Nuo 2024 m. visose švietimo įstaigose įvedamas įtraukusis ugdymas, todėl susitikime buvo aptartas įtraukiojo ugdymo organizavimas mokyklose ir darželiuose, kokie iššūkiai savivaldybės laukia. „Įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, kurie reglamentuoja įvairių aplinkų pritaikymą asmenims, turintiems klausos negalią, svarbu kuo daugiau šviesti visuomenę šia tema“, – akcentavo R. Popovienė.

Susitikime buvo nutarta organizuoti paskaitą ugdymo įstaigų vadovams, bibliotekininkams, muziejų ir kultūros centrų vadovams – „Visuomenės švietimas apie kurčiuosius ir informacijos prieinamumas klausos negalią turintiems asmenims“.

Kauno rajono savivaldybės siekis – mokyklas ir darželius supažindinti su gestų kalba, kad čia dirbantys žinotų, kaip bendrauti su kurčiuoju.

„LGGC teiks ne tik gydymo paslaugas. Labai svarbi veikla bus edukacijos ir švietimas“, – teigė Veterinarijos akademijos kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas.

Nors centras gyvuoja dar tik mėnesį, tačiau globotinių jame netrūksta. „Dauguma gyvūnų čia sulauks laikinos globos, tačiau lauko voljeruose ketiname priimti ir apgyvendinti nuolatinei globai laukinius gyvūnus. Per edukacijas pasakosime jų istorijas, kaip jie pas mus pateko, kodėl. Mokysime, ko nedaryti, kad natūralioje gamtoje gyvenantys gyvūnai nepakliūtų pas mus“, – pasakojo centro vadovė Justina Morkūnaitė.

Anot direktorės, kartais ir per didelė meilė gyvūnams kenkia. „Vaikai lesina paukščius netinkamai, šeriame laukinius gyvūnus, nors to daryti nereikėtų, nes paskui jie tingi patys ieškoti maisto. Visuomenei trūksta žinių, tad norime ją edukuoti“, – tvirtino J. Morkūnaitė.

Savivaldybė su LSMU yra pasirašiusi sutartį, o šis centras yra universiteto padalinys. „Norime su jumis aktyviai bendradarbiauti ir šviesti ne tik mūsų vaikus, bet ir suaugusiuosius. Pakaunės mokyklose veikia STEAM programa, orientuota į gamtos mokslus, tad įvairios edukacijos LGGC galėtų praplėsti mokinių žinias. Vyresniųjų klasių mokiniai, kurie jau renkasi būsimas studijas ir galvoja apie veterinariją, galėtų plačiau susipažinti su šia specialybe“, – sakė Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.

Vicemerė užsiminė, kad vaikams būtų patrauklu ir vasaros stovyklėlės šiame centre, kuriame lauktų interaktyvios ir praktinės užduotys apie laukinius gyvūnus.

Centras, bendradarbiaudamas su savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriumi, artimiausiu metu išanalizuos visus siūlymus ir sieks sukurti bendrą programą, orientuotą į vaikų ir suaugusiųjų švietimą.

Kauno rajone, Muniškių kaime, atidarytas LGGC yra pirmoji tokio lygio įstaiga ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje. Jis veikia visą parą, septynias dienas per savaitę. Čia rūpinamasi iš laukinės aplinkos paimtų, sulaikytų, konfiskuotų laukinių gyvūnų priežiūra, globa ir gydymu.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad visuomenei reikia daugiau aiškinti apie pabėgėlių krizę, ir užsimena apie „komunikavimo kampanijas“ šiuo klausimu.

Premjero teigimu, neužsiimant visuomenės informavimu, kuriuo būtų siekiama geranoriško požiūrio, „tam tikros jėgos“ gali mėginti pasinaudoti šia situacija ir bandyti nuteikti visuomenę prieš pabėgėlių priėmimą.

„Visuomenė turi suprasti, kas vyksta šiuo metu Europoje ir pasaulyje, dėl ko migracija taip išaugo į Europos Sąjungos šalis. Be komunikacijos, be tam tikrų programų parengimo ir aiškinimo visuomenėje, tikrai galime sulaukti tam tikrų jėgų, kurios specialiai naudosis situacija ir nuteikinės visuomenę prieš“,  - Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Butkevičius.

