Klaipėdos rajono mokiniai, kurie džiugino geriausiais rezultatais dalykinėse olimpiadose, konkursuose, varžybose ir kituose renginiuose mokslo, meno, sporto srityse, taip pat ir juos rengę mokytojai apdovanoti antrus metus iš eilės.

Ketvirtadienį vykusiame apdovanojimų renginyje moksleiviams ir mokytojams buvo įteikti Mero padėkos raštai ir Savivaldybės skirtos 100 eurų piniginės premijos. Juos pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė, padėkojo už rajono vardo garsinimą bei palinkėjo ir toliau džiuginti savo pasiekimais.

Apdovanojimų metu padėkos raštai buvo įteikti:

1. Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokiniui Arnui Bliudžiui, respublikiniame geografijos žinių konkurse „Pažink Lietuvą ir pasaulį“ iškovojusiam aukso ir sidabro medalius bei respublikinėje geografijos 7–8 klasių olimpiadoje iškovojusiam aukso medalį. 

2. Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokiniui Pijui Dumbrauskui, respublikiniame geografijos žinių konkurse „Pažink Lietuvą ir pasaulį“ iškovojusiam aukso ir sidabro medalius bei respublikinėje geografijos 7–8 klasių olimpiadoje iškovojusiam aukso medalį.

3. Gargždų „Kranto“ progimnazijos mokiniui Martynui Riekašiui, Lietuvos mokinių informatikos olimpiadoje tarp 7–8 klasių mokinių užėmusiam pirmąją vietą.

4. Gargždų „Kranto“ progimnazijos mokinei Gailei Mikužytei, Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje užėmusiai III vietą.

5. Gargždų „Kranto“ progimnazijos mokiniui Matui Valaikai, Lietuvos mokinių jaunųjų geologų olimpiadoje užėmusiam I vietą.

6. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniui Benediktui Pakalniškiui, respublikiniame Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurse iškovojusiam III laipsnio diplomą.

7. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniui Arnui Simonaičiui, respublikiniame Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurse iškovojusiam III laipsnio diplomą.

8. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniui Justui Grigalskiui, respublikiniame Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurse iškovojusiam III laipsnio diplomą.

9. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniui Oskarui Gajauskui, respublikiniame Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurse iškovojusiam III laipsnio diplomą.

10. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniui Dovydui Urbonui, respublikiniame Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurse iškovojusiam III laipsnio diplomą. 

11. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniui Pauliui Prišmontui,  respublikinės mokslinės-praktinės „STREAM ugdymo srovė“ kūrybinių dirbtuvių konkurse „Inžineriniai sprendimai Lietuvoje“ užėmusiam I vietą.

12. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinei Orintai Kiaulakytei,  respublikinės mokslinės-praktinės „STREAM ugdymo srovė“ kūrybinių dirbtuvių konkurse „Inžineriniai sprendimai Lietuvoje“ užėmusiai I vietą.

13. Vėžaičių pagrindinės mokyklos mokinei Austėjai Kumpytei, Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadoje iškovojusiai II vietą.

14. Gargždų muzikos mokyklos Priekulės skyriaus mokinei Smiltei Petraitytei, respublikiniame Romualdo Žaldoko konkurse užėmusiai I vietą.

15. Gargždų muzikos mokyklos auklėtiniui Domantui Rekašiui, respublikiniame Juozo Pakalnio konkurse užėmusiam III vietą;

16. Gargždų muzikos mokyklos auklėtiniui Domui Dragūnui, tarptautiniame konkurse „Jazz fontanas“ užėmusiam I vietą.

17. Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro muzikos studijos grupės „Sankaba“ narei Auksei Riekašiūtei, respublikinių konkursų nugalėtoją ir prizininkę.

18. Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro muzikos studijos grupės „Sankaba“ narei Erikai Pontežytei, respublikinių konkursų nugalėtojai ir prizininkei.

19. Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro muzikos studijos grupės „Sankaba“ narei Patricijai Antanavičiūtei, respublikinių konkursų nugalėtojai ir prizininkei.

20. Klaipėdos rajono sporto centro ugdytinei Austėjai Vyšniauskaitei, Lietuvos U14 uždarų patalpų paplūdimio tinklinio čempionate užėmusiai I vietą.

21. Klaipėdos rajono sporto centro ugdytinei Rusnei Lukauskaitei, Lietuvos U14 uždarų patalpų paplūdimio tinklinio čempionate užėmusiai I vietą.

22. Klaipėdos rajono sporto centro ugdytiniui Juliui Gikarui, Lietuvos U15 graikų-romėnų imtynių čempionate iškovojusiam I vietą.

23. Klaipėdos rajono sporto centro ugdytinei Jorei Balčiūnaitei, Lietuvos M18 greitųjų šachmatų pirmenybėse iškovojusiai I vietą.

24. Klaipėdos rajono sporto centro ugdytiniui  Arnui Ruškiui, Lietuvos vaikų dviračių plento čempionate užėmusiam II vietą.

25. „Tensho“ kyokushin karatė klubo nariui Jonui Stanevičiui, Lietuvos jaunučių čempionate 16 metų grupėje iškovojusiam II vietą, Europos čempionato Vengrijoje dalyviui.

26. Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokytojai Angelei Pakamorienei už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą ir pasiekusių geriausių rezultatų dalykinėse olimpiadose, konkursuose, ugdymą.

27. Gargždų „Kranto“ progimnazijos mokytojai Violetai Liuksienei už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą ir pasiekusių geriausių rezultatų dalykinėse olimpiadose, konkursuose, ugdymą.

28. Gargždų „Kranto“ progimnazijos mokytojui Vytautui Brazauskui už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą ir pasiekusių geriausių rezultatų dalykinėse olimpiadose, konkursuose, ugdymą.

29. Gargždų „Kranto“ progimnazijos mokytojai Audronei Remeikienei už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą ir pasiekusių geriausių rezultatų dalykinėse olimpiadose, konkursuose, ugdymą.

30. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytojai Rasai Rusteikienei už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą ir pasiekusių geriausių rezultatų dalykinėse olimpiadose, konkursuose, ugdymą.

31. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytojai Raimondai Kundrotienei už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą ir pasiekusių geriausių rezultatų dalykinėse olimpiadose, konkursuose, ugdymą.

32. Vėžaičių pagrindinės mokyklos mokytojui Erikai Košienei už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą ir pasiekusių geriausių rezultatų dalykinėse olimpiadose, konkursuose, ugdymą.

33. Gargždų muzikos mokyklos Priekulės skyriaus mokytojai Audronei Asnauskienei už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą meno srityje, ugdymą.

34. Gargždų muzikos mokyklos mokytojui Viliui Matijošaičiui už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą meno srityje, ugdymą.

35. Gargždų muzikos mokyklos mokytojui Antanui Balsiui už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą meno srityje, ugdymą.

36. Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro mokytojui Artūrui Petruokai už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą muzikos srityje, ugdymą.

