Tačiau pažvelkime plačiau. Gal derėtų pastatyti paminklą Viduriniam pirštui? Toks monumentas turėtų iškilti labiausiai tam tinkamoje vietoje – nacionalinio stadiono statybų aikštelės viduryje. Monumentas turėtų būti matomas iš tolo ir tarsi perspėti – nežiopsok, nes išdurs, t. y. apgaus, primeluos, apšvarins. Monumento papėdėje ant specialių plokščių būtų užrašytos įspūdingiausių vidurinių pirštų savininkų pavardės. Pradėti galbūt reikėtų nuo EBSW vadovų ir tęsti iki šių dienų, atskleidžiant vidurinio piršto Lietuvoje raidos istoriją, ypatumus ir suklestėjimą, tokiu būdu padedant suprasti, kad vidurinio piršto rodytojai ne pirštais penėti, bet tradicijomis.

Juk ne šiaip sau per kelis dešimtmečius Lietuvoje sudygo ir subujojo įspūdingas vidurinių pirštų miškas ir įvairaus dydžio pirštukų krūmynai, kurie juosia ministerijas, bankus, gydymo įstaigas, bažnyčias ir labdaros organizacijas.

Tikras vidurinių pirštų miškas. Kai kur pro juos neprasibrausi. Visur gali rasti tą pirštą. Net ir bažnyčioje yra tokių žiedais padabintų riebuilių, kad negali atsistebėti. O kokius pirštus išraito tariami geradariai! Antai, fondas „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ iš tiesų tiesė jiems vidurinį pirštą, mat, kaip atskleista, labdara buvo tik priedanga lėšoms surinkti ir plačiai gyventi.

Sumažintas piršto statulėles visiškai pelnytai posėdžių salėje, savo darbo vietoje, galėtų pasistatyti ne vienas Seimo narys ir tai būtų labai praktiška – ant pirštų būtų galima mauti čekiukus.

Bėda, kad valdiškuose pasėliuose įvairaus dydžio vidurinių pirštų tiek daug ir jų šaknys tokios gilios, kad viską iškapojus gali suirti valstybės sąranga.

Pasirodo, šie du įvykiai nėra susiję. Apie tai byloja jų aplinkybės.

72 metų klaipėdietė tądien kreipėsi į ligoninę dėl pjautinės rankos žaizdos.

Pensininkė paaiškino, kad apie 10.30 val. prie parduotuvės Taikos prospekte dilbį jai peiliu sužalojo nepažįstamas vyras.

Medikai suteikė moteriai būtinąją pagalbą ir išleido gydytis namuose.

Penktadienį nukentėjusioji į policiją atėjo su dukra. Ligota moteris apklausta apie įvykio aplinkybes. Tikėtasi, kad ji papasakos, kodėl nepažįstamas žmogus ją puolė ir kaip jis atrodė.

Kita tą patį rytą įvykusio smurto proveržio istorija verčia abejoti, ar visi vairuojantieji yra sveikos psichikos.

Pasirodo, apie 11 val. į Klaipėdą nuo Vilniaus pusės atvažiavo du automobiliai.

Ties rekonstruojama Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedine sankryža kelio susiaurėjime du vairuotojai pateko į avarinę situaciją ir abu jautėsi teisūs.

Vienas iškėlė vidurinįjį pirštą, kitas dėl to labai įsižeidė.

Netrukus abi mašinos sustojo ties Baltijos prospekto 4-uoju namu.

Vyrai išlipo pasikalbėti ir sunkiai valdė emocijas. Panašu, kad konflikto dalyviai buvo nevienodo amžiaus, tad ir skirtingo pajėgumo muštis.

Karšto pokalbio metu vyresnis vyras smogė 27-erių vaikinui atsuktuvu į petį.

Pralietas kraujas nuramino aistras. Atsuktuvo griebęsis vyras nuvažiavo savo keliais, o sužeistas vaikinas pateko į ligoninę.

Laimė, kad žaizda nebuvo pavojinga, nukentėjusysis gydomas ambulatoriškai.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir bando sužinoti, kas yra kaltininkas.

Po pirmojo atrankos pusfinalio malonių žodžių jai negailėjo ne tik kai kurie konkurso žiūrovai, bet ir Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas Audrius Giržadas. Jis tikino, kad dėl šio netikėto nepadoraus gesto atlikėja visgi turėtų atsiprašyti. Anot jo, šis įžeidžiantis gestas gali ateityje užkirsti jos pasirodymams įvairiose TV programose.

Antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ atlikėja, nepatekusi į tolimesnį „Eurovizijos“ etapą – finalą, pasidalijo savo mintimis, ką mano apie pasiūlymą atsiprašyti. „FAKE, FAKE, (netikra, netikra, liet.) išeik, Giržadai. Dainos atlikimas yra spektaklis, meno kūrinys. Prieš pasirodymą nebuvo pravestas instruktažas apie tai, kad Nacionalinis transliuotojas taiko cenzūrą meno kūriniams ir egzistuoja kažkokie neleidžiami judesiai. Suprantu, kad Nacionalinis transliuotojas gali turėti tam tikrus etiketo reikalavimus, kaip korektiškas sterilus elgesys ir norminė kalba laidų vedėjams, tačiau to reikalavimas meno kūrinio ribose neabejotinai yra cenzūra“, – rašė atlikėja. Ir pridūrė, kad į konkurso atranką ji nesiveržė – ją pakvietė viena prodiuserių.

Migloko pabrėžė, kad ji nėra tik atlikėja, bet ir kompozitorė, prodiuserė, tad konkurse sutiko dalyvauti tik todėl, kad turėjo galimybę (ar bent jau manė, kad turėjo) atlikti savo kūrinį taip, kaip norėjo.

Irmanto Gelūno/Fotobanko nuotr.

„Jei man būtų siūloma atlikti kito autoriaus dainą ar šokti aprengtai apatiniais drabužiais ir klubais atlikti frikcijas, nebūčiau sutikusi. Aš ne tik nesiruošiu atsiprašyti, bet ir manau, kad A. Giržadas turėtų manęs atsiprašyti už savo mizoginišką komentarą ir grasinimą. Žodžiu „mergaitė“ vadinti suaugusią moterį, mamą? Tai galiu suprasti tik kaip mėginimą pažeminti, parodyti moteriai jos vietą – gašliai judinti klubais ir imituoti frikcijas nulenkus galvą yra ok, o būti drąsiai ir ekspresyviai judėti taip, kaip moteriai nepriimtina, jau nebegalima? Kodėl? Jei jau kalbame apie žinutę, kurią siunčia judesys, tai jaunai merginai demonstruoti nuolankų seksualumą ir lytinio akto judesius galima, o išsitiesti ir „pasiųsti“ įsivaizduojamą lyrinį herojų – nusikaltimas? Tai rodo, kad principai ir moralė yra apsimestinė, suvaidinta ir sumeluota. Neįtikėtina, kad Nacionalinio transliuotojo atstovas leidžia sau tokį diskriminuojantį seksistinį ir mizoginišką elgesį. FAKE FAKE, išeik, Giržadai!“, – savo pamąstymais su gerbėjais dalijosi moteris.

„Facebook“ nuotr.