Jo teigimu, tokią savivaldybės poziciją jos administracijos direktorė perdavė antradienį vykusiame „European Energy“ atstovų susitikime su vietos gyventojais.

„Buvo išsakytas mūsų noras per susitikimą (...), kad vis dėlto viena iš alternatyvų, jeigu ir būtų noras rinktis Akmenės rajoną, vis dėlto tai būtų daroma mūsų pramoniniame LEZ'e, Menčių kaime“, – BNS teigė V. Mitrofanovas.

„Ir nebuvo jų („European Energy“ – BNS) atmetimas, kad šita alternatyva negalima. Nes LEZ tikrai dabar koncentruojasi visa VMG pramonė, ten ir taip pat yra numatytos kelios papildomos gamyklos, tai yra toli nuo gyvenamųjų vietų“, – kalbėjo rajono meras.

Pasak jo, sklypas, kuriame „European Energy“ dabar svarsto statyti e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą, yra „Akmenės cemento“ teritorijoje, buvusiame mazuto ūkyje. V. Mitrofanovo teigimu, ši vieta nuo namų nutolusi 300–400 metrų ir yra per arti jų.

Vis dėlto V. Mitrofanovas teigė dar neturintis konkrečios pozicijos dėl projekto įgyvendinimo Akmenės rajone – jo teigimu, reikia sulaukti poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Pasak mero, tiek savivaldybei, tiek gyventojams kyla klausimų dėl poveikio vandens telkiniams – dėl to rajono valdžia ketina kreiptis ir į Geologijos tarnybą. Be to, neaiškumų kelia ir gamyklos poveikis aplinkai.

„Ar iš tikrųjų jie galės naudoti tą vadinamą techninį vandenį, kuris šiandien iš karjero nuolat pumpuojamas į Dabikinės upelį – ar bus galima šitą panaudoti. Kokia bus tarša, mes irgi dar nežinome“, – BNS teigė V. Mitrofanovas. 

Vis dėlto meras įsitikinęs, jog dėl atstumo iki Klaipėdos uosto bei Baltijos jūroje planuojamų statyti vėjo parkų Kretingos rajonas būsimai gamyklai patrauklesnis.

Sklypas, kuriame „European Energy“ dabar svarsto statyti e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą, yra „Akmenės cemento“ teritorijoje, buvusiame mazuto ūkyje. (...) ši vieta nuo namų nutolusi 300–400 metrų ir yra per arti jų.

 

V. Mitrofanovas mano, kad dalies Kretingos rajono gyventojų priešinimasis galimai gamyklos statybai nežinant apie realų jos poveikį aplinkai yra nepagrįstas.

Tuo metu Naujosios Akmenės bendruomenės atstovė Diana Lopaitienė sako, kad gamyklos perkėlimas į Akmenės LEZ yra vienas iš keturių gyventojų reikalavimų. Jos teigimu, gamykla turi būti saugiu atstumu nuo miesto.

Anot jos, bendruomenė nepritartų, jei gamykla naudotų gruntinį vandenį, be to, įmonė turėtų aiškiai nustatyti, kaip bus šalinamos gamybos metu susidariusios atliekos.

„Kad būtų labai aiškiai apibrėžta, kur dings tie 83 tūkst. kubinių metrų taršos. Susitikimo metu mums sakė, kad tai tiesiog labiau mineralizuotas tas pats vanduo. (...) Ar į miesto kanalizaciją, ar kur“, – LRT radijui penktadienį sakė D. Lopaitienė.

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovo Tadeušo Konkovskio teigimu, dėl būsimos gamyklos vietos įmonė apsispręs atlikus PAV. Jis pakartojo, kad, be Kretingos ir Akmenės rajonų, gali būti svarstoma ir daugiau potencialių vietų.

„Visų pirma, reikia atlikti visus reikalingus vertinimus: kaip ta gamykla paveiktų vietinę aplinką, ekologinę pusiausvyrą. Tik atlikus vertinimus galima spręsti, ar ta vieta vis dėlto buvo pasirinkta tinkamai, ar reikėtų ieškoti alternatyvų“, – penktadienį LRT radijui sakė T. Konkovskis.

Mes ne prieš gamyklą, ne prieš žaliąją energetiką, mes suprantame, kad Lietuvai tai reikalinga. Mes tik esame prieš (gamyklai – BNS) pasirinktą vietą.

 

„European Energy“ sausį pranešė investuosianti apie 400 mln. eurų į e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.  

Tačiau potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės nuogąstauja dėl būsimo projekto, jo galimo poveikio aplinkai ir sveikatai.