37. Klaipėdos rajono sporto centro trenerei Jolantai Žukauskienei už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą sporto srityje, ugdymą.

38. Klaipėdos rajono sporto centro trenerei Kornelijai Zaicevaitei už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą sporto srityje, ugdymą.

39. Klaipėdos rajono sporto centro treneriui Zigmui Bitinui už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą sporto srityje, ugdymą.

40. Klaipėdos rajono sporto centro trenerei Editai Ungurytei-Kondrotienei už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą sporto srityje, ugdymą.

41. „Tensho“ kyokushin karatė klubo treneriui Dariui Glodeniui už mokinių, garsinančių Klaipėdos rajono vardą sporto srityje, ugdymą.

Vyksta plėtra

Savivaldybės biudžete švietimui šiais metais numatyti 52 mln. eurų – didžiausia jo dalis. Kaip ir kasmet, daugiausia – apie 40 mln. – atsieis mokyklų ir darželių veiklos užtikrinimas. Tačiau visa švietimo bendruomenė sulauks ir daugybės reikšmingų pokyčių.

„Klaipėdos rajonas nuolat auga, o kartu – ir švietimo in-frastruktūros poreikis. Žinoma, reikalingas ir jau esančių įstaigų atnaujinimas. Būtent tokius tikslus ir keliame, taigi jau projektuojami lopšeliai-darželiai Gargžduose, Dercekliuose bei Mazūriškiuose. Darželį-mokyklą ruošiamasi pradėti statyti Trušeliuose. Prie Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos bus pastatytas priestatas, o Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija ir lopšelis-darželis „Saulutė“ sulauks modernizacijos“, – vardijo mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.

Pasak Klaipėdos rajono mero pavaduotojos V. Riaukienės, didesnis biudžetas leis ne tik tęsti pradėtus darbus, bet ir įgyvendinti naujus. /  Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Pasak vicemerės, ir šiemet už privačiuose darželiuose ugdomus vaikus tėvams bus mokamos 250 eurų dotacijos – joms ir atsiskaitymui už vaikų ugdymą Klaipėdos miesto savivaldybės ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo įstaigose skirta 3,7 mln. eurų.

Taip pat ir toliau bus siekiama, kad vaikai galėtų mėgautis kokybišku laisvalaikiu, tad vaikų vasaros poilsio programų įgyvendinimui numatoma skirti 90 tūkst. eurų. Vaikų užimtumą padeda užtikrinti ir dienos centrai, rajono mokyklose veikiančios ir jau pasiteisinusios pailgintos dienos grupės, visos dienos mokyklos. Viena tokių pernai buvo atidaryta Daukšaičiuose.

Skirsto pačios įstaigos

Atokiau gyvenantys vaikai mokyklas turi pasiekti patogiai ir komfortiškai, taigi būtina nuolat atnaujinti ir transporto priemones, su kuriomis jie kasdien keliauja į ugdymo įstaigas. Du autobusai buvo nupirkti 2022-aisiais, šiais metais už 150 tūkst. eurų planuojama nupirkti dar du.

Pokyčių sulauks ir Priekulės I. Simonaitytės gimnazija – prie jos bus pastatytas priestatas su aktų sale bei keturiomis papildomomis klasėmis.

„Be to, 1 mln. eurų bus paskirstytas ugdymo priemonėms įsigyti, pavyzdžiui, kompiuteriams, interaktyviems ekranams ar muzikos instrumentams, taip pat patalpų remontui, įvairiai technikai įsigyti ir pan. Ir šias lėšas darželiai ir mokyklos pasiskirstys patys, įvertinę situaciją ne tik savo, bet ir kitose įstaigose“, – teigė vicemerė Violeta Riaukienė.

Ne vienus metus Klaipėdos rajone sėkmingai įgyvendinamos mokinių verslumo ir finansinio raštingumo projektų iniciatyvos. Šiais metais joms bus skirta 34 tūkst. eurų.

„Būtent patys moksleiviai geriausiai žino, ko reikia jų mokykloje, tad smagu, kad jie itin aktyviai siūlo savo idėjas. Susitikimuose su mokiniais negalėjau nepastebėti degančių jų akių bei entuziazmo ir šiais metais dalyvauti šiame projekte ir taip savo svajones paversti realybe“, – sakė mero pavaduotoja V. Riaukienė.

Bus tęsiama ir tradicija apdovanoti Metų mokytojo Bronislavos Aldonos Gedvilaitės-Treijos premijos laureatus bei siekiama į rajoną pritraukti pedagogus, kompensuojant jiems kelionės išlaidas.

Siekis – aktyvesnis gyvenimo būdas

Dar viena prioritetinė sritis – aktyvaus gyvenimo būdo ir sveikesnės gyvensenos bei vaikų užimtumo skatinimas. Viena iš priemonių, padedančių to siekti, – vaikų žaidimo ir sporto aikštelių įrengimas ir tvarkymas. 2023-iaisiais tam numatyta net 530 tūkst. eurų.

„Sveikatą geriname ir daugiau laiko leisdami gryname ore, juolab kad Klaipėdos rajone turime daugybę viešųjų erdvių, kuriose galime sportuoti, ilsėtis ar tiesiog bendrauti su bendraminčiais. Jau tęsiami Priekulės viešųjų erdvių tvarkymo darbai, gražės Gargždų miesto parkas ir kitos erdvės visose seniūnijose. Dar daugiau galimybių aktyviai leisti laiką gyventojai turės Gargžduose pastačius daugiafunkcį sporto kompleksą, kurio statyba įsibėgės jau netrukus. Čia bus galima pramogauti, sportuoti, o ir rajono moksleiviams nebereikės vykti mokytis plaukti į Klaipėdą – ypač reikalingus įgūdžius jie galės ugdyti arti namų, neaukodami kitų pamokų laiko“, – sakė vicemerė V. Riaukienė.

Rajono veidą keičia ir dalyvaujamojo biudžeto konkurse „Tavo idėja“ nugalėjusios gyventojų idėjos – įrengiamos vaikų žaidimų, treniruoklių aikštelės, poilsio erdvės, kuriami parkai.

„Ir šiais metais naujų idėjų įgyvendinimui skirsime 300 tūkst. eurų. Kviečiu gyventojus, įstaigas ir įvairias organizacijas susivienyti, kartu nuspręsti, ko labiausiai reikia visai bendruomenei, ir drauge siekti bendro tikslo“, – ragino mero pavaduotoja.

Darbų gausa

Lyginant su praėjusiais metais, šiemet savivaldybės biudžetas didesnis 20 mln. eurų ir siekia 123,8 mln. eurų, tai leis ne tik tęsti pradėtus darbus, bet ir įgyvendinti naujus.

