Už tokias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas po pateikimo antradienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo du, o trys susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys gegužės pabaigoje. 

Pakeitimai numato, kad į Rusijos karo rėmėjų sąrašą būtų įtraukti gyventojai ir įmonės, jeigu jie netiesiogiai ar tiesiogiai  veikia Rusijoje ar Baltarusijoje ir ten moka mokesčius, prisideda prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų ar kitaip netiesiogiai skatina Rusijos karinius veiksmus. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė pasigedo tvarkos, kas ir kaip nustatys tokias įmones ar jų vadovus bei savininkus ir kas tai kontroliuos.   

Tuo metu konservatorius Vilius Semeška tvirtino, kad draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose yra per švelni sankcija: „Ar neturėtų tokios bendrovės Lietuvoje būti likviduojamos?“

Viešieji pirkimai taptų neprieinami ir toms įmonėms, kurių vadovai, valdymo ar priežiūros organų nariai būtų susiję su nedraugiškomis valstybėmis.

 

Konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė įpareigoti įmones deklaruoti, ar jos turi kontaktų su Rusija ir Baltarusija, ar dirba valstybėse-agresorėse. 

Seimas taip pat priėmė svarstyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma neleisti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti verslams, veikiantiems ne tik Rusijoje, ar Baltarusijoje, bet ir Rusijos aneksuotame Kryme, Moldovos Vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrės teritorijoje arba Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose.

Pataisos taip pat numato, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija turėtų įvertinti, ar viešuosiuose pirkimuose siekianti dalyvauti įmonė ar jos pasitelkiami subtiekėjai susiję su veikla nedraugiškose šalyse. Taip pat iš pirkimų būtų šalinamos grupės bendrovės, jeigu šiose valstybėse veiktų bent viena grupės narė.

Viešieji pirkimai taptų neprieinami ir toms įmonėms, kurių vadovai, valdymo ar priežiūros organų nariai būtų susiję su nedraugiškomis valstybėmis. 

Pataisos siūlomos reaguojant į iniciatyvinės grupės „Stop prekybai rusijoje“ sausį paskelbtą analizę, kad į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtraukta su „Vičiūnų grupe“ susijusi „Autovici“ laimėjo 104 viešuosius pirkimus.

Trečiadienį estų transliuotojas ERR skelbė, kad logistikos bendrovė „Stark Logistics“, kurios dalis priklauso Estijos premjerės sutuoktiniui, toliau bendradarbiavo su Rusija prasidėjus invazijai į Ukrainą.

„Mano vyro įmonė neturi klientų iš Rusijos Federacijos ir neorganizuoja jokio transporto Rusijoje. Kai tik prasidėjo šis karas, jie, kaip ir kiti verslininkai, nebeturi jokių reikalų su Rusijos klientais Rusijoje, šios sutartys buvo nutrauktos“, – ERR sakė K. Kallas.

Ji pridūrė, kad su vyru susijusius klausimus reikėtų adresuoti jam, nes premjerės darbas ir taip yra gana įtemptas.

„Esu ministrė pirmininkė, turiu savo darbą, – sakė K. Kallas. – Esu visiškai tikra ir įsitikinusi, kad mano vyrui priklausančios bendrovės nevykdo jokios amoralios veiklos.“

Paskolos

„Stark Logistics“ teigimu, ji turi tik vieną klientą Rusijos kryptimi, kuriam teikia krovinių vežimo paslaugas. Šis klientas yra „Metaprint“, vienas didžiausių Europoje plieninių aerozolinių talpyklų gamintojų. „Stark Logistics“ padeda bendrovei išvežti atsargų likučius iš Rusijos gamyklų ir vykdyti vis dar galiojančias sutartis.

„Stark Logistics“ ir „AS Metaprint“ yra susijusios ne tik sutartimis, bet ir organizaciniais ryšiais. Pastarosios įmonės vadovas Martti Lemendikas (Martis Lemendikas) taip pat yra didžiausias „Stark Logistics“ naudos gavėjas ir stebėtojų tarybos vadovas.

