-
Narkotikai: greitai įtraukia – sunkiai paleidžia 2
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Medžiagų poveikis – individualiai stiprus
Gydytojos psichiatrės dr. A. Leleikienės teigimu, psichiką veikiančių medžiagų poveikis kiekvienam asmeniui yra individualus, todėl įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai, tačiau visos narkotinės, psichotropinės ir kitos psichoaktyviosios medžiagos veikia žmogaus centrinę nervų sistemą.
„Psichiką veikiančios medžiagos trikdo neuronų perduodamą informaciją. Neuromediatoriai reguliuoja tokias organizmo funkcijas, kaip, pavyzdžiui, kvėpavimas, miegas, širdies ritmas, nerimas, skausmas, yra atsakingi už žmogaus nuotaiką ir dėmesio sutelkimą. Geriausiai atpažįstami neuromediatoriai yra endorfinas, dopaminas ir serotoninas. Kai centrinė nervų sistema nebegauna psichiką veikiančių medžiagų, stinga reikiamo kiekio mediatorių, dėl to pradedami jausti abstinencijos simptomai, atsiranda psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo“, – kalbėjo ekspertė.
Psichiatrė dr. A. Leleikienė teigia, kad vienas iš priklausomybę išduodančių požymių yra didžiulė emocijų kaita ir jų nepastovumas. M. Ambrazo nuotr.
Narkotikai tapo netinkamu būdu įtampai mažinti
Šiaurės Lietuvoje užaugusi 29-erių Kotryna pasakoja, kad marihuaną vartojo būdama 22-ejų.
„Turėjau gerai apmokamą darbą, studijavau viename iš geriausiai vertinamų šalies universitetų, lankiau paskaitas, seminarus ir rašiau baigiamąjį darbą. Buvau ir vis dar esu perfekcionistė, todėl padaryti bet kaip negalėjau sau leisti, – pasakojo ji. – Miegodavau po kelias valandas per parą, mažai valgydavau, gyvenau jausdama nuolatinę įtampą ir nuolat bėgdama. Visame šiame chaose siekiau pabėgti nuo visų mane supančių atsakomybių ir pritapti naujų draugų kompanijose – tai tapo pagrindine priežastimi, kodėl pabandžiau marihuaną.“
Prisimindama pusmetį besitęsusį sunkų laikotarpį mergina sako, kad narkotikai buvo jos aplinkos dalis: „Tuomet turėjau vieną draugų kompaniją, kurios kiekvienas susitikimas neapsieidavo be psichotropinių medžiagų. Netrukus supratau, kad tokio laisvalaikio aš nenoriu, nes tai gadina mano sveikatą ir gyvenimo kokybę.“
Laikotarpį prisimena su šiurpuliu
Paklausta, ar priklausomybė nuo narkotinių medžiagų atsiranda jau po pirmo karto, RPLC specialistė atsako, kad pavartojus tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, heroino, taip gali būti.
„Priklausomybę išduoda išliekantis noras vėl vartoti medžiagą, didėjantis medžiagos vartojimo intensyvumas, didėjančios dozės, didžiulė emocijų kaita ir jų nepastovumas“, – pažymėjo A. Leleikienė.
„Negalėčiau sakyti, kad buvau priklausoma, tačiau negalėčiau to ir paneigti. Maždaug pusmetį nereguliariai rūkiau marihuaną porąkart per savaitę, dažniausiai savaitgaliais. Grįždama mintimis į tuos laikus, prisimenu juos su šiurpuliu. Paskutinis studijų pusmetis buvo itin sunkus, reikėjo priimti daugybę skirtingų ir svarbių sprendimų, kurie nuvedė mane iki čia, kur esu šiandien. Be galo džiaugiuosi, kad pasakiau sau „gana“ – griežtai atsisakiau bet kokių psichotropinių medžiagų vartojimo, rūkymo, alkoholio, pakeičiau savo draugų ratą, susikoncentravau į asmeninius tikslus, karjerą, svajonių siekimą“, – atvirai savo asmenine patirtimi dalijosi Kotryna.