„Dažnai pasidžiaugiame, kad Klaipėdos rajonas nuolat auga, tačiau yra ir kita medalio pusė – auga ir infrastruktūros, kultūros, socialinių ir kitų paslaugų poreikis. Dedamos visos pastangos, kad jis būtų atlieptas. Neabejoju, kad gyventojai jau pastebėjo daugybę gražių įgyvendintų ir įgyvendinamų darbų, kurie bus tęsiami bei pradedami nauji. Darbai sparčiai juda Gargždų kultūros centre, stotyje, šiemet planuojama baigti Endriejavo kultūros namų ir bibliotekos statybą, ruošiamasi Veiviržėnų kultūros centro modernizacijai, visame rajone bus asfaltuojami keliai, įrengiamas apšvietimas, šaligatviai. Ir tai – tik maža dalis darbų, kurie laukia“, – teigė vicemerė V. Riaukienė.

Skelbtą konkursą laimėjo ir lopšelį-darželį projektuos UAB „Projektų ekspertai“. Sutarties vertė – daugiau nei 78 tūkst. eurų. Projektinius pasiūlymus visuomenei planuojama pristatyti iki vasaros.

„Džiugu, kad užtikrintai žengiame į priekį. Kadangi Klaipėdos rajonas sparčiai auga, daugėja ir mažųjų gyventojų, kuriems trūksta vietų ugdymo įstaigose. Tad jų plėtra – prioritetinis klausimas. Pastačius naują šiuolaikišką darželį Mazūriškiuose, čia veiks net 8 grupės, kurias galės lankyti pusantro šimto vaikų. Tikimės, kad projektavimas ir visos derinimo procedūros vyks sklandžiai ir besibaigiant kitiems metams, turėsime leidimą statybai. Jį gavę, organizuosime viešuosius konkursus statybos darbams vykdyti“, – teigia Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.

Naujajame darželyje, kuris bus statomas Jurgaičių ir Juodžemių gatvių sankryžoje esančiame sklype, turės būti suprojektuota aktų salė, patalpos sportui, kabinetai. Taip pat patalpos sensoriniam kambariui, papildomam vaikų ugdymui, kaip dailės, teatro ar konstravimo kambarys. Bus sutvarkyta ir aplinka – įrengti pėsčiųjų takai, mažoji architektūra bei vaikų erdvės.

Įstaigoje veiks 2 grupės lopšelio amžiaus (2–3 m.) vaikams bei 6 grupės, kuriose bus ugdomi 3–6 m. ikimokyklinukai ar priešmokyklinukai.

Užimtumu rūpinasi mokyklos

„Kadangi pati esu buvusi pradinių klasių mokytoja, iš savo patirties žinau, kaip tėvams svarbu, kad pasibaigus pamokoms jų vaikai, ypač mažesnių klasių moksleiviai, jeigu reikia šiek tiek palaukti autobuso, užsiimtų įdomia veikla, ruoštų pamokas ir laiką leistų saugiai, prižiūrimi suaugusiųjų“, – sakė Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.

Rajono ugdymo įstaigose iš viso veikia 50 pailgintos dienos grupių, o jas lanko daugiau kaip 1200 mokinių. Čia vaikai pasibaigus pamokoms gali laukti autobuso, parvežančio juos į namus pagal mokyklos sudėliotą grafiką, pasidaryti namų darbus, pasiruošti kitos dienos pamokoms, pabendrauti vieni su kitais.

„Tokių grupių darbo laikas labai įvairus. Dažniausiai jos pradeda veikti po pietų, o darbą baigia ir 16, ir 17, ir 18 valandą vakaro – priklausomai nuo mokyklos galimybių ir tėvelių poreikių. Norisi pasidžiaugti, kad turime ir dvi nemokamas visos dienos mokyklas, kurios veikia Veiviržėnuose ir Daukšaičiuose“, – sakė vicemerė.

Visos dienos mokykla Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Pašlūžmio skyriuje Daukšaičiuose darbą pradėjo visai neseniai – durys iš Veiviržėnų gimnazijos mokykliniais autobusais į Daukšaičius grįžtantiems vaikams čia atvertos rugsėjo viduryje.

„Poreikį tokios grupės atsiradimui išreiškė Veiviržėnų J.Šaulio gimnazija. Poreikis pasirūpinti vaikų užimtumu buvo didesnis nei galimybės, todėl tokios grupės atsiradimas Daukšaičiuose išties sveikintinas ir gerokai palengvinantis šeimų kasdienybę“, – sakė mero pavaduotoja V.Riaukienė.

Mokyklos seniai nebėra vien tik mokslo žinias perteikiančios įstaigos – šeimoms ir vaikams jos suteikia kur kas daugiau reikalingų paslaugų.

Alternatyva – vaikų dienos centrai

Dar viena alternatyva vaikų užimtumui – dienos centrai. Šiuo metu tokias paslaugas teikia Priekulės ir Gargždų socialinių paslaugų centrai bei bendruomenė „Priekulės ainiai“. Vaikų dienos centrus čia lanko 77 mokiniai.

„Vasaros pabaigoje visuomenei buvo pristatytas įgyvendintas vietos projektas „Interaktyvių edukacijų vaikų dienos centro įkūrimas Vėžaičiuose“. Akredituotas centras vaikams duris atvers spalį mėnesį. Kokybišku popamokiniu užimtumu rūpinsis Vėžaičių bendruomenė. Registracija vyksta seniūnijoje, vietų skaičius ribotas – 20, tad tėvai, norintys, kad jų vaikai lankytų šį centrą, turėtų paskubėti“, – sakė mero pavaduotoja.

Vaikų dienos centruose mažieji taip pat gali paruošti namų darbus, vyksta įvairios edukacijos, ekskursijos, teikiamas ir maitinimas.

Skatinamas neformalusis švietimas

Spręsti vaikų užimtumo klausimą tėvai gali ir skatindami juos lankyti įvairius po pamokų vykstančius būrelius. Toks pasirinkimas, pasak vicemerės, taip pat tenkina mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padeda įgyti kompetencijų, kurios reikalingos gyvenime.

„Kiekvienam vaikui skirtas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis. Priklausomai nuo to, koks yra užsiėmimų pobūdis, skiriasi ir krepšelio suma. Paprastai valstybė dengia 15 eurų būrelio mokesčio. Tačiau jeigu vaikas lanko tokį užsiėmimą, kuris skatina gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentines veiklas, finansuojama suma siekia 20 eurų“, – pasakojo V.Riaukienė.

Lankydami bet kurį būrelį 20 eurų kompensaciją su savimi atsineša ir I–IV gimnazijų klasių mokiniai – taip skatinamas būtent vyresnių klasių moksleivių neformalusis ugdymas.

Teisę į krepšelį turi kiekvienas vaikas, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, o šiomis lėšomis gali būti finansuojama tik viena pasirinkta programa. Būrelis veiklą vykdyti gali bet kuriame mieste ar rajone.

„Mokykloms iškeltas uždavinys padėti mokiniui išsiugdyti tiek bendrąsias, tiek dalykines kompetencijas. Tačiau mokyklos seniai nebėra vien tik mokslo žinias perteikiančios įstaigos – šeimoms ir vaikams jos suteikia kur kas daugiau reikalingų paslaugų. Tiek vaikų dienos centrų steigėjai, tiek neformaliojo švietimo mokytojai – visi bendromis pastangomis atliepia vaikų ir tėvų poreikius“, – sakė V.Riaukienė.