Premjerės vyrui priklauso 24,8 proc. „Stark Logistics“ akcijų. Kaip paaiškėjo vasaros pradžioje, K. Kallas suteikė daugiau kaip 350 tūkst. eurų paskolą A. Halliko įmonei „Novaria Consult OU“.

Laiške savo Reformų partijos nariams K. Kallas sakė visą šią paskolą jau atgavusi.

„Skaidrumo dėlei taip pat turėčiau pabrėžti, kad liepą suteikiau dar vieną 20 tūkst. eurų paskolą bendrovei „Novaria Consult“, kuri skirta investicijoms“, – rašė ji.

Esu visiškai tikra ir įsitikinusi, kad mano vyrui priklausančios bendrovės nevykdo jokios amoralios veiklos.

„ERR paskelbė naujieną, kad su mano vyru Arvo Halliku susijusi įmonė esą vykdo verslą Rusijoje. Norėčiau šiek tiek paaiškinti situaciją iš savo pusės. Mano vyrui priklauso logistikos bendrovės „Stark Logistics“ akcijų paketas. Ši bendrovė savo ruožtu turi klientą – Estijos bendrovę „Metaprint“, kuriai atliekami minėti pristatymai“, – rašė K. Kallas savo partiečiams ketvirtadienį.

„Mano vyras paaiškino, kad „Metaprint“ iš „Stark Logistics“ užsakė pervežimų, siekdama nutraukti savo gamybinę veiklą Rusijoje pagal įstatymus ir sankcijas“, – teigė premjerė.

„Esu tikra, kad abi bendrovės gali paaiškinti savo sprendimus ir veiksmus šiuo klausimu. Pats Arvo neturi klientų Rusijos Federacijoje“, – pridūrė ji.

Daugiau paaiškinimų

K. Kallas teigė mananti, kad visa prekyba ir verslas su Rusija turėtų būti sustabdyti, kol tęsiasi Maskvos invazija į Ukrainą.

Ji pridūrė, kad jei kam nors kiltų klausimų, ji pasirengusi atvirai kalbėti apie viską, kas susiję su jos veikla. „Užtikrinu, kad neturiu ko slėpti“, – pabrėžė K. Kallas.

Estijos prezidentas Alaras Karis ketvirtadienį pareiškė, kad laukia iš premjerės detalesnių paaiškinimų.

Jis sakė, kad liūdna kalbėti šia tema, ypač šią dieną, kai Ukraina mini Nepriklausomybės dieną. Jis pridūrė, kad visuomenė laukia premjerės pasiaiškinimo, o kai jis bus pateiktas, prezidentas sakė turėsiąs pagalvoti ir pasitarti su savo patarėjais, ką daryti toliau.

A. Karis pridūrė, kad stebima vis daugiau atvejų, kai dėl invazijos paskelbtos sankcijos neveikia, taip pat ir Estijoje. Jis sakė manąs, kad šie atvejai turėtų būti viešinami.

K. Kallas ketvirtadienį per vyriausybės spaudos konferenciją dar kartą pareiškė, kad, jos nuomone, jos vyras nepadarė nieko neetiško, turint omenyje sąsajų su verslu Rusijoje kontekstą.

„Visada stengiausi atskirti darbą ir šeimyninį gyvenimą, bet dabar jie susikirto, tiksliau, iškilo klausimas dėl mano vyro verslo partnerio veiklos. Tačiau pažvelkime į šią istoriją. Tiesa ta, kad esu ištekėjusi, laimingai ištekėjusi, už Arvo Halliko. Tačiau neturiu jokio supratimo apie jo verslo veiklą“, – sakė Estijos vyriausybės vadovė.

„Tiesa ir tai, kad mano vyras turi logistikos įmonės akcijų paketą. Tai buvo visa informacija, kurią šiuo klausimu turėjau iki šios savaitės pradžios. Kai žiniasklaida kreipėsi į mane su klausimais, žinoma, šiuos klausimus uždaviau ir savo vyrui. Kaip jis sakė, viena iš bendrovės verslo krypčių prieš karą buvo ir logistikos paslaugų teikimas Rusijoje, kuris buvo nutrauktas dar 2022-ųjų kovą dėl prasidėjusių karo veiksmų“, – paaiškino ji.