Neieškantys pagalbos atsiriboja
Psichiatrė dr. A. Leleikienė įsitikinusi, kad narkotinių medžiagų vartojimo padariniai gali būti įvairūs, apimantys fizinę ir emocinę sveikatą, darbinę veiklą, socialinį funkcionavimą.
„Dažnai priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenys atsiriboja nuo aplinkinių, nustoja domėtis įprastine veikla, sutrinka jų miegas, atsiranda santykių šeimoje problemų, finansinių sunkumų. Priklausomiems asmenims neretai pasireiškia depresinė simptomatika, nuovargis, valgymo sutrikimų“, – aiškino specialistė.
Ji pabrėžė, kad priklausomybė yra išgydoma. Svarbu suprasti, kad kelias to link yra ilgas, tačiau viskas yra įveikiama, kai norintis išgyti žmogus to tikrai nori ir yra atkaklus.
Daugiau aktualios ir patikimos informacijos apie priklausomybes, profesionalios pagalbos galimybes šalyje ir kitus aktualius klausimus galite rasti nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje https://pagalbasau.lt.
Norint gauti emocinės ir psichologinės pagalbos patariama kreiptis į Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialus, emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar susirašinėjimu internetu). Taip pat visą parą veikia nemokama pagalba telefonu: jaunimui – „Jaunimo linija“ (8 800 28 888), suaugusiesiems – „Vilties linija“ (116 123). Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112.
Užs. 1857667
-
Savižudis tarnyboms nerūpi? 12
Atsisveikinimas feisbuke
Klaipėdietis Andrejus (vardas pakeistas – A.D.), savaitgalį naršydamas internete, atsitiktinai atsidarė vieno nepažįstamo klaipėdiečio X (vardas ir pavardė žinoma – A.D.) feisbuko paskirą ir nustėro, aptikęs štai tokio turinio žinutę: "P.S. Prašau manęs neteisti ir nesmerkti, tai, ką padarysiu, yra geriausia išeitis, nes tas skausmas, kurį jaučiu, yra nepakenčiamas. Pavargau taip gyventi ir laukti nežinia ko. PAVARGAU. Tikiuosi, tiems, kam aš iš tikrųjų esu svarbus, pasirūpins, kad niekas neliktų nenubaustas. Ačiū ir atsiprašau. Sudie."
Buvo dar vienas laiškas, ilgas ir išsamus, kuriame tas pats klaipėdietis X išdėstė šio savo apsisprendimo priežastis ir nurodo kaltininką (jis esą ir privedė prie savižudybės), atskleisdamas jo asmens duomenis ir telefono numerį.
Andrejui tai buvo išeities taškas. Neatmetama, kad tas tariamas kaltininkas veikiausiai žinotų, kur ieškoti to potencialaus savižudžio.
Tačiau jis nusprendė kreiptis į profesionalus, tikėdamas, jog jie tikrai nusimano, ką tokiu atveju daryti.
Priešmirtinis atsisveikinimo laiškas buvo parašytas prieš pusantros valandos. Tad egzistavo tikimybė, kad nelaimėlis galbūt dar neįvykdė savo ketinimų.
Nuvažiavo tik policija
Tačiau tai, kas vyko toliau, primena siaubo komediją, pranokstančią net liūdnai pagarsėjusio Minedo mėgėjiškus bandymus teikti psichologinę pagalbą nelaimėliams.
"Pirmiausia paskambinau bendruoju pagalbos (BPC) telefonu 112. Atsiliepė jaunas moteriškas balsas. Papasakojau apie aptiktą žinutę, perskaičiau ją. Pasakiau, kad nepažįstu to žmogaus, bet iš to, ką parašė, aišku, jog veikiausiai jis ketina nusižudyti. Yra jo vardas ir pavardė, taip pat nurodytas telefonas asmens, kurį jis kaltina dėl to, kas įvyks ar jau įvyko. Operatorė man pasiūlė parašyti elektroninį pareiškimą policijai", – pasakojo Andrejus.