Naujai susiformavusi dauguma ne tik jau parengė ambicingą darbų programą, bet ir priėmė sprendimus dėl daugiafunkcio statybos Dariaus ir Girėno gatvėje, susitarė kuo greičiau skelbti naujo rangovo paieškas autobusų stočiai, plėsti darželių ir mokyklų tinklą, skirti didesnį dėmesį kultūrai, sveikatai, socialinei sričiai. Pasak naujos koalicijos atstovų, užduotis nebus lengva, liko mažiau nei metai, bet bus daroma viskas, kad dalis projektų būtų įgyvendinti, o kiti – bent pradėti.

Naujos koalicijos dėlionės neužtruko nė savaitės, dėl naujų darbų programos susitarta dar greičiau. Pasak koalicijos partnerių, taip yra todėl, kad nėra jokio blaškymosi – tikslai ir prioritetai sutapo, todėl ir būsimų darbų planas patvirtintas vienbalsiai.

„Šios koalicijos esminis tikslas – susitarti dėl strateginių darbų. Tai padaryta itin greitai. Visi partneriai supranta, jog laiko iki šios kadencijos pabaigos nebėra daug, todėl reikia paskubėti norint įgyvendinti svarbiausius projektus. Puikiai matėme, kas vyko pastaruosius metus. Tai netenkino nei manęs, ką nuolat primindavau buvusiai koalicijai, nei gyventojų, kurie nematė jokio proveržio. Todėl, nors dabartinė mūsų programa yra ganėtinai ambicinga, neabejoju, kad sugebėsime išsikeltus tikslus įgyvendinti“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

„Planai ambicingi, bet be ambicijų nieko nepasieksi“, – sako meras Bronius Markauskas.

Prioritetinės sritys – kultūra, sveikata, socialinės paslaugos

Pasak vicemerės Ligitos Liutikienės, svarbus ne tik strateginių projektų tęstinumas, bet ir didesnis dėmesys kultūrai, sveikatai, socialinei sričiai. Būtina renovuoti Veiviržėnų ambulatorijos pastatą, Tilvikų, Daukšaičių, Pėžaičių medicinos punktų pastatus. Taip pat pradėti teikti paslaugas gyventojams namuose. Vienas prioritetų – naujų gydytojų pritraukimas į rajoną, todėl ruošiama medikų, visuomenės sveikatos specialistų skatinimo programa. Ne mažiau svarbi ir socialinė sritis. Reikia plėsti vaikų dienos centrus, steigti grupinio gyvenimo namus, skatinti nevyriausybines organizacijas teikti akredituotas vaikų dienos socialines paslaugas.

„Sieksime į rajoną pritraukti naujų gydytojų“, – sako vicemerė Ligita Liutikienė.

„Be abejonės, nepamiršome ir kultūros srities. Manau, kad per birželį pasirašysime sutartį su rangovu, kuris rekonstruos Gargždų kultūros centrą. Endriejavo kultūros namus jau statome ir kitais metais jie turėtų atverti duris. Rengsime projektą ir Veiviržėnų kultūros centro pastatui modernizuoti, atkursime istorinį Jokšų tiltą per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Ieškosime ir naujų patalpų gausią eksponatų kolekciją turinčiam Gargždų krašto muziejui“, – tikina Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

Daugės darželių ir mokyklų

Vicemerė Violeta Riaukienė džiaugiasi, kad koalicija sutarė ir dėl darželių bei mokyklų tinklo plėtros. Galbūt jau šiemet bus galima pasirašyti sutartį su rangovu, kuris statys Sendvario daugiafunkcį centrą su mokykla ir darželiu. Bus rengiami naujų darželių Mazūriškiuose, Dercekliuose, Priekulėje ir Gargžduose projektai, kad kuo greičiau būtų galima sumažinti eiles į ugdymo įstaigas. Klasių trūkumas Ketvergiuose ir Priekulėje bus sprendžiamas statant prie mokyklų priestatus, o Plikių pagrindinėje mokykloje – modulinį pastatą. Planuojama atnaujinti ir dvi rajono gimnazijas, jų aikštynus. Sutarta rengti projektus Gargždų „Vaivorykštės“ ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijų pastatams rekonstruoti.

„Rajone turi daugėti ugdymo įstaigų“, – teigia vicemerė Violeta Riaukienė.

„Mūsų rajonas auga. Kasmet čia įsikuria po du–tris tūkstančius naujų gyventojų. Dažniausiai tai jaunos šeimos, turinčios vaikų, bet susiduriančios su vietų trūkumu darželiuose ir mokyklose. Todėl koalicijos strategija plėsti darželių ir mokyklų tinklą rajone yra tikrai geras žingsnis. Suprantame, kad taip sparčiai augant gyventojų skaičiui rajone, turi daugėti ir ugdymo įstaigų“, – neabejoja Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

Prioritetiniai darbai – Gargždų stotis ir daugiafunkcis sporto centras

Prie koalicijos prisijungęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Dumašius teigia, kad tarp svarbių valdančiosios daugumos numatytų darbų ir daugiabučių namų renovacijos skatinimas. Nors projektai ir juda, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi, nors nauda gyventojams, mažinant šildymo sąskaitas, yra neabejotina. Kitas svarbus klausimas – rajono kelių tinklo modernizavimas. Kasmet tam skiriama vis daugiau lėšų, o jos leidžia rekonstruoti gatves visame rajone.

„Gargždų autobusų stotis privalo būti pastatyta“, – sako Tarybos narys Jonas Dumašius. 

„Turime pasirūpinti ir žlugusiu projektu – naujos Gargždų autobusų stoties statybomis. Aš jau praėjusiais metais mačiau, kad šis projektas turi bėdų, tačiau likau neišgirstas. Dabar situacija tokia, kad rangovas, statęs stotį, bankrutavo, todėl turime viską padaryti, kad kuo greičiau būtų paskelbtas naujas konkursas ir stotis būtų užbaigta. Dar vieno pastato vaiduoklio miestui nereikia ir viską darysime, kad projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau“, – teigia Tarybos narys Jonas Dumašius.

Metai laiko prarasti ir dėl ankstesniųjų valdančiųjų delsimo įgyvendinti Gargždų daugiafunkcio sporto centro projektą. Todėl formuojant daugumą jis buvo didžiausias prioritetas. Visi koalicijos partneriai vieningai sutarė, kad jis bus statomas Dariaus ir Girėno gatvėje, nes toks buvo gyventojų pageidavimas.