Praėjusį ketvirtadienį prie Kretingos savivaldybės prieš rajone svarstomą statyti žaliojo kuro gamyklą protestavo apie šimtas žmonių. Rajono taryba tuomet priėmė protokolinį sprendimą nepritarti vandenilio ir e.metanolio gamyklos statybai Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio kaime, kol statytojai neįgyvendins bendruomenės prašymų.

Trečiadienį LRT „Panorama“ pranešė, jog dėl planų Kretingos rajone statyti gamyklą dalis Darbėnų seniūnijos gyventojų siūlo jos teritoriją prijungti prie Palangos. Dėl to su kurorto meru Šarūnų Vaitkumi susitiko iniciatyvinei grupei vadovaujantis Darbėnų seniūnijos Mažučių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius.

„Norime prisijungti (prie Palangos – BNS), nes sutampa vizijos. Kretingos strateginis planas yra rekreacija ir turizmas, didžioji dalis gyventojų į tai ir orientavosi, o dabar kaip iš giedro dangaus galimai atsiranda chemijos pramonė. Dėl tų priežasčių mes norime būti Palangoje“, – BNS ketvirtadienį teigė K. Kulesius.

„Mes ne prieš gamyklą, ne prieš žaliąją energetiką, mes suprantame, kad Lietuvai tai reikalinga. Mes tik esame prieš (gamyklai – BNS) pasirinktą vietą“, – teigė Mažučių kaimo bendruomenės vadovas.

Jo teigimu, siūlymą keisti Darbėnų seniūnijos pavaldumą inicijavo jos bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai.

Planuojamo projekto poveikio aplinkai vertinimas (PAV) tiek Kretingos, tiek Akmenės rajonuose taip pat turės būti atliktas dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei.

Gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra.

„European Energy“ pirmąją pasaulyje didelio masto e. metanolio gamyklą vysto Danijoje, jį turėtų pradėti veikti dar šiemet. Gamyklos produkcija bus naudojama kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.

„Aš patikslinau ataskaitą ir grąžinau apie 1,4 tūkst. eurų. (...) Tai tiesiog buvo kuro sąnaudos, kur kiltų tam tikrų abejonių. Kad nekiltų kažkokių nepagrįstų manipuliacijų, aiškinimųsi, tai tiesiog priėmiau sprendimą“, – naujienų portalui patvirtino V. Mitrofanovas.

Meras teigė, kad per 2019–2022 metų kadenciją išnaudojo apie 13,1 tūkst. eurų, skirtų tarybos nario išlaidoms padengti. Pasak mero, kuris turėjo galimybę naudotis ir savivaldybės vairuotojo paslaugomis, daugiausia jis kompensavosi degalus.

V. Mitrofanovas sakė nesinaudojęs rajone vairuotojo paslaugomis, nes nuvykus į renginius ar šventes rajone tai geras pasiteisinimas atsisakyti, jei pasiūloma, alkoholio.

„Nuvykus į bet kokią bendruomenę, šventę ar renginius, kurie turi kažkokį afterparty, visada būna pasiūlymų pavartoti tam tikrų skysčių ir šiuo atveju klausimas – jeigu tu to nedarysi, tai visi sakys, kad meras pasikėlęs ar dar kažką. Tai labai geras pasiteisinimas, kad aš pats esu prie vairo“, – teigė meras.

Viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, pradėjęs akciją „Skaidrinam“.

A. Tapinui pradėjus skelbti šiuos duomenis, galimus piktnaudžiavimo atvejus pradėjo tirti teisėsauga – šiuo metu atliekami 23 ikiteisminiai tyrimai dėl galimai neteisėtai išmokėtų lėšų įvairių savivaldybių tarybų nariams, įtarimai pareikšti keturiems asmenims.

Iš viso prokuratūroje dabar atliekami 24 prokurorų iniciatyva pradėti tyrimai dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, kuriais siekiama sugrąžinti galimai neteisėtai išmokėtas lėšas į atitinkamų savivaldybių biudžetus.

Klaipėdai lėšų – mažiau

Akmenės rajono savivaldybė pernai disponavo 786 935 eurais savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios (SAARS) programos lėšomis.

Tokias sumas šiam rajonui pavyko gauti dėl taršos leidimų, už kuriuos sumoka rajone įsikūrusios pramonės įmonės.

