Nuo šeštadienio visuose vandens telkiniuose draudžiama plaukioti laivais su vidaus degimo varikliais.

Šis draudimas galios iki kovo 31 dienos, pranešė Aplinkos ministerija.

Išimtis taikoma tik vandenų keliuose, taip pat vykdant gelbėjimo darbus, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, mokslinius tyrimus, verslinei ir mėgėjų žvejybai Kuršių mariose.

Anot ministerijos, kai kuriuose vandens telkiniuose nustatyti papildomi ribojimai plaukioti tam tikromis savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis.

Be to, žuvų neršto ir paukščių perėjimo laikotarpiu, iki birželio 21 dienos, taikomi griežtesni reikalavimai plaukiojimui.

„Motorinių plaukiojimo priemonių poveikio aplinkai tyrimai parodė, kad neatsakingas jų naudojimas gali daryti didelę žalą vandens ekosistemoms. Didžiausia žala padaroma pavasarį – žuvų neršto ir paukščių perėjimo metu“, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Anot jo, motorinių valčių keliamas triukšmas baido žuvis ir paukščius jų veisimosi vietose, kyla grėsmė sunaikinti žuvų nerštavietes ir lervutes, iš lizdų gali iškristi paukščių kiaušiniai, pabaidyti paukščių jaunikliai gali pasimesti nuo tėvų.

Pasiūlymas buvo pateiktas 2021 metų liepą, o šis sprendimas reikš automobilių su benzininiais ir dyzeliniais varikliais pardavimo sustabdymą de facto ir visišką perėjimą prie elektrinių automobilių Europos Sąjungoje nuo 2035 metų.

Šia priemone siekiama padėti pasiekti Europos tikslus dėl klimato, ypač tikslą iki 2050 metų tapti neutraliai klimato atžvilgiu.

Tokių šalių kaip Vokietija ir Italija prašymu ES taip pat sutiko svarstyti ateityje leisti naudoti alternatyvias technologijas, pavyzdžiui, sintetinių degalų ar įkraunamų hibridinių automobilių, jei pavyktų užtikrinti, kad jos neterš atmosferos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Liuksemburge susitikę aplinkos ministrai taip pat pritarė tam, kad penkeriems metams iki 2035-ųjų pabaigos būtų pratęsta įsipareigojimų mažinti taršą anglies dvideginiu išimtis vadinamiesiems nišiniams gamintojams arba gamintojams, pagaminantiems mažiau nei 10 tūkst. automobilių per metus.

Ši išlyga, kartais pavadinama „Ferrari“ pataisa“, bus ypač naudinga prabangių automobilių ženklams.

Dabar dėl šių priemonių reikia susiderėti su Europos Parlamentu.

„Tai didelis iššūkis mūsų automobilių pramonei“, – pripažino Prancūzijos ekologinės pereigos ministrė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer), pirmininkavusi antradienio susitikimui.

Tačiau ji sakė, kad tai būtinybė susiduriant su Kinijos ir JAV, pripažinusių elektrinius automobilius šios pramonės ateitimi, konkurencija.

Įveikus šį etapą, dabar EP pradės derybas su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir su jomis sieks bendros pozicijos šiuo klausimu. Tai reiškia, kad galutinis įstatymo tekstas dar gali keistis.

Naujasis teisės aktas yra ES kovos su klimato kaita paketo dalis, kuriuo siekiama iki 2030 m. 55 proc. nuo 1990 m. lygio sumažinti klimatui kenksmingas emisijas, o iki 2050 m. – pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.

Tai ministras pareiškė neformalioje Europos Sąjungos (ES) susisiekimo ministrų tarybos posėdyje Brdo mieste Slovėnijoje.

„Europos Komisijos siūlymas nuo 2035 m. uždrausti prekybą vidaus degimo varikliais varomais automobiliais turi būti pagrįstas aiškiais faktais. Iki tol privalo būti išplėtota visoje ES tolygi įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūra. Taip pat dar nėra atsakymo, ar iki to laiko turėsime pakankamus atsinaujinančios energetikos pajėgumus, kad netektų savo elektromobilius krauti, pavyzdžiui, anglimis kūrenamose elektrinėse pagaminta elektra. Ne mažiau svarbu tinkamai įverti įvairių šalių perkamąją galią ir startines pozicijas bei tokių sprendimų įtaką ES darbo vietoms ir konkurencingumui. Būtent tokių kompleksinių diskusijų kol kas ir pasigendu“, – neformalios susisiekimo ministrų tarybos posėdyje kalbėjo M. Skuodis.

