Šiame trumpame tekste pabandysiu išdėstyti kelias svarbias aplinkybes ir faktus, kuriuos būtina apsvarstyti ir įvertinti žvelgiant šiek tiek į ateitį.
Automobilių apmokestinimas ir liekančios alternatyvos
Nacionalinės taršos mažinimo plane jau 2019 m. numatytas automobilių mokestis. Kokio dydžio jis bus atskiroms transporto priemonėms, turbūt žino tik keletas ministerijos tarnautojų. Tačiau šis mokestis toks pat neišvengiamas kaip ir sniegas sausio mėnesį. Logiška tikėtis, kad brangiausiai jis atsieis dyzelinių automobilių šeimininkams. Tikėtina, kad jis kasmet augs, kol dyzeliniu automobiliu važiuoti taps brangiau nei varomu elektra.
Greičiausiai kartu su automobilio mokesčiu didės ir akcizas taršiems degalams. Sakysite, klystu? Galbūt. Tačiau oro tarša jau nuo 2012 m. yra pirmo svarbumo klausimas tiek Jungtinėse Tautose, tiek Europos Sąjungoje. Oro tarša didina sergamumą, keičia planetos klimatą, atsieina trilijonais eurų mūsų planetos ekonomikai ir grasina negrįžtamais pokyčiais. Šiam iššūkiui spręsti įstatymų leidėjai išsivysčiusiose pasaulio šalyse, įskaitant ir Europą, ruošia atsaką – mažiau automobilių kilometrų. Priimami dokumentai, tvirtinami planai, kuriuose numatoma užtikrinti, kad miestų centrai be vidaus degimo varikliais varomų automobilių liktų jau 2030 m.
Specialistų apskaičiavimais, šiuo metu du trečdaliai visų kelionių Kaune vyksta lengvaisiais automobiliais ir tik trečdalis viešuoju transportu. Pusė visos Lietuvos oro taršos kyla iš transporto. Kaune tik kiek mažiau nei 9 proc. visos transporto oro taršos sukeliama autobusų.
Naujų dyzelinių automobilių „EU-15“ pardavimas per metus (2016–2017 m.) sumenko 5 proc. (šaltinis: https://www.acea.be/statistics/article/trends-in-fuel-type-of-new-cars-between-2016-and-2017-by-country). Lietuvą, kurioje ir taip 2/3 automobilių parko sudaro automobiliai su dyzelinėmis širdimis, šiais metais užplūdo pigių naudotų dyzelinių automobilių banga. Ją lemia vakariečių noras atsikratyti brangstantį dyzelį naudojančiu transportu.
Kaune tik kiek mažiau nei 9 proc. visos transporto oro taršos sukeliama autobusų.
Jei po dešimties metų visi turės važinėti elektromobiliais, tai jau dabar Vakarų Europoje jie turėtų sudaryti daugiau nei pusę parko, kad po 5-8 metų galėtume pamėginti įpirkti naudotą elektrinį pagalbininką. Deja, elektromobilių ar alternatyvius degalus naudojančių parduodamų naujų automobilių dalis Vakaruose tesudaro vos daugiau nei kelis šimtadalius. Todėl turime savęs rimtai paklausti, kaip judėsime miestuose?
Atsakymas – išsivysčiusių šalių didmiesčiuose
Labai tikėtina, kad nemaža dalis gyventojų bus priversti sugrįžti į viešąjį transportą. Todėl šios paslaugos pasiūla, kokybė ir talpa per ateinančius penkerius metus turi smarkiai pagerėti. Viešasis transportas turi tapti ne pasirinkimu iš bėdos, o protingu pasirinkimu.
Viešojo transporto kokybei užtikrinti bus būtina atiduoti ir pagrindinių gatvių pirmąsias juostas. Tuomet didesnis skaičius gyventojų galės taip pat greitai pasiekti savo kelionės tikslą, kaip tai darydavo automobiliu. Be šios priemonės neišsivertė nė vienas pažangesnis miestas. Net ir kaimyninių miestų patirtis rodo, kad gyventojai mieliau renkasi viešąjį transportą, kuris nestovi spūstyse.
Lengvojo automobilio turėjimo brangimas lems ir žmonių grįžimą į miestus. Patrauklumą prarandantis ir pingantis priemiesčių būstas taps pasirinkimu iš bėdos, o miestų būsto kaina vėl augs kaip ant mielių.
Todėl galvojant apie sparčiai brangstantį automobilį, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie gyvenamosios vietos pasirinkimą, pasistengti nesirinkti mokyklos ar darželio kitame miesto gale. Nereikia tikėtis, kad įsikūrus toliau nuo miesto turėsime tokias pačias alternatyvas pasiekti būtinas paslaugas ir darbovietę. Pagrindine susisiekimo priemone turės tapti viešasis transportas, dviratis, paspirtukas ar savos kojos.
Dviratį ar paspirtuką galime išsirinkti patys, o viešojo transporto lygis priklauso nuo miesto sprendimų ir prioritetų. Jau dabar galime džiaugtis, kad Kaune atnaujinti šaligatviai, gatvės ir netrukus troleibusų parkas pasipildys naujais troleibusais. Norėtųsi, kad ir likęs transportas užtikrintų komfortišką paslaugą, leidžiančią greitai ir patogiai atvažiuoti į darbą, nesušalti žiemą ir neperkaisti vasarą, džiaugtis transporto švara ir pavyzdingu vairuotojų elgesiu, jaustis saugiam ir žinoti, kad į mokyklą važiuojantys vaikai yra tikrai saugūs. Tam sprendimų reikia jau šiandien.
Žvelgiant į ateitį, svarbu deramai pasiruošti neišvengiamiems pokyčiams. Mažėjant automobilių, Kaunas taps panašesnis į pažangų miestą, kuris bus nesukaustytas automobilių spūsčių, saugus, nes pilnas pėsčiųjų, konkurencingas, nes geras ir patrauklus gyventi. Vivat transport de public.