Klaipėdos miestas sulaukia ketvirtadaliu milijono eurų mažesnių sumų – šiemet iš šios programos uostamiesčiui numatyta tik apie pusė milijono eurų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateiktoje analizėje Klaipėdos savivaldybę mini lyg pavyzdį, kaip derėtų viešinti, kam išleidžiamos šios programos lėšos.

"Klaipėdos miesto savivaldybės internetinėje svetainėje yra viešinama išsami SAARS programos priemonių įgyvendinimo informacija, skelbiamos iki SAARS programos lėšų panaudojimo buvusio objekto fotonuotraukos ir vaizdinė medžiaga su pokyčiais po finansavimo skyrimo", – rašoma ataskaitoje.

Mamai – 51 tūkst. eurų

STT analizės metu identifikuoti viešieji pirkimai, kurie kėlė realią korupcijos riziką.

Lietuva – "švogerių" šalis.

Akmenės rajono savivaldybė nuo 2017 m. balandžio gėlių sodinukus perka iš tos pačios vietos ūkininkės G.G.

Sutarties, kuri pasirašoma trejų metų laikotarpiui, vertė – 51 tūkst. eurų.

Pastebėtina, kad prieš šį konkursą Akmenės savivaldybė buvo pasirašiusi sutartį su toje pačioje vietovėje registruotu gėlininkystės ūkiu, tik jis tuo metu buvo registruotas šios ūkininkės dukters vardu. O ši gėlininkė priklauso Akmenės rajoną valdančiai Socialdemokratų partijai, kaip ir pats rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Aktyvią Socialdemokratų partijos narę lydi sėkmė ne tik gėlininkystėje, bet ir valdiškoje karjeroje. Moteris šiuo metu vadovauja Akmenės rajono savivaldybės kultūros centrui.

"Ne vienerius metus garsiai kalbame, kad opozicijai kelia įtarimų viešieji gėlių sodinukų pirkimai. Vien tik palyginus aplinkinių ūkių siūlomas kainas, aiškėja, kad perkama brangiau, nei galima būtų. Gėlininkai mums yra minėję, kad sąlygos keliamos tokios, kad tik jas iš anksto žinantis ūkininkas drįstų dalyvauti konkurse. Neapibrėžti kiekiai, todėl kiti net ir nedalyvauja konkurse", – nuomonę apie STT sudominusius gėlių pirkimus išsakė Akmenės rajono tarybos narys Richardas Sudaris.

Neaiškūs kainos kriterijai

Analizuojant sutartį su ūkininke, STT atkreipia dėmesį, kad Akmenės savivaldybė nuo 2017 m. išskirtinių reikalavimų neturinčiame viešajame pirkime laimėtoja pripažįsta tą pačią ūkininkę, kuri yra savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovės artimas asmuo.

"Be to, 2017 m. balandžio 5 d. sutarties specialiųjų sąlygų viename iš punktų ūkininkei nustatytos itin palankios sąlygos, t. y. kad gali būti perkami sutartyje nenurodyti gėlių sodinukai, kurių kaina pagal sutarties 3.1 punktą skaičiuojama pagal tos dienos mažmeninę kainą, nors niekur nenurodyta, kaip tokia kaina yra skaičiuojama. Neaišku, kas ir kokiais kriterijais remiantis ją skaičiuoja", – pažymėta STT ataskaitoje.

Klausimai: Akmenės tarybos narys R.Sudaris stebėjosi, kad apie STT atliktą analizę kai kurie tarybos nariai net nežinojo. (Vaizdo medžiagos stop kadras)

Taip pat STT nurodė, jog nėra aišku, kokių kainodaros skaičiavimo principų laikėsi savivaldybė, kaip vykdė sutartyje neaptartų perkamų prekių užsakymą bei kainos kontrolę ir kokia tvarka skaičiavo pirkimo dieną buvusią augalų mažmeninę kainą.

"Juo labiau kad korupcijos rizikos analizės atlikimo metu savivaldybės atstovai negalėjo pateikti sutartyje neaptartų augalų užsakymus patvirtinančių dokumentų, pagal kuriuos 2019 m. už sutartyje nenumatytus augalus iš SAARS programos lėšų ūkininkei G.G. buvo sumokėta apie 4 214,8 euro. Svarbu tai, kad, palyginus kitų savivaldybių 2020 m. sudarytas sutartis ir perkamų gėlių sodinukų kainas, pastebėta, kad Akmenės rajono savivaldybė iš ūkininkės G.G. juos perka didesnėmis kainomis nei kitos savivaldybės", – akcentuoja STT.