Pasak ministro, ateities susisiekimo sistema neabejotinai turi atitikti darnos ir tvarumo principus. Siekiant ES žaliojo kurso tikslų, svarbu stiprinti skatinamąsias priemones: investuoti į infrastruktūrą, didinti viešojo transporto kokybę, gerinti sąlygas elektra ir alternatyviaisiais degalais varomam transportui. Iki 2024 m. pabaigos viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje turėtų išaugti 11 kartų, o iki 2027 m. – daugiau nei 15 kartų.

Pagal Europos žaliąjį susitarimą, iki 2050 metų Europa turi pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos. Numatoma, kad 2030 m. vidutinis naujų automobilių išmetamas CO2 kiekis bus 55 proc., o 2035 m. – 100 proc. mažesnis nei 2021-aisiais.

Taryboje taip pat aptarta transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), kuriam priklauso strateginiai projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, kūrimas ir tolesnė plėtra. Pasak ministro M. Skuodžio, atnaujinto TEN-T reglamento pasiūlymas, kurio tikimasi dar šių metų gruodžio mėnesį, padidintų bendrą transporto sistemos efektyvumą, be to, prisidėtų prie ES žaliojo kurso bei Darnaus ir išmanaus judumo strategijos įgyvendinimo. Siekiant užtikrinti ekonominę ir strateginę ES šalių tarpusavio integraciją, reglamentas numato, kad geležinkelių srityje svarbiausias prioritetas – užbaigti pradėtus projektus ir toliau plėsti Europinės vėžės tinklą, ypač tuose ES regionuose, kuriuose naudojama kitokio standarto geležinkelių infrastruktūra.

ES šalims siekiant sukurti efektyvų ir konkurencingą visos ES geležinkelių tinklą – bendrą Europos geležinkelių erdvę, Baltijos regione Lietuva, Estija ir Latvija vykdo strateginės reikšmės transporto infrastruktūros projektą – „Rail Baltica“, todėl reikiamo finansavimo užsitikrinimas ir jo įgyvendinimas laiku – iki 2026 metų – yra bendras visos ES tikslas. M. Skuodžio teigimu, turi būti svarstoma ir apie europinio standarto greitojo geležinkelio linijos, kuri būtų visiškai elektrifikuota ir draugiška aplinkai, nutiesimą iš Kauno iki Klaipėdos.

Kalbėdamas taryboje M. Skuodis taip pat atkreipė dėmesį, kad veiksmams, kurių iki šiol ėmėsi ES, kad kuo greičiau pasiektų netaršaus judumo tikslą, trūksta nuoseklumo. Europos Komisijos šiemet atlikto vertinimo duomenimis, tam tikros vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatos, pavyzdžiui, privalomas vilkiko grąžinimas į registracijos vietą, ne tik pakenktų vidaus rinkai, bet ir padidintų taršą.

Dėl vidaus degimo variklių atsisakymo Vokietijoje iki 2030 m. nebeliks apie 125 tūkst. darbo vietų. Pasak CAR, dauguma darbo vietų, kurių neliks, yra automobilių gamybos sektoriuje, rašo „Deutsche Welle“.

CAR tyrimo ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad daugelis Vokietijos federalinių žemių, kuriose įsikūrusios didelės automobilių gamyklos, jau ruošiasi artėjantiems pokyčiams.

Darbo vietų autopramonėje mažės dėl to, kad, nepaisant brangių elektromobilių akumuliatorių, daugelio kitų „įprastų“ automobilių detalių, kurios būtinos vidaus degimo varikliui, elektromobiliuose tiesiog nėra. Būtent todėl elektromobiliai yra laikomi ekonomiškesniais.

CAR ekspertų teigimu, po dešimtmečio elektromobiliai Vokietijoje sudarys maždaug du trečdalius visų šalyje pagaminamų automobilių. 2030-aisiais, skaičiuoja ekspertai, automobilių gamybai Vokietijoje prireiks 709 tūkst. darbuotojų. Šiuo metu gamybos sektoriuje dirba 834 tūkst. darbuotojų.