„Sutarta: daugiafunkcis bus Dariaus ir Girėno gatvėje“, – teigia Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

„Parengiamieji darbai jau padaryti. Esu optimistas ir viliuosi, kad jau per šį mėnesį galėsime paskelbti rangos darbų konkursą. Mums svarbu, kad mieste atsirastų baseinas su sporto sale, atitinkančia LKL reikalavimus. Ypač po to, kai mūsų krepšinio komanda įsiveržė į aukščiausią Lietuvos lygą. Negalime sau leisti, kad mūsų krepšininkai treniruotųsi ir žaistų kitame mieste. Taip pat turime užtikrinti, kad ir mūsų vaikai galėtų mokytis plaukti būtent Gargžduose, o ne vyktų į už keliolikos kilometrų esančią Klaipėdą. Neabejoju, kad jau šiemet turėsime sutartį ir pagaliau galėsime pradėti darbus, kurių gyventojai tiek ilgai laukė“, – įsitikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Skaičiuoja perversmus

Naujoji valdančioji dauguma sudaryta iš trijų frakcijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, Socialdemokratų partijų atstovų, visuomeninio rinkimų komiteto "Kuriame kartu".

Lemiamu, auksiniu balsu imant valdžią rajone tapo tarybos narys Jonas Dumašius, kuris anksčiau priklausė konservatorių frakcijai, tačiau savo frakciją paliko opozicijoje.

Tai jau antras valdžios perversmas po šios kadencijos savivaldos rinkimų.

Pirmoji valdančioji dauguma buvo sudaryta iš "valstiečių", konservatorių ir liberalų bei visuomeninio rinkimų komiteto "Bendrai geriau".

Pernai balandį draugystė valdančiojoje daugumoje žlugo, "valstiečiai" neteko valdžios pozicijų.

Naują koaliciją sutarė sudaryti konservatoriai liberalai, socialdemokratai.

"Valstietis" Bronius Markauskas toliau Klaipėdos rajono mero pareigas ėjo būdamas opozicijoje.

Sveika, sugrįžusi į šeimą.

Linkėjo nepasiklysti

Administracijos direktoriumi anuomet tapo Justas Ruškys, vicemerėmis liberalė Audronė Balnionienė, socialdemokratė Ligita Liutikienė. Administracijos direktoriaus pavaduotojais paskirti konservatorė Rasa Petrauskienė ir LSDDP atstovas Česlovas Banevičius.

Bet ir ši koalicija buvo trapi. Politinį perversmą liberalams ir konservatoriams padėję įvykdyti socialdemokratai valdžioje išliko, persvarą nulėmė ir J.Dumšiaus prisijungimas.

Vakar vykusiame tarybos posėdyje iš pareigų atleista vicemerė A.Balnionienė palinkėjo naujai valdančiajai daugumai sėkmės.

"Linkiu nepasiklysti valdžios ir pinigų labirintuose. Sėkmės", – palinkėjo A.Balnionienė.

Į vicemerės postą pasiūlyta Violeta Riaukienė.

"Gėlių vieną kartą jau gavai. Sveika, sugrįžusi į šeimą", – juokavo Klaipėdos rajono meras B.Markauskas.

Charakterio nekeis

Iš pareigų atleidus administracijos direktorių J.Ruškį, į šias pareigas buvo siūloma Sigito Karbausko kandidatūra.

Tačiau klausimų kilo tarybos nariui Nerijui Galvanauskui dėl S.Karbausko gyvenimo aprašymo. Liberalė Aušra Gudauskienė klausė, ar S.Karbauskas susitvarkys dėl etikos klausimų, ir priminė, kaip interesantus esą buvo išvijęs iš kabineto.

Politikė priminė, kad S.Karbauskas buvo svarstomas etikos sargų, nes pusę metų nebuvo pateikęs privačių interesų deklaracijos.

"Būsiu savimi. Nelabai ką keisiu. Išvaryti iš kabineto yra tekę. Jei ateis vienos partijos atstovai ir lips ant galvos, tikrai išginsiu. Save aš vertinu gan gerai. Išginsiu. Jei matysiu provokaciją. Pas mane niekas nepasikeitė. Tarp kitko, važiuoju ir važiuosiu į Šeimų sąjūdžio renginius. Valdžios ir pinigų išbandymą esu perėjęs. Reaguoju į pastabas. Dabar tik "skūra" storesnė, tik ne pats plonesnis", – juokavo S.Karbauskas.

Politikas aiškino, kad bus dar reiklesnis, nei buvo.

Paklaustas, kokius tris pirmus darbus ruošiasi atlikti, S.Karbauskas patikino, kad aiškinsis administracijos nuotaikas. Toliau domėsis daugiafunkcio centro statyba bei aiškinsis, kodėl rajone uždaromos bibliotekos.

S.Karbauskas administracijos direktoriaus pareigas pradės eiti birželio 7 d. Iki tol šias pareigas vykdys Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Daiva Dilytė.

Pykdo nelygybė

5–12 klasių mokiniams ir pirminio profesinio mokymo įstaigose skelbiama kontaktinio ugdymo pauzė: kaip įprasta, mokiniai vieną savaitę atostogaus, o kitą mokysis nuotoliniu būdu.

"Kreipiuosi daugumos neįgalių vaikučių mamų vardu. Tokių mamų kaip aš tikrai yra daug. Mus neramina ir pykdo nelygybė. Paaiškėjo, kad po rudens atostogų pradinukai eis į mokyklas, o vyresnių klasių moksleiviai tą papildomą savaitę turės praleisti namuose", – kalbėjo klaipėdietė Vaida.

Moters sūnaus mokykloje yra jungtinė lavinamoji klasė, čia mokosi ir pradinukai bei vyresnieji mokiniai.

Tokie vaikai dažniausiai sunkiai pasiduoda ugdymui, pačios mamos nesusitvarkys su užduotimis. Tik specialistai žino, kaip turi vykti ugdymas.

"Vyresnieji turės laiką leisti namuose, o pradinukai eis į mokyklą. Neįgaliems vaikams be galo svarbu jų įprasta rutina. Jie priklauso socialiai pažeidžiamai grupei, ir kalbama ne apie kelis vaikus, o apie tūkstančius neįgaliukų. Kai užklumpa vaikų ligos, mamos dažniausiai lieka vienos. Tačiau joms juk reikia ir dirbti. Kitas dalykas, neįgaliems vaikams būtinas bendravimas su bendraamžiais, lavinimas. Praleidę daugiau laiko namuose, jie tampa pikti, nelaimingi, gali atsidurti psichiatrijos skyriuose. Padėtis yra liūdna. Manau, neturi būti suvaržymų dėl neįgalių vaikų mokymo karantino ar ne karantino metu. Jie nepertraukiamai turėtų lankyti ugdymo įstaigas", – tikino klaipėdietė.

Palikti vienų negalima

Moteris pabrėžė, kad klasėje dažniausiai mokosi keli vaikai.

"Pas mus klasėje – tik septyni vaikai. Atstumų tikrai įmanoma laikytis. Aš pati auginu tris vaikus. Pradinių klasių vaikai, eidami į mokyklą, juk rizikuos užsikrėsti koronavirusu. Tad argumentas, kad nuotolinis mokymas esą apsaugos vaikus nuo ligos, tikrai nėra įtikinamas. Pirmokas sėkmingai gali atnešti užkratą į namus, kur bus vyresnių klasių vaikai", – kalbėjo mama.