„Kviečiu, kad ir žurnalistai šioje srityje galėtų padirbėti, bet aišku pirmiausia valdžia turi paruošti komunikavimo kampanijas ir jas viešinti per įvairias visuomenės informavimo priemones“, - kalbėjo premjeras.

„Valdžia turi paaiškinti visuomenei, kodėl tokia problema atsirado, ir kodėl mes visos ES šalys turime prie to prisidėti (...). Visuomenė turi suvokti ir geranoriškai į tai žiūrėti“, - sakė ministras pirmininkas.

Pasak A.Butkevičiaus, strateginės komunikacijos klausimai turi būti įtraukti ir į ES darbotvarkę.

Prisidėdama prie ES programos, Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.

Visuomenę reikia nuolat ugdyti – supažindinti ją su Lietuvos ir pasaulio įvykiais, svarbiausiomis aktualijomis, taip pat lavinti jos gebėjimą vertinti informaciją. To reikia, kad žmonės kritiškiau vertintų savo aplinką ir galėtų priimti labiau apgalvotus sprendimus. Tokiu ugdymu šiandien kaip tik užssima žiniasklaida bei žurnalistai, siekiantys ne tik informuoti gyventojus, bet ir padėti jiems susiprasti, kas slypi už konkrečių faktų. Tuo įsitikinęs žurnalistas ir TV laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, taip pat manantis, kad kritinį mąstymą žmogui būtina ugdyti nuo pat mokyklos laikų.

Edmundai, dėl kokių priežasčių Jūs pasirinkote žurnalisto profesiją? 

Jei atvirai, tai iš tiesų aš jos nesirinkau. Po mokyklos Kauno Technologijos universitete studijavau informatiką, tačiau šių studijų nebaigiau. Vienu metu supratau, kad noriu mokytis kitų dalykų. Tada įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistiką. Tai buvo mano pirmas sąlytis su žurnalisto gyvenimu. 

Per daugelį metų dirbau ir radijuje, ir spaudoje, ir televizijoje. Projektai keitė vienas kitą, o aš vis labiau suprasdavau, kad man patinka tai, ką darau. Patinka tiek, kad norėčiau pasilikti ir tobulėti šioje srityje. Patinka tie, kad kasdien norėčiau sukurti kažką naujo, įgyvendinti projektus, kurių dar niekada nebuvau įgyvendinęs. Taip gimdavo vienas mano naujas projektas po kito.

Todėl jei dabar vėl tektų rinktis, neabejotinai vėl stočiau į žurnalistiką.

Į savo naujausią projektą – Prezidento rinkimų debatų laidą – buvote pasikvietęs dvi moksleives. Jos su Jumis praleido darbo dieną, stebėjo Jūsų darbą iš arti. Ar papasakojote joms, ką reiškią būti žurnalistu?

Taip, jos buvo projekto „Kam to reikia?!” dalyvės, norėjo pamatyti, kaip atrodo darbas žiniasklaidoje. Pasakojau joms, kad man žurnalistika yra bandymas prisidėti prie visuomenės ugdymo, galimybė prisidėti prie civilizuotesnės, racionalesnės diskusijos fomavimo. Manau, kad to labai reikia mūsų visuomenei, jos nariams. Manau, kad žurnalistai padeda žmonėms ne tik gauti informaciją, bet kartu ir padeda šią informaciją objektyviau įvertinti, suprasti, kai žmonėmis bando manipuolioti, kai nuo jų bando nuslėpti tiesą.

Todėl žurnalisto darbas yra ne tik faktų pateikimas, tačiau ir bandymas žmonėms padėti susivokti, kas yra teisinga, o kas ne, parodyti alternatyvas, galimybes racionaliau mąstyti ir, galiausiai, priimti savo apgalvotą sprendimą, kas jiems teisinga, o kas ne.

Labai svarbu, kad žmonės patys darytų apgalvotus sprendimus. Apie tai yra žurnalisto darbas. Manau, kad apie tai yra ir pati „Kam to reikia?!” iniciatyva – kad vaikai patys priimtų apgalvotus sprendimus, kokį darbą ateityje norėtų dirbti. Su mokslevėmis kaip tik kalbėjome, kad atėjus laikui apsispręsti dėl savo profesijos jos taip pat norėtų užsiimti panašia veikla.