Atsižvelgdama į tokias tendencijas, Vokietijos finansų ministerija ketina remti autopramonės restruktūrizaciją. Tiesa, trijų federalinių žemių, Žemutinės Saksonijos, Bavarijos ir Badeno-Viurtembergo, kuriose sutelkta didžioji dalis šalies autopramonės, atstovai federalinės Vyriausybės veiksmus laiko pernelyg neryžtingais.

Pagal klimato kaitos prevencijos programą, Vokietijos vyriausybė siekia skatinti elektromobilių sektoriaus augimą. Be kita ko, ketinama remti vairuotojus, nusprendusius įsigyti elektromobilius, ypač – nedidelius ir pigesnius jų modelius.

Šios naujienos iš karto pasklido pasaulyje. Elektromobilių gamintojos bendrovės „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas socialiniame tinkle paskelbė žinutę: „Kokia nuostabi šalis. Jūs, vaikinai, valdote“, – susižavėjimo neslėpė E. Muskas.

Ką konkrečiai nusprendė Norvegijos valdantieji ir kas taip sužavėjo garsųjį milijonierių? Politikai sutarė, kad jau po devynerių metų visi lengvieji automobiliai, miesto autobusai bei lengvieji krovininiai automobiliai neterš oro anglies dvideginiu. Vadinasi, turės būti arba elektromobiliai, arba kiti ekologišku kuru varomi automobiliai, o dyzelinis kuras ir benzinas parduodamas nebebus.

Tuomet tampa suprantamas ir elektromobilių gamintojų savininko džiaugsmas, reiškiantis, kad pasaulyje bus parduota daugiau elektromobilių. Norvegijos politikai taip pat sutarė, kad iki 2030 m. visi sunkieji krovininiai automobiliai bei 75 proc. ilgųjų distancijų autobusų neterš oro. Tokie planai Norvegiją paverstų švariausio oro šalimi pasaulyje, bet kokį poveikį šis sprendimas turės šalies ekonomikai, kuri turės prisitaikyti prie visiškai naujų žaidimo taisyklių, kol kas nežinoma.

Uždaromas oro uostas Mose

Norvegijoje nuo birželio 1 d. įvedus maždaug 8 eurų keleivio mokestį skrendantiems lėktuvais, netruko sureaguoti pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“. Ji pranešė pasitraukianti iš oro uosto „Rygge“  Mose nuo lapkričio ir stabdanti savo plėtrą Norvegijoje. Vietoje plėtros Norvegijoje bendrovė pasirinko plėtrą Vokietijoje ir Rytų Europoje.

Apie tokius ketinimus bendrovė buvo pranešusi dar rudenį, vos tik sužinojusi apie vyriausybės planus. Tada tai sukėlė oro uosto, kuriame dirba apie 1 tūkst. darbuotojų, protestus ir reikalavimus atšaukti naująjį mokestį. Vis dėlto mokestis buvo įvestas, o bendrovė įgyvendino savo grasinimus pasitraukti.

Po šio bendrovės sprendimo ir oro uosto savininkai nusprendė, kad oro uosto gyvavimas be „Ryanair“ yra neįmanomas, todėl jį uždaro nuo lapkričio 1 d. Bendrovė šiame oro uoste turėjo ir lėktuvų priežiūros bazę, kuri iš Norvegijos taip pat iškeliama.

Oro uostas „Rygge“ dėl patogios vietos ir pigių „Ryanair“ skrydžių labai populiarus ir tarp lietuvių. Per šį oro uostą, kuris nutolęs nuo sotinės Oslo apie 60 km, iš Norvegijos į Lietuvą ir atgal skraidė didžiausia dalis lietuvių, gyvenančių Norvegijoje. Nors bendrovė paskelbė paliekanti oro uostą, tačiau visiškai Norvegijos nepaliks. Dalis skrydžių bus vykdomi per „Torpo“ ir „Gardemoeno“ oro uostus. Iš pastarojo bus toliau vykdomi skrydžiai į Vilnių.