Kaip teigė moteris, tokių vaikų ugdymui reikia specialių žinių.

"Tokie vaikai dažniausiai sunkiai pasiduoda ugdymui, pačios mamos nesusitvarkys su užduotimis. Tik specialistai žino, kaip turi vykti ugdymas. Kitas dalykas – tokių vaikų niekada negalime palikti vienų. Kaip mamai eiti į darbą? Kaip išsilaikyti šeimai su trimis vaikais?" – klausė moteris.

Ieškos galimybių

Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė patikino, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išplatintame pranešime tikrai yra pažymėta, jog išskirtiniais atvejais pačios savivaldybės turi teisę priimti sprendimus dėl susidariusios situacijos.

"Mes tikrai šią problemą svarstysime. Tačiau pirmiausia reikia pasiaiškinti, kaip ugdymo įstaiga yra pasiruošusi viruso plitimo prevencijai. Reikia įvertinti rizikas. Laukia susitikimas su ugdymo įstaigų vadovais, išklausysime siūlymus ir paaiškinimus, kaip įstaigos yra pasiruošusios dirbti, juk pradinukai mokyklas lankys. Savaime suprantama, jog neįgalių vaikų vienų iš viso negalime palikti. Mamoms tai – didžiulė problema. Tačiau mums reikia žinoti, kiek tų mamų yra ir apie kokį vaikų skaičių galima kalbėti", – patikino V. Riaukienė.

Violeta Riaukienė / Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Pasiaiškinus situaciją su ugdymo įstaiga, V. Riaukienė informavo, kad Klaipėdos rajone prie vienos gimnazijos veikiantis specialus skyrius tikrai galės dirbti ne nuotoliniu būdu.

"Ten yra atskiri įėjimai, vaikų – nedaug. Aptarėme situaciją su šio skyriaus vadovybe. Galime patikinti, kad specialiųjų poreikių vaikų ugdymas galės vykti ne nuotoliniu būdu", – sakė V. Riaukienė.

Mokė namuose

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė pripažino, kad neįgalius vaikus auginančios šeimos tikrai susiduria su iššūkiais.

"Per pirmąjį karantiną specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo įstaigos sprendė šį klausimą. Mokytojai vyko į namus, padėjo spręsti užduotis, tik buvo vengiama tiesioginio kontakto. Tokių poreikių turintiems vaikams netinka nuotolinis mokymas", – kalbėjo L. Prižgintienė.

Anot jos, kol kas paklausimų dėl tokių problemų skyrius nesulaukė.

"Jei kreipsis mokyklos ar tėvai, kurie turi tokių vaikų, spręsime problemą. Įmanoma ugdymą suorganizuoti ir kitais būdais", – pažadėjo L. Prižgintienė.

Ketvirtadienį sostinėje jau dvyliktą kartą surengti apdovanojimai „Europos burės“, kurių metu įvertinti didžiausią vertę žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei duodantys Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojami projektai. Tarp nominuotųjų – ir Klaipėdos rajone įgyvendintas projektas, kurio metu įrengta nauja ženklinimo infrastruktūra, pritaikyta neįgaliesiems.

Ženklai – visame rajone

„Europos burių“ apdovanojimuose dalyvavusi vicemerė V. Riaukienė teigia, kad projektas išskirtinis, ypač reikšmingas, tad nenuostabu, kad buvo pastebėtas.

Projektą „Turizmo informacinės infrastruktūros sukūrimas ir pritaikymas neįgaliųjų poreikiams pietvakarinėje Klaipėdos regiono dalyje“, kurio vertė – daugiau nei 200 tūkst. eurų, iš dalies finansavo Europos Sąjungos fondai. Jį Klaipėdos rajono savivaldybė įgyvendino kartu su partnerėmis – Šilutės rajono bei Neringos savivaldybėmis. Klaipėdos regione iš viso įrengti net 58, iš jų – 29 Klaipėdos rajone, ženklinimo infrastruktūros objektai, informuojantys apie lankytinus objektus: taktiliniai žemėlapiai, bareljefiniai stendai, informaciniai stendai su Brailio raštu bei ženklai, informuojantys, kad infrastruktūra pritaikyta žmonėms su negalia.

Klaipėdos rajone buvo įrengti 29 nauji turizmo infrastruktūros objektai. / Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

„Klaipėdos rajoną bei jo lankytinus objektus dabar geriau gali pažinti aklieji ir silpnaregiai. Tai padaryti padeda iškilias linijas bei kitus žymėjimus turintys ženklai. Be to, jie įrengti sėdinčio žmogaus akių aukštyje, taigi tekstą gali perskaityti ir turintieji judėjimo negalią. Žinoma, ženklai sulaukia ir mažųjų susidomėjimo, kurie entuziastingai tyrinėja iškilias raides, reljefus. Svarbu ir tai, kad tekstas pateiktas didesniu šriftu, kad būtų lengvai įskaitomas žmonėms, turintiems regos negalią, ar sunkiau tekstą suvokiantiems vaikams bei turintiems intelekto negalią“, – sakė mero pavaduotoja V. Riaukienė.

Siekiama padėti

Pasak vicemerės, neįgaliųjų integracija – prioritetinis klausimas, tad Klaipėdos rajone įgyvendinama ir daugiau priemonių, kuriomis siekiama palengvinti jų kasdienybę, teikti kuo daugiau paslaugų. Viena tokių priemonių – Būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo žmonėms su negalia programa.

„Klaipėdos rajone gyvena nemažai žmonių, turinčių judėjimo negalią, todėl labai svarbu, kad gyvenamoji aplinka būtų pritaikyta jų poreikiams. Praėjusiais metais šiai priemonei įgyvendinti iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto panaudota 6,9 tūkst. eurų, iš valstybės biudžeto – 10,3 tūkst. eurų. Buvo pritaikyti 3 būstai suaugusiems neįgaliems asmenims ir 5 vaikams su sunkia negalia kompensuotos įvairių techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos. Šiemet planuojama patenkinti pirmųjų eilėje laukiančių neįgaliųjų 4 prašymus“, – sakė mero pavaduotoja.

Taip pat Klaipėdos rajono savivaldybė remia Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus. Anot vicemerės, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos rajono savivaldybei projektams įgyvendinti 2020 m. skyrė 89 915 eurų, savivaldybė iš savo biudžeto – 65 tūkst. eurų. Be to, liepą gautas papildomas 5 744 eurų valstybės finansavimas.

Sėkmingai įgyvendinama ir kita priemonė – Neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų konkursas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė Rasa Deimantė Grubliauskytė, vadovavusi projektui, kurio metu buvo sukurta ir neįgaliesiems pritaikyta turizmo infrastruktūra, ir mero pavaduotoja V. Riaukienė. / Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

„Šiemet 6 972 eurai iš Valstybės biudžeto ir 1 928 eurai iš savivaldybės biudžeto skirti visuomeninei organizacijai sporto klubui „Šansas“, kuriame rajono neįgalieji turi galimybę nemokamai sportuoti ir taip savo kasdienybę padaryti džiaugsmingesnę. Dalyvavau ne viename renginyje ir ne kartą klube sportuojančių neįgaliųjų akyse mačiau džiaugsmo ašaras. Tai reiškia, kad su jais nuoširdžiai bendrauja ir dirba tikri profesionalai“, – sakė vicemerė V. Riaukienė.