Kiti perka pigiau

Akmenės savivaldybė už našlaičių sodinuką moka 50 centų be PVM. Pavyzdžiui, Pakruojo savivaldybė už našlaitės sodinuką moka vos 30 centų, o Plungės savivaldybė – 34 centus be PVM.

Už surfinijas Akmenės savivaldybė moka net 2 eurus už vienetą, o Pakruojis – 0,3 euro, Plungėje tos pačios gėlės perkamos po 91 centą.

Sprigių sodinukus Akmenės savivaldybė pirko po 1,5 euro, o Pakruojyje jos pirktos po 30 centų, Plungės savivaldybė mokėjo 91 centą už šį augalą.

Ledinukais vadinamos vienmetės gėlės pirktos po 50 centų, kaimyniniuose rajonuose mokėta 20 centų mažiau.

Dichondros sodinukus Akmenės savivaldybė pirko po 3 eurus už vienetą, o Pakruojyje sugebėta nupirkti perpus pigiau. Plungiškiai šių sodinukų prisipirko net tris kartus mažesne kaina.

"Įvertinus analizuotą informaciją, laikomės nuomonės, kad sutarties vykdymo sąlygose aiškiai nenustatytos sutartyje neaptartų perkamų prekių kainų ribos, dokumentuose nefiksuotas mažmeninės kainos patikrinimas, neforminti perkamų prekių užsakymai kelia korupcijos riziką dėl palankių sąlygų ūkininkei sudarymo, kai ji pati savo nuožiūra galėjo inicijuoti brangesnių augalų pardavimą, parinkti jų kiekį už savivaldybei neaišku kokia tvarka paskaičiuotą mažmeninę kainą", – reziumuoja STT.

Lėšos – ne vienmetėms gėlėms

Beje, savivaldybės tūkstančius eurų taškė vienmetėms gėlėms, nors SAARS programos išteklių panaudojimo kriterijus yra įvardijusi Aplinkos ministerija.

Pabrėžiama, kad šios lėšos turėtų būti skiriamos medžių, krūmų, naujų želdinių sodinimui, o ne vienmečiams gėlynams.

"Rekomendacijos, nors ir yra neprivalomos, tačiau SAARS programos finansavimo procese yra reikšmingos, nes savivaldybėms nustato finansuojamų veiklų kryptis, kurių nepaisymas sukelia lėšų išieškojimo inicijavimo teisines pasekmes", – tvarkas priminė STT.

Rovė ir sodino iš naujo?

Tarybos narys R.Sudaris pastarajame Akmenės tarybos posėdyje viešai pateikė klausimų Akmenės rajono merui V.Mitrofanovui ir savivaldybės administracijos direktorei Aromedai Laucienei – kaip rajono valdžia vertina STT atliktą analizę?

"Išgirdau tokį atsakymą, kuris reikštų esą "vsio zakono" (viskas teisėta – liet.). Savivaldybę valdo socialdemokratai. Meras, kaip visuomet, atsakomybės kratosi. Jis aiškino, kad esą tokios jau yra viešųjų pirkimų procedūros. Tai, kad mes perkame gėles tris kartus brangiau nei aplinkiniai rajonai, kelia šypseną. Gėlių tiekėjas, artimais ryšiais susijęs su administracijos pavaldume esančios įstaigos vadove, esą normalu? Man tai kelia nuostabą", – kalbėjo R.Sudaris.

Tarybos narys tikino, kad Akmenė visą vasarą žydėjo taip, kaip nė vienas šalies miestas.

"Prieš keletą metų rovė dar žydinčias gėles ir naujomis užsodino. Susidaro toks įspūdis, kad perkama tik tam, kad pirktų. Mūsų rajone taip jau nutinka, jei esi artimas merui – taupymo nėra, o nesi artimas, pradedame taupyti. Tai – mažų rajonų problema. Kaune tokios situacijos nebūtų – ten dešimtys žurnalistų analizuoja savivaldybės viešuosius pirkimus, yra visuomenės kontrolė. O mažų ir atitolusių rajonų merai – it karaliukai. Formuojasi valdžios vertikalė, kurios neįmanoma paveikti. Aš manau, kad net į STT analizę nebus jokios reakcijos", – pastebėjo R.Sudaris.

Davė parodymus STT

Akmenės meras V.Mitrofanovas dienraščiui aiškino, kad STT analizė jo visai negąsdina, o šios tarnybos tyrimai jam kartais atrodo it specialiai užsakyti.