Pilietiškas klaipėdietis buvo apstulbęs, kad, užuot ji pati pranešusi apie šį atvejį policijos budėtojui, liepė žmogui rašyti elektroninį laišką.
"Aš jai paaiškinau, kad tai skubus reikalas, nes laikas bėga. Ką gali žinoti, kas ten jau įvyko. O gal jis dar dvejoja? Pagalbos iš 112 nesulaukiau, tada radau Klaipėdos policijos budėtojo telefono numerį, paskambinau, atsiliepė mergina, vėl iš naujo viską papasakojau apie potencialų savižudį. Ji man padėkojo už informaciją, ir viskas", – prisiminė klaipėdietis.
Andrejus antrą nakties parašė ir į policijos feisbuką, kur žadama operatyvi pagalba nelaimės atveju, tačiau atsakymą gavo tik dešimtą ryto.
Vėliau paaiškėjo, kad pareigūnai vis dėlto sugebėjo nustatyti klaipėdiečio X adresą, nuvažiavo pas jį ir išsiaiškino, kad šis apsigalvojo.
Neoficialiais duomenimis, vyras buvo išvežtas į Psichiatrijos ligoninę.
"Vilties linijos" patyčia
Tačiau Andrejus to nežinojo ir nenurimo, todėl elektroninį laišką parašė dar ir psichologinės pagalbos telefonu tarnybai "Vilties linija".
Minėjo, kad reikalas skubus, kad žmogus ketina nusižudyti ir reikia ko nors imtis. Štai kokio atsakymo Andrejus sulaukė tik pirmadienio rytą:
"Labas rytas, svarbu, kad rašote ir ieškote pagalbos. Iš laiško suprantu, kad jums pasidarė neramu, radus žmogaus atsisveikinimo laišką. Jaučiatės pasimetęs, nes nežinote, kaip galėtumėte jam padėti. Natūralu išgyventi tokius jausmus, kai susiduriama su suicido rizika. Skaitant laišką suprantu, kad jūs to žmogaus nepažįstate ir galimybės susisiekti neturite. Nežinant žmogaus adreso, sunku suteikti skubią pagalbą. Priešingu atveju, kai žinomas adresas, galima skambinti 112 ir pranešti policijos pareigūnams ir greitajai pagalbai su informacija, kad žmogus ketina nusižudyti. Tokiu būdu žmogus perduodamas į medikų rankas, kur juo yra pasirūpinama. Esate rūpestingas žmogus, siekiate padėti žmogui, tačiau jūsų galimybės padėti jam yra ribotos. Padarėte viską, ką galėjote. Linkiu sėkmės, "Vilties linijos" konsultantė."
Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna. Baisu, kad tarnybos tarpusavyje neturi jokio ryšio.
"Pasibaisėtina. Jau nekalbu apie operatyvumą, tačiau ir laiško turinys idiotiškas, tarsi aš pats būčiau koks ligonis ar savižudis. Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna. Baisu, kad tarnybos tarpusavyje neturi jokio ryšio, juk tiek pinigų į tas struktūras sukišta. O koks rezultatas? Jokio", – konstatavo klaipėdietis.
"Vilties linijos" koordinatorė Violeta Kniukštienė dienraščiui teigė, kad niekam nenusižengta, į laiškus jų įstaiga privalo atsakyti per tris darbo dienas, esą taip ir buvo padaryta.
"Jei yra grėsmė artimam žmogui, tai bet kuris pilietis gali kviesti greitąją medicinos pagalbą. O dėl ne artimo? Mūsų politika yra tokia: mes teikiame anonimišką emocinę paramą tam, kuris kreipiasi, mes negalime padėti žmogui per trečią asmenį. Mūsų galimybių ribos yra labai aiškios", – paaiškino V.Kniukštienė.
Kitaip tariant, jei matote savižudį, "Vilties linijai" nėra ko skambinti. Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma struktūra turi savo galimybių ribas.
Turi kuo pasiteisinti
Pasak BPC atstovės Vilmos Juozevičiūtės, į pranešimus reaguojama priklausomai nuo to, kas ir ką praneša.