Centruose – platus paslaugų spektras

Vicemerė džiaugiasi ir Klaipėdos rajone veikiančiais centrais, kuriuose negalią turintiems žmonėms teikiamos įvairios reikalingos paslaugos, bei atsidavusiais jų darbuotojais.

„Gargždų ir Priekulės socialinių paslaugų centrų lankytojai turi galimybę į centrus atvykti su autobusiuku, kur jie užsiima įvairiomis veiklomis. Priekulės socialinių paslaugų centras asmenims su sunkia negalia teikia integralios pagalbos paslaugą, kai pas neįgalųjį atvyksta įvairių sričių darbuotojai, kurie suteikia slaugos, socialines, psichologines ir panašias paslaugas. Klaipėdos rajono paramos šeimai centras paslaugas teikia neįgaliųjų namuose, jiems artimoje aplinkoje, taip pat šis centras neįgaliesiems parūpina techninės pagalbos priemonių. Dovilų socialinių iniciatyvų centras neįgaliesiems teikia asmeninio asistento paslaugas“, – vardijo mero pavaduotoja V. Riaukienė.

Taip pat vicemerė primena, kad neįgalieji gali pasinaudoti specialaus transporto paslauga, kurią teikia Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Gargždų viltis“.

„Bendrijai perduotas neįgaliesiems vežti pritaikytas automobilis, o paslaugos teikimą finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė. Dėl pavėžėjimo paslaugos gali kreiptis visi neįgalūs asmenys, kuriems yra nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis, ir išduotas galiojantis pažymėjimas. Kreiptis gali ir neįgaliųjų atstovai“, – sakė Klaipėdos rajono mero pavaduotoja.

Pavieniams asmenims kaina už 1 kilometrą – 7 centai, įstaigoms – 20 centų. Prašymas ir būtini dokumentai paslaugai gauti teikiami administratorei Audrai Jurkienei (tel. 8 605 48 838, e. p. audra9@gmail.com) arba pateikiami gyvenamosios vietos seniūnijos atsakingam darbuotojui.

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija.

Pranoksta galimybes

Akivaizdu, kad daugiau nei 20 mln. eurų vertės, 13 tūkst. kv. m ploto sporto kompleksas – savivaldybei per brangus.

Todėl dideli planai metų metais ir nebuvo įgyvendinti. Skaičiuojama, kad, net statant privačiam investuotojui, rajonui tai būtų per didelė finansinė našta. Kasmet net ketvirtį amžiaus tektų iš biudžeto atseikėti po 1,3 mln. eurų. Tačiau tokią solidžią sumą galima panaudoti ir efektyviau – pavyzdžiui, darželių plėtrai, kelių infrastruktū rai gerinti ir kt.

Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė pastebėjo, kad tokio didelio objekto atsiradimas Gargžduose ateityje keltų nemenką galvosūkį: ir kaip tokį objektą išlaikyti, ir kaip jį įveiklinti.

„Viskas turi būti įvertinta. Reikia nepamiršti, kad šalia turime ir didmiestį, kuriame taip pat kuriasi panašios erdvės“, – pabrėžė pašnekovė.

Dviguba nauda

Realiai įvertinus galimybes Klaipėdos rajone pagaliau pastatyti žmonių taip laukiamą objektą ir investiciją išnaudoti kaip įmanoma naudingiau, nuspręsta atsisakyti ypač didelio ir brangaus statinio bei įgyvendinti kiek mažesnį pro-jektą. O jį statant Gargždų stadione kartu sutvarkyti ir nemažą miesto dalį.

Pasak V.Riaukienės, toks sprendimas leis vienu šūviu nušauti du zuikius – bus ne tik pagaliau pradėtas įgyvendinti projektas ir ištesėtas gyventojams seniai duotas pažadas, bet ir kompleksiškai sutvarkyta didelė aplink naująjį kompleksą esančios infrastruktūros dalis, kuri bus skirta visiems gargždiškiams bei miesto sve-čiams, didins šios teritorijos patrauklumą.

„Jeigu šis daugiafunkcis centras būtų statomas naujoje erdvėje, ten reikėtų sukurti naują infrastruktūrą, o tai yra kur kas brangiau, nei atnaujinti, patobulinti tai, kas jau yra sukurta“, – sakė V.Riaukienė.

Naujajam centrui dygstant stadione, būtų įrengta apie 200 naujų automobilių stovėjimo vietų, dar 120 bei kelios vietos dideliems autobusams suplanuotos ir senojoje stadiono aikštelėje, kuri būtų atnaujinta.

„Naujų automobilių stovėjimo vietų sukūrimas šioje miesto dalyje yra labai svarbus aspektas, nes čia vyksta ir futbolo varžybos, todėl patobulinta infrastruktūra tik geriau atlieps gyventojų poreikius“, – pastebėjo V.Riaukienė.

Naujų automobilių stovėjimo vietų sukūrimas šioje miesto dalyje yra labai svarbus aspektas, nes čia vyksta ir futbolo varžybos, todėl patobulinta infrastruktūra tik geriau atlieps gyventojų poreikius.

Dabar numatomo įgyvendinti projekto metu taip pat atsiras pėsčiųjų ir dviračių takai, bus sutvarkyti šaligatviai, apšvietimas, pokyčiai paliestų ir Kranto vidurinę mokyklą, ir švietimo centrą, ir stadioną.

Leistų sutaupyti

Specialistai pabrėžia, kad Europos šalyse miestai investuoja būtent į jau sukurtą infrastruktūrą. Be to, Gargždų stadionas, kaip galima naujojo sporto cen- tro vieta, dokumentuose minima jau nuo 2002-ųjų. Tik vėliau, numačius minėtą ypač didelį kompleksą, nu-spręsta jį pastatyti S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, mat niekur kitur toks didelis statinys tiesiog nebūtų tilpęs.

Skaičiuojama, kad statant kompleksą S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje reikalingos infrastruktūros sukūrimas kainuotų maždaug triskart brangiau, nei pasirinkus investuoti Kvietinių gatvėje.

Be to, pasirinkus kompleksą statyti Gargždų stadiono vietoje būtų užbėgta už akių ir galimoms spūsčių problemoms. Jau ir dabar pastebima, kad po didesnių varžybų iš Kvietinių gatvės automobilių srautas išsiskirsto per keliolika minučių, nes išvažiuoti galima per kelias gatves.

O S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje išvažiavimas organizuojamas dviem išvažomis į pagrindinę gatvę, todėl posūkis į kairę dar labiau trukdytų automobilių eismui.

