyta 8,9 tūkst. kv. metrų ploto automobilių saugykla su teniso aikštynu.
Kauno Žaliakalnio mikrorajone esantis S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras yra seniausias Lietuvoje sporto ir kultūros renginiams skirtas statinys. 1921 metais Kauno savivaldybės išnuomotame Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai žemės sklype buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai.
-
Kauno stadiono byla: „Versina“ svarsto, ar skųsti sprendimą dėl 1 mln. eurų užstato 5
Ši įmonė apskundė konkurso rezultatus ir pasiekė teisme, kad būtų užkirstas kelias pradėti statybos darbus konkurso laimėjusiai Turkijos bendrovei.
„Sprendimą dėl teismo nutarties galimo apskundimo priimsime kitą savaitę“, – BNS atsiųstame atsakyme teigė „Versinos“ direktorius Vytautas Banys.
Lietuvos apeliacinis teismas liepos pradžioje tenkino „Versinos“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Tačiau šį trečiadienį Kauno apygardos teismas paskelbė, kad bendrovei „Versina“ per penkias dienas nesumokėjus nuostolių užtikrinimui skirtų 1,1 mln. eurų, arba nepateikus banko garantijos, taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.
„Teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti ir su atsakovės (Kauno miesto savivaldybės administracijos – BNS) argumentais, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės patirtų nuostolių atlyginimas šiuo atveju gali būti apsunkintas. (...) Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareikalauti galimų atsakovės nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo“, – rašoma teismo nutartyje.
Kauno savivaldybės teigimu, „Versinai“ neįvykdžius įpareigojimo dėl užstato, realūs stadiono rekonstrukcijos darbai galės prasidėti nedelsiant.
„Kiekviena pradelsta diena neša nuostolius ne tik miestui, ar konkursą laimėjusiai bendrovei (bendrovė „Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret“ – BNS), bet ir visai Lietuvai. (...) Teismui nusprendus, jog esame teisūs, bendrovė „Versina“ privalės atlyginti patirtus nuostolius“, – pranešime teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Pasak jo, per metus išlaikyti stadioną miestui kainuoja apie 800 tūkst. eurų. Gaunamos pajamos iš stadiono veiklos nepadengia išlaikymo kaštų. Mažiausią kainą pasiūliusi ir konkursą laimėjusi bendrovė taip pat negali pradėti suplanuotų darbų ir kiekviena diena atneša nuostolių.
Kiekviena pradelsta diena neša nuostolius ne tik miestui, ar konkursą laimėjusiai bendrovei, bet ir visai Lietuvai.
Savivaldybės administracija į Kauno apygardos teismą kreipėsi prašydama įpareigoti „Versiną“ pateikti daugiau kaip 9 mln. eurų dydžio nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
„Versina“ teisme siekia, kad būtų panaikintas Kauno miesto savivaldybės sprendimas konkurso laimėtoja paskelbti Turkijos kompaniją „Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret“ ir nurodyta iš naujo vertinti konkurso dalyvių pasiūlymus. Šias pretenzijas Kauno apygardos teismas dar nagrinės.
Kauno miesto savivaldybė birželio viduryje su „Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret“ pasirašė 46 mln. eurų vertės rekonstrukcijos sutartį. Stadiono rekonstrukciją savivaldybė planavo pradėti liepą, o baigti per 20 mėnesių.
Kauno savivaldybė pabrėžia, kad stadioną Turkijos įmonė rekonstruos už mažiausią jos pasiūlytą kainą – 34,95 mln. eurų, o 46 mln. eurų suma yra „teorinė“– viešųjų pirkimų procedūros numatančios būtinybę į sutartį įtraukti išlaidas galimiems papildomiems neplanuotiems darbams.
Iš viso konkurse dalyvavo aštuoni tiekėjai. Bendrovės „Versina“ ir „KRS“ darbus siūlė atlikti už 35,5 mln. eurų.
Įmonių „Eikos statyba“ ir „Eika“, „YIT Kausta“, „Mitnija“ nenurodomos vertės pasiūlymai atmesti dėl per didelių kainų, o bendrovių „Autokausta“, „Kauno tiltai“ ir „Fima“, „Hidrostatyba“, „Šilutės automobilių keliai“ ir „HSC Baltic“, „LitCon“ ir „Dzūkijos statyba“ pasiūlymai atmesti, nes jie neatitiko reikalavimų.
Stadiono rekonstrukciją bandė sustabdyti ir Vilniaus statybų bendrovė „LitCon“, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas birželį atmetė jos skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Birželį Kauno apygardos teismas taip pat atmetė „LitCon“ ieškinį, kuriuo siekiama, kad būtų panaikinti sprendimai, susiję su įmonės pasiūlymo atmetimu. Žiniasklaidai bendrovė teigė sprendimą planuojanti skųsti.