"Lietuva – "švogerių" šalis. Įvairiose tarnybose dirba mano bendramokslių. Bet labai jau vektoriškai atrodo STT parinkti objektai, kurie buvo tiriami. Užkliuvo net ne administracijoje dirbantis žmogus, o administracijai pavaldžios įstaigos vadovas. Labai liūdna, kad kai kurios teisėsaugos struktūros naudojamos politiniams dalykams", – kalbėjo V.Mitrofanovas.

Meras prisiminė, kad jam yra tekę lankytis STT ir duoti parodymus.

"Teko aiškintis, kodėl aš ligoninės vadovui išeitinę išmokėjau. Skundžia opozicija. Ne meras viešuosius pirkimus vykdo, aš nuo tokių dalykų nusišalinu. Ne merui gėlėmis rūpintis. Mes čia matome politikavimą šiame dalyke. Vyko viešas konkursas, visi galėjo dalyvauti. Ar buvo vienas dalyvis? Aš nežinau, gal buvo ir daugiau paklausimų. Man vėliau specialistai papasakojo, kad tie, kurie čia tuos klausimus kelia, ir norėjo gėles pardavinėti", – mįslingais kaltinimais aplinkai žarstėsi Akmenės rajono meras.

V.Mitrofanovas aiškino, kad pirkinio kaina – subtilus dalykas.

"Gal Klaipėdoje, perkant didesniais kiekiais, sugebama pigiau nupirkti? O ir sodinukai būna įvairaus dydžio. Kai prasideda tokios diskusijos, visi mes gėlininkai ar automobilistai tampame", – kritikos strėles atmušinėjo V.Mitrofanovas.

Akmenės rajono meras pripažino tik kelias STT pastabas.

"Mes aptarėme, kad teisingos pastabos apie kontrolę. Iš tiesų, kas stebi ir skaičiuoja, kiek gėlių nupirkta? Ar meras turi nueiti ir suskaičiuoti, kiek gėlių susodinta?" – klausė V.Mitrofanovas.

Kasmet – po 27 tūkst. eurų?

V.Mitrofanovas patikslino, kad 2017-aisiais su gėlininke G.G. sutartis buvo pasirašyta trejiems metams.

"Per metus mes gėlėms išleidžiame maždaug po 17 tūkst. eurų", – skaičiavo meras.

Tačiau Viešųjų pirkimų tinklalapyje viešinamos šios savivaldybės vykdytų pirkimų ataskaitos byloja, kad 2021 m. su gėlininke buvo pasirašytos keturios sutartys beveik 27 tūkst. eurų. Panaši suma išleista ir 2020 m.

"Skaičiuokite, jei tik norite", – į pateiktus skaičius replikavo V.Mitrofanovas.

Meras, pasitikslinęs su pavaldiniais, patikino, kad po 2017 m. rengto konkurso 2020-aisiais buvo rengtas kitas viešasis pirkimas. Pasak V.Mitrofanovo, jį laimėjo ta pati ūkininkė.

"Kas metus galima jį pratęsinėti. Ar protinga sutartį dabar nutraukti? Aš nežinau. Gal ir nebūtų protinga? Viskas juk brangsta", – tikino meras.

Socialdemokratas nejautė jokio nepatogumo, kad savivaldybė sudarinėja sutartis su mero partijos bičiulės motinos ūkiu.

"Mūsų partijos skyriuje – 500 žmonių. Kultūros centro direktorė yra partietė, bet jos mama nėra partijos narė. Mes neperkame iš partiečio. Ar pirkome iki 2017-ųjų? Aš nežinau", – tikino V.Mitrofanovas.

Jis tikino, kad nieko ypatingo šioje istorijoje nėra.

"Aš kaip tik džiaugiuosi, kad mes perkame iš savo verslo. Ūkio ministerijai esu siūlęs, kad leistų 10 procentų biudžeto išleisti perkant prekes ir paslaugas iš rajone registruotų įmonių. O kaip kitaip mes paremsime savo vietinį verslą?" – kalbėjo Akmenės meras.

Akmenės LEZ ir rajono savivaldybė į teritorijos infrastruktūrą jau yra investavusios daugiau kaip 13 mln. eurų. Naujam infrastruktūros vystymo etapui iš Europos regioninės plėtros fondo pagal priemonę „SmartParkas LT“ skiriama suma siekia daugiau kaip 2,7 mln. eurų.

Sukurs papildomų galimybių

Akmenės LEZ direktorė Lina Mockutė teigia, kad LEZ sėkmė iš esmės priklauso nuo regione esančių sąlygų: taikomų lengvatų, darbo jėgos pasiūlos.