"Jei skambina asmuo, kuris pats grasina, kėsinasi nusižudyti ar kitaip bando atimti sau gyvybę, mūsų operatoriai yra apmokyti, kaip su jais bendrauti, kaip paraginti juos ieškoti emocinės paramos ar pagalbos, spręsti problemas. Kai apie bandymą nusižudyti praneša kitas asmuo (draugas, praeivis ir pan.), pranešimas priimamas bendra tvarka", – teigė V.Juozevičiūtė.
Kokia ta tvarka, Andrejus, bandęs gelbėti potencialų savižudį, patyrė savo kailiu.
Pasak BPC atstovės, kai apie ketinimą nusižudyti paskelbiama socialiniuose tinkluose, kyla daug įvairių klausimų, ar asmuo socialiniame tinkle pasivadinęs savo tikru vardu ir pavarde, kur jis gyvena, kur šiuo metu yra, kada, kur ir kokiu būdu ketina nusižudyti.
"Jei paskambinęs žmogus gali į šiuos klausimus atsakyti, pranešimas priimamas bendra tvarka. Bet jei paskambinęs žmogus negali atsakyti, mūsų operatoriai negali informuoti tarnybų apie pagalbos poreikį, nes nežino nei kur, nei kokias tarnybas siųsti. Patys operatoriai neturi galimybės ieškoti ir tikrinti informacijos internete, tuo labiau kad dėl saugumo sumetimų jų darbo kompiuteriuose net nėra interneto ryšio. Todėl skambinančiajam gali būti pasiūlyta kreiptis į konkrečios apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ar pateikti pranešimą pasinaudojant portalu www.epolicija.lt", – paaiškino V.Juozevičiūtė.
Ne viskas laimingai baigiasi
Šį kartą negandų prislėgtas vyras, feisbuke paskelbęs priešmirtinį laišką, atlaikė jį ištikusias bėdas ir prieš save rankos nepakėlė.
Tai vienas tų laimingų atvejų, kai nebuvo įgyvendinti šiurpūs ketinimai.
Tačiau būtent tą šeštadienio rytą Klaipėdoje buvo aptikti du savižudžiai – jauna mergina ir garbaus amžiaus vyras.
Pasak teismo medicinos eksperto Diomeno Vitkaus, kas mėnesį uostamiestyje nusižudo 5–7 žmonės.
Liūdna ir tiek, nes ta savižudybių padėtis nesikeičia.
"Liūdna ir tiek, nes ta savižudybių padėtis nesikeičia. Dabar vėl turėjome kelis – sezoninis paūmėjimas. Ir dažniausiai jie apsisprendžia pavasarį. Regis, žmonės, tokią bjaurią žiemą atlaikę, turėtų džiaugtis gyvenimu, o kažkodėl pavasarį tų savižudybių būna daugiau", – pastebėjo D.Vitkus.
Per penkis šių metų mėnesius pusę Lietuvos aptarnaujantis Vilniaus BPC skyrius sulaukė daugiau kaip 500 skambučių dėl savižudybės: 432 pranešimai buvo apie žmogaus ketinimą nusižudyti, 71 – apie ketinimą nušokti nuo tilto ar pastato, 1 – apie bandymą nusinuodyti, 9 norėjo nusišauti.
Higienos instituto Sveikatos centro duomenimis, kasdien Lietuvoje iš gyvenimo savo noru pasitraukia vidutiniškai 3 asmenys.
Savižudybės apogėjų Lietuvoje buvo pasiekusios po nepriklausomybės atgavimo 1993–1996 m., kai kasmet iš gyvenimo pasitraukdavo daugiau nei po 1,7 tūkst. žmonių.
Dabar šis skaičius yra sumažėjęs, tačiau vis tiek nėra džiuginantis ir vienas didžiausių Europoje. 2012 m. duomenimis, Lietuvoje nusižudė 927 žmonės. Panašūs skaičiai buvo 1986-aisiais.
