Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Klaipėdos krašto praeities pažinimo svarbą šiandieninėje Lietuvoje.

Programos „Lietuvininkai“ turinys atspindi XIX a. pab.- XX a. pr. Klaipėdos krašto žmonių moralines nuostatas, pagarbą ir meilę protėvių žemei ir jos žmonėms, rūpestį gimtosios kalbos likimu, istorinės  atminties išsaugojimu, šeimos vertybių puoselėjimu, nerimą dėl krašto ir Tėvynės ateities.

Programos veiksmas – tarsi gyvais paveikslais iliustruota  istorijos pamoka. Pagrindinis veikėjas,  Mažosios Lietuvos mokytojas, prabyla į žiūrovą  krašto šviesuolių Vydūno, Adomo Brako, Martyno Jankaus, Frydricho Bajoraičio-Paukštelio, Viliaus Kalvaičio išmintimi, paprastų lietuvininkų – prosenių, tėvų ir motinų – patirtimi, jausmais ir linkėjimais ateičiai.

E. V. Berbomas – vieną iškiliausių XIX a. pradžios Pamario krašto asmenybių. Gimęs Klaipėdoje, dirbęs Klaipėdos miesto burmistru, bet didžiąją gyvenimo ir veiklos dalį Berbomas praleido Muižės dvare (Kintų sen.). 1841 m. vyriausybė paskyrė jį vyriausiuoju Kuršių marių žūklės prievaizdu (fišmeisteriu). Išsilavinęs ir talentingas žvejybos prievaizdas ne tik įvedė žvejybos tvarką Kuršių mariose, bet ir garsėjo kaip šviesus ir talentingas žmogus: mokėjo nemažai kalbų, tyrinėjo šio krašto žvejų gyvenimą, rinko liaudies dainas, žvejybos terminus, įdomius liaudies žodžius bei papročius.

Jo dėka turime Kuršmarių vėtrunges – pamario krašto žvejų kaimų ženklus. Už nuopelnus Pamario raštui, viena iš Klaipėdos miesto gatvių pavadinta Vilhelmo Berbomo vardu. Programos metu pamatysite ir išgirsite ne tik Mažosios Lietuvos šokius, dainas, bet ir originalius tuometinės vyriausybės raštų tekstus, kuršininkų kalbą, dainas, kurias užrašė V. Berbomas.