„Kaip patvirtino mano vyras, jie teikia paslaugas tik vienai Estijos įmonei, ir šis projektas taip pat yra nutraukiamas. Taigi ši bendrovė nepažeidė nei Rusijai įvestų sankcijų, nei nerašytų taisyklių“, – teigė K. Kallas.

„Mano vyro teigimu, jie net yra nustatę taisyklę, kad kai vykdo pervežimą, jiems net neleidžiama įsipilti degalų Rusijoje, kad Rusijoje nebūtų paliktas nė vienas euras, doleris ar rublis“, – pridūrė premjerė.

Taip ji penktadienį kalbėjo po to, kai Estija anksčiau šią savaitę paskelbė, jog sieks nacionalinių sprendimų pradėti naudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainos atstatymui, Europos Komisijai delsiant apsispręsti centralizuotai.

Gruodžio pabaigoje Vidaus reikalų ministerija skelbė, jog Lietuva iš viso yra areštavusi 87 mln. eurų Rusijos ir Baltarusijos įmonių lėšų.

„Lietuva ir aš pati asmeniškai visuose vidaus reikalų Europos sąjungos formatuose keliu siūlymus, kad turi būti sprendimai, ką darome su įšaldytu turtu ir yra siūlymas mūsų, kuris komunikuojamas, kad atsirastų europinis sprendimas, kad būtų vieninga politika, kad tą turtą mes galėtume paimti, jį kažkaip realizuoti ir panaudoti Ukrainos atstatymui“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Bilotaitė.

Paklausta, ar tai reiškia, jog Lietuva neruošia nacionalinių sprendimų, ministrė teigė, jog „pirmas dalykas, kurį mes darome labai nuosekliai, tai mes siekiame šitų bendrų sprendimų, kad jie būtų europiniai, koordinuoti, nes tada jie yra patys efektyviausi“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba iki gruodžio 20 dienos tarptautines sankcijas pritaikė 16-kai Lietuvoje veikiančių juridinių ir fizinių asmenų: įšaldytos devynių įmonių iš Rusijos bei šešių įmonių ir vieno fizinio asmens iš Baltarusijos lėšos.

FNTT nurodo, kad Rusijos įmonių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma yra daugiau nei 42,97 mln. eurų ir 1,78 mln. JAV dolerių, o bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos ES sankcijos, suma yra 1,45 mln. eurų, 1,32 mln. JAV dolerių ir apie 215 tūkst. Rusijos rublių.

Baltarusijos įmonių ir asmens sąskaitose įšaldyta lėšų už bendrą 34,91 mln. eurų ir 7,68 mln. JAV dolerių sumą.

Tarp 16 sankcionuotų įmonių yra bendrovės „Inter RAO Lietuva“, „Lifosa“, „Eurochem Logistics International“, „PhosAgro Baltic“, „Vydmantai wind park“, „IDS Borjomi Europe“ ir kitos.

„Tikiu, kad esame pasiekę tokią situaciją, kai (būtinas didesnis – BNS) tokių įmonių viešinimas, kurios toliau aktyviai prekiauja. Spauda turi viešinti, rodyti visuomenei. Tikiu mūsų žmonių branda ir požiūriu į tai, kas vyksta Ukrainoje ir yra mūsų žmonių matymas ir vertybinis suvokimas, kad tai negali būti toleruotina“, – penktadienį Žinių radijui tvirtino A. Mazuronis.

„Taip, yra blogai, kad prekiauja, kad nesuvokia, kad santykių nereikėtų turėti su tomis šalimis ar toms šalims atstovaujamais juridiniais vienetais“, – pridūrė jis.

Parlamentaro teigimu, priverstinės sankcijos tokiam verslui naudos neduos. 

