Dėl uždarytų kelių dūstantys spūstyse ir apylankomis kilometrus sukantys marijampoliečiai jau po pusmečio lengviau atsidus. Bus atidarytos naujos žiedinės sankryžos su europine vėže „Rail Baltica“, požeminės pėsčiųjų perėjos, rekonstruotos gatvės.
Marijampolės savivaldybei įgyvendinant projektus teko iškeldinti gyventojus ir išpirkti žemės sklypus.
Kasami tuneliai, statomi viadukai, rekonstruojamos gatvės, rengiamos pėsčiųjų perėjos – taip dabar atrodo Marijampolė.
Mieste rengiamos trys dviejų lygių požeminės žiedinės sankryžos ir pėsčiųjų perėjos. Dvi iš jų žadama baigti iki kitų metų vidurio, o sankryžą prie cukraus fabriko – po metų. Savivaldybei teko išpirkti žemės sklypus ir iš vieno namo iškeldinti gyventojus.
„Sudėtingiausias iššūkis – net ne statybinis, o psichologinis: įtikinti žmones, įveikti pasipriešinimą. Tai naujovė, kurios laukia verslininkai. Mes turim laisvą ekonominę zoną, kur privalo ateiti vėžė“, – pasakoja Marijampolės sav. administracijos direktorius Sigitas Valančius.
Pasak projektų rangovų, sudėtingiausi inžineriniai darbai jau atlikti, nors projektus teko koreguoti.
„Reikėjo suprojektuoti taip, kad nepažeistume privačių interesų, reikėjo perprojektuoti polines sienas, kad perskaičiuotume laikomąsias galias, kad atlaikytų šonines apkrovas. Darbų yra atlikta ir Gedimino gatvės sankryžoje, ir Aušros gatvėje“, – sako AB „Alkesta“ statybų direktorius Vytaras Vaikšnoras.
Požeminėse pėsčiųjų perėjose bus įrengtos vaizdo kameros, apšvietimas, jos pritaikytos neįgaliesiems. Pasak miesto vadovų – naudą turėtų pajusti visi.
„Ne tik geležinkelis atėjo, bet susitvarkė ir miesto sankryžos. Ko gero, niekuomet gyvenime tokie darbai nebūtų dirbami, būtume vargę, stoviniavę prie geležinkelio pervažų. Kadangi tai ne naujas geležinkelis, jis ir buvo, ir žmonės stoviniavo, ypatingai ryte, kada stumdymas vagonų, ten ir net pusę valandos reikėdavo stovėti“, – teigia Marijampolės meras Vidmantas Brazys.
Žiedinių požeminių sankryžų ir pėsčiųjų perėjų projektų vertė – daugiau nei 30 milijonų eurų.