Prisidės ir valstybė

Skaičiuojama, kad šiuo metu numatomo statyti komplekso kaina sieks bemaž perpus mažiau, nei anksčiau planuoto, – apie 10 mln. eurų.

Klaipėdos rajono siekis turėti daugiafunkcį sporto kompleksą jau sulaukė ir viltingai nuteikiančio Vyriausybės dėmesio – gautas pažadas, kad pusė komplekso kainos bus dengiama iš Valstybės investicijų programos, tad savivaldybei kasmet ir tik trejus metus reikės iš savo biudžeto skirti apie pusantro milijono.

Kitaip tariant, vietoj daugiau nei 32 mln. eurų per 25 metus už objektą S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje savivaldybė į komplekso statybą Gargždų stadione įneš ne daugiau nei penkis milijonus.

„Po konkurso procedūrų ši suma gali dar sumažėti. Jeigu dar bus skirta pinigų ir iš Vyriausybės, šis projektas tikrai yra įmanomas, ir tai nebūtų didelė našta savivaldybei“, – neabejojo vicemerė.

Miestas „nenukraujuos“

Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai atnaujintus sporto komplekso statybų planus neseniai pristatė ir gyventojams.

Diskutuojant su gyventojais buvo išgirsta nuogąstavimų, kad naujasis objektas pareikalaus „aukų“ – bus kertami medžiai, nebeliks šiuo metu esančio stadiono. Vis dėlto savivaldybės atstovai tvirtina, kad baiminamasi be pagrindo.

Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius sakė, kad kompleksas bus statomas stadiono teritorijoje, bet čia esančioje laisvoje ir neužstatytoje vietoje, šiaurinėje dalyje.

Aikštė su bėgimo takais išliks, ji nebus liečiama. Objektas būtų statomas erdvėje, kur medžių nėra, tad niekas parko augmenijos nelies, išliks net medžių juosta iš Kvietinių gatvės pusės, kuri dabar gatvę skiria nuo čia esančios automobilių stovėjimo aikštelės.

„Kompleksas šios miesto dalies neniokos, o padarys ją patrauklesnę, nes čia pat bus parkas, daugiafunkcis centras, stadionas“, – antrino ir vicemerė.

Kai kurie gyventojai susitikime pripažino, kad, tiek metų tikėdamiesi žadėtojo centro, jau ima prarasti viltį jo sulaukti ir neslėpė, kad objekto atsiradimo vieta jau nėra tokia svarbi kaip pats faktas, jog projektas apskritai būtų įgyvendintas kaip įmanoma greičiau.

– Tebevyksta Priekulės viešųjų erdvių projektavimo darbai. Priminkite, kokios teritorijos ir kokiais tikslais yra projektuojamos, kokia darbų vertė?

– Projektavimo darbus atlieka trys rangovai. Bendra šių projektavimo darbų suma yra per 45 tūkst. eurų. Šios lėšos yra iš Savivaldybės biudžeto, tačiau tikimasi finansavimą gauti iš Europos Sąjungos fondų ir dalis lėšų turėtų sugrįžti.

Mieste planuojamos tvarkyti septynios teritorijos. Šalia tilto prie įvažiavimo į Priekulę numatoma formuoti pasivaikščiojimo takus ir sodinti želdinius, įrengti pasisėdėjimo vietą su laužaviete, dviračių treką, treniruoklius, vaikų žaidimo aikštelės įrenginius. Toliau prie Minijos – taip pat planuojami nauji pasivaikščiojimo takai su želdiniais bei apšvietimu. Šalia seniūnijos numatoma atnaujinti gėlių turgelio paviljoną, panaudojant Mažosios Lietuvos architektūros elementus. Viešųjų erdvių pertvarkymo projektais planuojama pagerinti ir dabartinę Priekulės turgaus teritoriją, įrengiant prekybinius paviljonus, automobilių stovėjimo aikštelę. Teritorija bus apšviečiama bei apželdinta augalais. Patogesnė infrastruktūra bus sukurta prekybininkams, − galbūt atsiras prekiautojų žuvimis, kitais tradiciniais produktais. Į kitą miesto pusę palei gyvenamųjų namų kvartalą taip pat planuojami nauji želdiniai, „istorinė alėja“ − istoriją įamžinantys įrašai, skulptūrėlės ar kiti elementai. Čia jau dabar lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkės Iditos Barauskienės iniciatyva stovi skulptūra Tilžės akto 100-mečiui atminti. Už autobusų stoties siūloma įrengti šunų vedžiojimo aikštelę, dviračių trasą, formuojami pasivaikščiojimo takai, numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, treniruokliai, tualetas. Prie paminklo „Priekulei-450“ numatoma atnaujinti dangą, įrengiami suolai, apšvietimas su galimybe įgarsinti renginius, pertvarkomas apželdinimas, bus vėliavos stovas.

Yra projektuojami nauji pėsčiųjų bei dviračių takai palei Klaipėdos ir Žalgirio gatves, kurie sujungs visas atnaujinamas viešąsias erdves. Atsižvelgiant į projektuojamų darbų vertę pėsčiųjų ir dviračių takai, užsitikrinus ES finansavimą, bus atnaujinami vienu ar dviem etapais. Bendra darbų vertė – 1 mln. 35 tūkst. eurų, iš jų iš savivaldybės biudžeto – beveik 750 tūkst. eurų.

Šiuo metu projektiniai sprendiniai tebėra derinami su atsakingomis institucijomis.

– Kas yra daroma, kad istoriniai pastatai miesto istorinėje dalyje būtų išgelbėti? Koks yra Kultūros paveldo departamento ir Savivaldybės  vaidmuo?

– Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyva pradėtas rengti  kultūros paveldo vietovės − Priekulės miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo planas. Jam iš savivaldybės biudžeto skirta per 39 tūkst.  eurų. KPD Klaipėdos skyriui pavesta vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijas.

2018 m. parengtas Priekulės miesto istorinės dalies esamos būklės įvertinimas (analizė), patikslintos vertingosios savybės, parengti 3 koncepcijos variantai, kurie pateikti derinti planavimo organizatoriui – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui. Pritarus koncepcijai bus pradėti rengti sprendiniai nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės saugojimui, kurie bus pristatyti ir Priekulės miesto visuomenei. Dokumentas turi būti parengtas iki 2020 m. kovo mėnesio.

Savivaldybė taip pat numato svarstyti galimybę prisidėti prie pastatų tvarkymo darbų dalinio finansavimo ar kompensavimo. 2019 metais bus rengiamas saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos aprašo projektas ir teikiamas tvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai. Šis aprašas reglamentuos tvarką, pagal kurią iš savivaldybės biudžeto lėšų bus iš dalies finansuojami saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbai, nustatys paraiškų teikimo tvarką ir sąlygas, paraiškų vertinimą, atrankos kriterijus ir lėšų panaudojimo kontrolę. 2020 m.

iš savivaldybės biudžeto numatyta 50 tūkst. eurų, 2021 m. – 100 tūkst. eurų.