„Neturėtume eiti represiniu keliu. Nes tos priverstinė sankcijos, mes jų galime aibę įvairiausių priimti... Tikiu, kad galime atsidurti tokioje situacijoje, kad tie, kas norės prekiauti, prekiaus bet kokiu atveju, ras būdų, kaip tai padaryti“, – kalbėjo A. Mazuronis.  

Pasak jo, tai įrodė Kinija – jai nuo 2021 metų rudens neįsileidžiant lietuviškos produkcijos, norintis prekiauti verslas rado būdų apeiti draudimus.

„Laisvos rinkos erdvėje, kurioje gyvename, maža Lietuvėlei nesugebės priimti  jokių represinių priemonių, kurios užkardytų prekybą su tomis šalimis“, – tvirtino A. Mazuronis.

Remdamasis Valstybės duomenų agentūros (buvusio Statistikos departamento) duomenimis, šią savaitę nacionalinis transliuotojas LRT pranešė, kad per dešimt praėjusių metų mėnesių eksportą į Rusiją nutraukė kiek daugiau nei pusė Lietuvos įmonių, tuo metu į Baltarusiją eksportuojančių šalies įmonių skaičius padidėjo keliomis dešimtimis.

Daugiausia Lietuvos įmonių į Rusiją vežė optikos, medicinos ir matavimo prietaisus (90 įmonių), transporto priemones (87), elektros įrangą bei vaizdo garso aparatūrą (85), katilus ir mechaninius įrenginius (84), vatą, veltinius, virves (56).

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos eksporto į Rusiją vertė buvo 772 mln. eurų (atmetus elektros eksportą – 754 mln. eurų), tuo metu trečiąjį ketvirtį ji siekė 856 mln. eurų (655 mln. eurų).

„Valstybė visą laiką turi pradėti nuo savęs. Mes suprantame, kad jeigu vis dėlto teisiškai būtų įtvirtintas teroristinės valstybės apibrėžimas, ir, pavyzdžiui, Rusija ar Baltarusija į tai patektų, tai pirmiausiai turėtų būti valstybės atsijungimas. Visi kalba vien apie verslo santykius, bet ar tada Lietuvos Respublika gali turėti diplomatinius santykius su tokia valstybe“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Romanovskis.

Anot verslo atstovo, jeigu ekonominių ryšių su Rusija dar yra likę, tai pirmiausiai tėra tranzito likučiai.

„Lietuvoje verslas jau nebesieja savęs su Rusija. Konceptualus, tiek fizinis, tiek psichologinis atsijungimas nuo Rusijos jau yra įvykęs“, – tikino jis.

Verslo konfederacijos vadovo teigimu, verslas Rusijos rinkos vengia ne tik dėl reputacinių, bet ir dėl saugumo priežasčių.

Verslas vyksta ten, kur yra saugu, taiku, prognozuojama.

„Pati Rusija įtraukusi Lietuvą į priešiškų valstybių sąrašą. Kai vyksta karas šalia mūsų, turėti reikalų su tokia valstybe, kurios negali prognozuoti, kuri agresyviai nusiteikusi visų kaimynų atžvilgiu... verslas vyksta ten, kur yra saugu, taiku, prognozuojama“, – aiškino A. Romanovskis.

ELTA primena, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys R. Lopata siūlo įstatymu uždrausti verslo ryšius su teroristine valstybe paskelbta Rusija. Artimiausiu metu šią iniciatyvą ketinama svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

Siūlymo autorius R. Lopata atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol dar neturi teisinio mechanizmo, apibrėžiančio ūkio subjektų, fizinių, privačių asmenų santykius su, pavyzdžiui, teroristinėmis organizacijomis ir t.t. Todėl politikas akcentuoja, kad jo siūlymu bandoma įnešti aiškumo.

Siūlymo iniciatorius atkreipia dėmesį, kad Seimui pritarus įstatymui verslui būtų duodamas trijų mėnesių laikotarpis nutraukti bet kokius ryšius su Rusija.

Opozicija tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Seimo mažumai priklausantys parlamentarai mano, kad verslo ryšių su Rusija nereikėtų reguliuoti, nes tai turėtų būti pačių verslininkų reputacijos atsakomybė.