O ką galėtumėte patarti žmonėms, kurie dar tik renkasi savo profesiją?

Svarbiausia žiūrėti, ką kiekvienas žmogus labiausiai norėtų veikti. Suprantu, kad atlyginimas yra labai svarbus kiekvienos profesijos aspektas – juk pinigai suteikia laisvę rinktis. Tačiau karjeros pradžioje geriau apie tai negalvoti.

Geriau galvoti, kaip sau patinkančiame darbe kasdien nuveikti daugiau nei iš Tavęs reikalauja, kokios Tavo charakterio savybės Tau padeda kasdienėje veikloje, o kurios trukdo, kaip tai būtų galima pakeisti. Dar svarbu ir tai, kaip bendrauji su aplinka, su kitais žmonėmis, ko iš jų mokaisi ar kaip sugebi perteikti informaciją.

Todėl be įgytos profesijos ar išsilavinimo man dar labai svarbus ir žmogaus ugdymas. Svarbu ne tik, ką nori dirbti, bet ir kokiu žmogumi nori būti – Tavo verybių sistema, Tavo bendravimo būdas, pamatas, kurį atsineši iš aplinkos, iš savo šeimos.

Jei manęs mano vaikai kada paklaus, kokią specialybę pasirinkti, aš, žinoma, jiems patarsiu, tačiau man daug svarbiau, kad kiekvienas iš jų jaustųsi laisvas ir brandus žmogus. O kada jis atras savo tinkamą kelią, tai tik laiko klausimas. Daug svarbiau, kad sprendimas būtų tinkamas jam pačiam.

Lietuvos teisininkų kongrese akcentuota, kad šiuolaikinėje visuomenėje svarbu suprasti ne tik nacionalinę, bet ir europinę teisę.

Teisingumo ministras apgailestauja, kad gyventojai vis dar mažai turi elementariausių teisinių žinių. Todėl vyriausybė rengia specialią programą, kuri padės sužinoti daugiau.

Pagrindinis teisininkų diskusijų objektas kongrese – jų ir teisinių institucijų vieta šiuolaikinėje visuomenėje.

„Dabar nacionalinės teisės neįmanoma suvokti nežinant europinės teisės ir tai yra pagrindinis iššūkis, bet tą iššūkį labai gerai priėmė universitetai. Jeigu 1996-1997 buvo tik pradėta dėstyti ES teisė, tai šiuo metu visuose universitetuose, kur yra teisės fakultetai, ji labai intensyviai dėstoma“, – sako Ignas Vėgelė, Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas sako nenorintis komentuoti dabar skambančios kritikos šiam teismui. Jis pabrėžia, kad nereikia ieškoti ir priešpriešos tarp nacionalinės bei ES teisės.

„Iš konstitucijos pusės viskas aišku, yra Konstitucijos viršenybės principas ir jis vienareikšmiškai sako, kad joks teisės aktas, įskaitant ir ES, Konstitucijai prieštarauti negali“, – sako Dainius Žalimas, laikinai pareigas einantis KT pirmininkas.

Lietuvai būnant ES, plečiasi policijos darbo laukas. Pasak generalinio komisaro, nemažai problemų kelia kitose šalyse nusikaltimus darantys Lietuvos piliečiai.

„Globalizacija, sienų išnykimas atvėrė naujas galimybes nusikaslatam pasauliui, tapo dideliu iššūkiu mums, kaip bendrauti su kolegomis užsienyje, kad tie tyrimai būtų sėkmingi“, – sako Saulius Skvernelis.

Vis dar aktuali problema – visuomenės švietimas, pripažįsta teisininkai. Teisingumo ministras tikina, kad tuo susirūpino ir vyriausybė, rengianti specialią programą.

„Žmonės šiuolaikinėje visuomenėje turėtų turėti bent elementarių teisinių žinių, kad galėtų žinoti, kaip ginti savo teises, kaip naudotis tomis teisėmis. Deja, net ne visose mokyklose dėstomi teisės pagrindai“, – sako ministras Juozas Bernatonis.

Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, pasitikėjimas teisinėmis institucijomis auga, žmonės kur kas aktyviau naudojasi ne tik nacionalinių, bet ir Europos institucijų pagalba gindami savo teises.