Po truputį atsigauna ekonomika

Norvegijos ekonomika, nors susitraukė jos naftos sektorius, rodo nedidelius atsigavimo ženklus. Tai pirmieji teigiami ženklai nuo 2014 m., kai naftos kainos smuko žemyn. Nors skirtumai tarp skirtingų ekonomikos sričių yra dideli, tačiau nėra taip blogai, kaip buvo prognozuojama. Ekonomistai teigia, kad Norvegijos ekonomikos padėtis nėra labai bloga, išskyrus naftos pramonę. Ar ekonomika pasiekė dugną ir netrukus pradės sparčiai kilti, dar sunku pasakyti, tačiau rinkoje juntamas atsargus optimizmas.

Kai kurios Norvegijos bendrovės paskelbė nuo vasario stebinčios silpną augimą. Apie augimą praneša ir kai kurios bendrovės, kurios yra susijusios su naftos pramone ir kurios buvo labiausiai paveiktos pasaulinės naftos krizės.

Norvegijos bankas sudarė sąrašą pramonės šakų, kurioms sekasi labiausiai ir kurios vis dar patiria nuostolių. Geriausiai atrodo tradicinės eksporto ir prekybos šakos. Čia stebimas vidutinis augimas. Nuo vasario stebimas nedidelis augimas statybų sektoriuje, vietinėje ir paslaugų rinkose. Tačiau naftos pramonėje vis dar stebimas stiprus nuopuolis.

Ekspertai sako, kad ekonomiką palaiko ir silpnas Norvegijos kronos kursas. Kuo ilgiau išliks žemas kursas, tuo didesnę galimybę turės eksportuojančios bendrovės išsilaikyti pasaulio rinkose.

Tačiau, kad kronos kursas žemas išliks ilgai, taip pat nesiima prognozuoti nekas. Atvirkščiai, 50 dolerių ribą neseniai viršijusi naftos kaina jau šiek tiek pakėlė ir kronos kursą. Jei nafta ir toliau brangs, geri laikai gali sugrįžti į naftos sektorių, tačiau tai reikš blogesnius laikus eksportuotojams ir turizmo sektoriui.

Socialinėms išmokoms – dešimtys milijardų eurų

Lietuvos darbo biržos ir „Sodros“ atitikmuo Norvegijoje – NAV – paskelbė, kiek valstybės paramos išdalijo užsienyje gyvenantiems užsienio ir Norvegijos piliečiams – iš viso apie 700 mln. eurų Aiškėja, kad trečdalis sumos (maždaug 250 mln. eurų) atiteko užsienio piliečiams, gyvenantiems ne Norvegijoje. Dažniausiai tai su nedarbu, ligomis ar vaikais susijusios išmokos.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad nemaža dalis norvegų savo senatvę leidžia ne Norvegijoje. Didelė dalis išmokų užsienyje atitenka Norvegijos pensininkams, o tai paaiškina, kodėl valstybė perveda dideles sumas į užsienį. Tradiciškai Norvegijos pensininkai mėgsta senatvę leisti pietų šalyse. Pavyzdžiui, Ispanijoje nuolat gyvena beveik 5 tūkst. pensininkų iš Norvegijos, tad NAV čia yra įsteigusi savo skyrius. Iš viso praėjusiais metais Norvegija išleido 40 mlrd. eurų pensijoms, bedarbių pašalpoms, ligų išmokoms ir kitoms socialinėms išmokoms.

Kitas NAV pranešimas atskleidžia, kad dalis žmonių, ypač jaunų, nuo 18 iki 30 metų amžiaus, vis dažniau randa išradingų būdų, kaip gauti valstybės paramą, tačiau išvengti darbo. Dažniausiai tai žmonės, neturintys išsilavinimo ir mažiausiai konkurencingi darbo rinkoje. Jie mielai naudojasi socialine parama, skirta žmonėms, kurie dėl ligų ar sužeidimų gauna išmokas, tačiau vengia socialinės pagalbos išmokų, kurių mokėjimo periodas yra trumpesnis.

NAV duomenimis, maždaug 148 tūkst. NAV klientų gauna paramą iš valstybės dėl ligų ar sužeidimų. Svarstomas netgi planas sumažinti išmokas jauniems (iki 25 metų) norvegams tam, kad šie greičiau grįžtų į darbo rinką.