„Tačiau investicijų pritraukimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo infrastruktūros išvystymo, todėl ir šiemet tam skiriame didžiausią dėmesį. Šiuo aspektu Akmenė turi išskirtinumą – tarpusavyje nesiribojančios tiek šiaurinė, tiek pietinės LEZ dalys ribojasi su geležinkeliu“, – sako L. Mockutė.

Pasak jos, didžiąją dalį, apie 70 proc., darbų planuojama pabaigti dar šiemet.

Įgyvendinus projektą, pietinėje Akmenės LEZ dalyje  bus įrengtos geležinkelio atšakos, papildomas įvažiavimas į LEZ teritoriją, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, teritorijos apšvietimo ir drenažo tinklas, apsauginė signalizacija, atstatyti melioracijos tinklai ir nutiestas dviračių takas nuo miesto pusės.

„Siekiant pritraukti tiek užsienio, tiek Lietuvos investuotojų, būtina sukurti palankias sąlygas jiems įsikurti ir integruotis. Įdiegta esminė infrastruktūra ženkliai sumažina pradines investicijas bei laiką, reikalingą investuotojų gamybos, logistikos, sandėliavimo darbams, objektų projektavimui ir statybai“, – teigia Akmenės LEZ vadovė.

Anot jos, nepaisant to, kad Akmenėje įsikūrusi LEZ yra jauniausia iš 7-ių šalyje veikiančių, jos vystymosi tempai yra itin spartūs – jau dabar išnuomota daugiau kaip trečdalis turimos teritorijos.

Akmenės LEZ teritorijos pietinėje dalyje jau veikia moderniausia tarptautinės investicinės VMG grupės medienos drožlių plokštės gamykla, į kurią investuota 146 mln. eurų ir sukurta 140 naujų darbo vietų.

Planuojama, kad per kelerius metus visose VMG grupės gamyklose Akmenėje bus sukurta apie 1000 darbo vietų.

Meras: investicijos pakeitė rajono gyvenimą

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pažymi, kad tiek kuriant, tiek plėtojant LEZ itin svarbus Vyriausybės, ministerijų, vietos valdžios bei investuotojų bendras veikimas. Anot jo, į Akmenės LEZ pritrauktos rekordinės VMG grupės investicijos tapo reikšmingu postūmiu rajono ekonominiam ir socialiniam gyvenimui.

„Tokios investicijos lėmė aplinkinių įmonių ir verslo paslaugų spektro plėtrą, išaugo nekilnojamojo turto vertė, nuomos rinka. Tenka girdėti, kad ir prekybininkai džiaugiasi didesnėmis apyvartomis. Be to, savivaldybės įmonės taip pat gauna papildomų pajamų – juk išaugo vandens vartojimas, kelių įmonė surenka daugiau aptarnavimo pajamų“, – vardina V. Mitrofanovas.

Tūkstantis tiesioginių darbo vietų LEZ‘e yra daug, jos prisidės ir prie gyventojų skaičiaus augimo.

Tačiau didžiausia investicijų reikšmė rajonui, kuriame šiuo metu yra kiek daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, anot mero, yra sukurtos ir būsimos darbo vietos.

„Man svarbiausios yra darbo vietos. Tūkstantis tiesioginių darbo vietų LEZ‘e yra daug, jos prisidės ir prie gyventojų skaičiaus augimo. O dar sukuriama ir netiesioginių, pavyzdžiui, žinome, kad VMG grupė ieško operatoriaus, teiksiančio maitinimo paslaugas visam tūkstančiui jų darbuotojų. Tai taip pat sukurs papildomų darbo vietų rajone“, – sako V. Mitrofanovas.

Pasak mero, rajonui yra svarbu, kad žmonės čia atvyktų su šeimomis ir įleistų šaknis, gautų gerus atlyginimus, kadangi tai prisideda prie strateginio savivaldybės plano – „Akmenė 2030 metus pasitiks su 30 000 gyventojų“.

NT kainos augo tūkstančiais kartų

Akmenės rajono meras teigia, kad VMG grupės investicijos LEZ paskatino ir nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą.

Pasak V. Mitrofanovo, žmonės visuomet traukia ten, kur jiems yra sukuriamos geros sąlygos ir jei anksčiau būta laikų, kai Akmenėje būstą buvo galima įsigyti ir už vieną litą, tai dabar jo kainos yra smarkiai išaugusios.

„Dabar renovuotame name be 20 tūkst. eurų butą įsigyti būtų jau labai sunku, o namo be 100 tūkst. eurų išvis neįsigysi. Padidėjo ir nuomos kainos – jos prasideda nuo 150 eurų, bet esama ir rekordinių, kai jos siekia, pavyzdžiui, 480 eurų per mėnesį“, – sako V. Mitrofanovas.