Komentaras
Gediminas Navaitis
Psichologas
Apytikriai vienam nusižudančiajam tenka bent 10 bandančių tai padaryti ir 50–60 paskelbiančių apie savo ketinimą. Todėl visais atvejais į bet kokią žinią apie tokį žmogaus sprendimą reikia reaguoti labai rimtai. Nes galiausiai į ką daugiau mes ir galime reaguoti? Čia, kaip ir daugeliu kitų atvejų, geriau persistengti, nei neparodyti pastangų. Todėl pirmiausia mes visi turėtume padėkoti tam žmogui, kuris pastebėjo atsisveikinimo laišką feisbuke ir į jį sureagavo. Tai tikrai pilietiško ir doro žmogaus veiksmas. Taip pat turėčiau pabrėžti, kad mūsų tarnybos prastai pasiruošusios teikti pagalbą tokiais atvejais. Jos turi formalias taisykles ir jų laikosi. Ir pagal tas taisykles veikiausiai joms priekaištų ir nėra, bet kiekviena tokia situacija yra unikali, todėl labai svarbu, kad tose tarnybose dirbtų profesionalai, kurie sugeba reaguoti į situacijos unikalumą, o ne tiksliai vykdyti instrukciją. Ši problema šiandien Lietuvoje yra labai aiški, mes ją matome ir kitur. Pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos tarnyboje vis girdėti skandalai, kai specialistai po įvairių tragedijų teisinasi, kad viską padarė, ką formaliai priklauso padaryti. Bet akivaizdu, kad gyvenimas pagal instrukcijas nevyksta.
„BPC redakcijai atsiuntė patikslinimą, kuriame išdėstė: "Bendrasis pagalbos centras 2017 m. gegužės 20 d. sulaukė dvejų skambučių dėl asmens, galbūt ketinančio nusižudyti ir parašiusio apie tai socialiniame tinkle „Facebook“.
Pirmas skambutis buvo gautas 1 val. 13 min. Paskambinęs asmuo pranešė operatorei, kad to tariamai ketinančio nusižudyti žmogaus gerai nepažįsta, kur jis gyvena, nežino, bet turi nukopijavęs socialinės paskyros nuorodą. Išklausiusi šią informaciją, operatorė patarė užregistruoti pranešimą pasinaudojant portalu www.epolicija.lt ir įkelti ten minėtą nuorodą. Skambinantysis padėkojo už patarimą ir žadėjo taip ir padaryti.
Antras skambutis iš to paties asmens buvo gautas 1 val. 36 min. Skambinusysis teigė, kad portalas www.epolicija.lt naktį neveikia, todėl prašė užregistruoti jo pranešimą per Bendrojo pagalbos centro informacinę sistemą. Operatorė neprieštaraudama surašė visą jam žinomą informaciją ir 1 val. 45 min. perdavė pranešimą policijai.“
Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnyba
Telefono numeris
Darbo laikas
Jaunimo linija*
Budi savanoriai konsultantai8 800 28888
I-VII
visą parąVaikų linija*
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111
I-VII
11:00 - 21:00Vilties linija*
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
116 123
I-VII
visą parąPagalbos moterims linija*
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
8 800 66366
I-VII
visą parąLinija Doverija*
(rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai
8 800 77277
II–VI
16.00–20.00
Krizių įveikimo centras*
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt). *Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
8 640 51555
I–V
16.00–20.00
VI
12.00–16.00)
Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius
(8-5) 275 75 64
I-VII
visą parą*Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Pagalba internetu:
Jaunimo linija
Emocinė parama teikiama jaunimui
Registruotis ir rašyti: www.jaunimolinija.lt/laiskai
atsako per 2 darbo dienas
Vaikų linija
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Registruotis ir rašyti: www.vaikulinija.lt
atsako per 2-3 darbo dienas
Vilties linija
pagalba teikiama suaugusiems
Rašyti svetainėje: paklausk.kpsc.lt/contact.php arba rašyti el. paštu: vilties.linija@gmail.com
atsako per 3 darbo dienas
Pagalbos moterims linija
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt
atsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijos
internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt
Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt
atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Rašyti el. paštu:
laukiam@artimiems.lt
atsako per 2-3 darbo dienas
Papildoma informacija - www.klausau.lt