Pasak jo, kai Akmenėje buvo statoma VMG grupės gamykla, atvykusiems šimtams statybininkų ir darbininkų nuomotojai siūlė maždaug 6 eurų kainą už lovą parai, kas per mėnesį, priklausomai nuo buto dydžio, jiems leido uždirbti 700 ir daugiau eurų.

Paklaustas, kokia yra savivaldybės sėkmės formulė investicijoms pritraukti į rajoną, meras sakė, kad svarbiausi dalykai yra patikimumas, stabilumas ir lygiavertė partnerystė.

„Kai prie derybų stalo susėda verslininkas ir politikas, tai susitarti praktiškai neįmanoma. Politikui į klausimus reikia žiūrėti per verslo prizmę. Kaip teisininkas žinau, kad sutartis bus sėkminga tuomet, kai abi šalys bus patenkintos ir nė viena nesijaus nuskriausta“, – teigia V. Mitrofanovas.

Pasitraukus Akmenės merui dėl LSDP pirmininko kėdės varžysis du europarlamentatrai – Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas. Būtent pastarajam, tvirtina savo sprendimą feisbuke pranešęs V. Mitrofanovas, jis ir skirs savo paramą.

Savo feisbuko paskyroje meras paaiškino, kad iš rinkimų traukiasi vadovaudamasis logika.

„Manau, įvertinus pandeminį laikotarpį, riziką, rinkimų organizavimo aplinkybes ir ypatybes, saugojant mūsų visų sveikatą, taupant laiką ir partijos piniginius bei žmogiškuosius išteklius, būtų teisinga, kad partijos pirmininkas būtų išrinktas dar pirmajame ture“, – rašė politikas. Be to, jo teigimu, kai iš rinkimų pasitraukė ir paramą V. Blinkevičiūtei pareiškė L. Gudžinskas, rinkimai tapo „nebe lygiaverčiai“. Todėl, tikina V. Mitrofanovas, toliau rinkimuose jis rems J. Oleką.

„Aš remsiu ir palaikysiu Juozą Oleką. Esu pakviestas būti Juozo komandos nariu, tad tikiu, kad mano asmeninė patirtis, gebėjimai, pastebėjimai bei siūlymai galėtų padėti partijai atsitiesti, atgauti žmonių tikėjimą ir pasitikėjimą“, – rašė meras.

ELTA primena, kad LSDP pirmininko rinkimai vyks gegužės 3–9 dienomis.

LSDP pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi partijos nariai. Jis tiesiogiai bus renkamas trečią kartą. Iki 2017 m. LSDP pirmininkai buvo renkami suvažiavimuose.

Dėl apylinkėse plytinčių cemento gamybai tinkamų klinčių klodų rajono centras Naujoji Akmenė tradiciškai laikoma sunkiosios pramonės miestu, čia ilgus metus veikia didžiausia rajono darbdavė, vienintelė šalyje cemento gamybos bendrovė „Akmenės cementas“.

Tačiau jau artimiausiu metu situacija darbo rinkoje turėtų pasikeisti – nemažas investicijas ir apie 1 tūkst. naujų darbo vietų rajone žada viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių – Vakarų medienos grupė (VMG).

Miesto valdžia ir rajone jau veikiančių įmonių atstovai tikisi, kad VMG atėjimas paskatins atlyginimų augimą, sumažins nedarbo lygį, į rajoną pritrauks daugiau smulkiųjų verslininkų.

Tikisi išjudinti miestą

Rugpjūčio viduryje VMG Akmenės rajone pradėjo statyti 140 mln. eurų vertės medžio drožlių gamyklą. Gamybą čia planuojama pradėti 2020 metų pradžioje ir įdarbinti apie 150 darbuotojų. Galutinai užbaigusi plėtrą, grupė čia iš viso ketina sukurti apie 1 tūkst. darbo vietų.

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad didelių pramonės įmonių atėjimas į regionus visuomet suteikia daugiau stabilumo.

„Didžiausias veiksnys, kuris trukdo ateiti įmonėms į regionus, yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. VMG neslepia, kad tam tikras kiekis čia bus atvežta iš Mogiliovo gamyklos Baltarusijoje. Investuotojo atėjimas neabejotinai kilstels ir atlyginimų kartelę. Darbo jėga turi savo kainą ir vertę. Regionuose jaunimui yra blogai, nes nėra daug alternatyvų rinktis darbo vietą, todėl naujų įmonių atsiradimas didina alternatyvų skaičių ir kartu kelia patrauklumą gyventi regione“, – BNS sako Akmenės rajono vadovas.

Didžiausias veiksnys, kuris trukdo ateiti įmonėms į regionus, yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas „į rankas“ Akmenės rajone siekė 644,6 euro ir visoje Šiaulių apskrityje atsiliko tik nuo Šiaulių miesto (647,3 euro). Šalyje Akmenės rajonas pagal šį rodiklį buvo 17-as.

Per 500 darbuotojų turintis didžiausias rajono darbdavys „Akmenės cementas“ liepą, „Sodros“ duomenimis, darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 1170,9 euro. Tuo metu beveik 750 darbuotojų turinčioje VMG įmonėje „Klaipėdos mediena“ vidutinis atlyginimas liepą siekė beveik 1265 eurus.

VMG savininkas Sigitas Paulauskas BNS sako nesibaiminantis, jog gamyklai Akmenės rajone pritrūks darbuotojų. Jis pripažįsta, kad veiklos pradžioje laikinai į gamyklą bus perkelti specialistai iš grupės gamyklų Mogiliove ir Klaipėdoje.

„Kai atsiranda gerai apmokamos darbo vietos ir socialiniai paketai, žmonės patys mus susiranda. Mes statome jau trečią plyno lauko gamyklą ir niekados nebuvo problemų, kad pastačius gamyklą nebūtų žmonių. Manome, kad mokamas atlyginimas ir socialinės garantijos paskatins pas mus atvažiuoti žmones ne tik iš Naujosios Akmenės, bet ir iš Mažeikių, Šiaulių, iš viso regiono“, – BNS sakė S. Paulauskas.

Jis teigė tikintis, kad sulig naujos darbo jėgos antplūdžiu Naujojoje Akmenėje taip pat suaktyvės smulkusis verslas.

„Be problemų atsiras ir nuolat veikiančių restoranų, ir viešbučių, turi atsirasti vieta, kuri sukeltų trauką į čia. Ateinanti pramonė ir aktyvi veikla pakelia ir patį miestą. Jeigu gamyklos puikiai veikia, tai ir miestas didėja. Mūsų projektas dar tik pajudėjo, o jau girdim, kad butų kainos mieste auga“, – pasakojo VMG vadovas.

Vilioja emigrantus

S. Paulauskas taip pat viliasi, kad investicijos regionuose paskatins emigrantus sugrįžti į Lietuvą.

„Iš šių teritorijų yra nemažai išvažiavusių žmonių ir tikiu, kad jie čia sugrįš, kai pamatys, kai čia, savo tėvynėje ir šeimoje gali gauti tą patį atlyginimą. Kad ir šiek tiek mažesnį, bet jis čia gyvens su savo šeima ir draugais. Tikrai tikiu, kad į šitą regioną sugrįš daug žmonių ir įsidarbins pas mus“, – kalbėjo VMG vadovas ir savininkas.

Šiaulių teritorinės darbo biržos Akmenės skyriaus vedėjas Algis Rudys BNS teigė, kad vietos gyventojai jau domisi galimybėmis įsidarbinti VMG, pastebimi ir iš užsienio grįžtantys lietuviai.

„Sulig žiniasklaidoje nuskambėjusia informacija apie šią (VMG – BNS) investiciją, tarp bedarbių susidomėjimas yra pakankamai didelis. Pastaraisiais mėnesiais taip pat pajautėme, kad į rajoną grįžta asmenys iš užsienio, jų galima priskaičiuoti dešimtimis. Tokio judėjimo praėjusiais metais nebuvo“, – BNS sakė A. Rudys.

Nedarbo lygis Akmenės rajone, rugpjūčio pabaigoje siekęs 11,9 proc., pastaraisiais metais mažėja, tačiau vis dar yra vienas didžiausių šalyje, o Šiaulių apskrityje pagal šį rodiklį lenkia tik Kelmę (13,7 proc.).

Vietos Darbo biržos vadovo teigimu, bendradarbiaujant su VMG jau pradėta ieškoti įmonei reikalingų specialistų.

„Dabar atliekame parengiamąjį darbą, kiek potencialiai turėsime registruotų žmonių darbo biržoje. Bandome prognozuoti ir planuotis, kiek ir kokių kvalifikacijų reikės, kad galėtume perkvalifikuoti darbuotojus. Mūsų rajone jau jaučiamas judėjimas, žmonės domisi galimybėmis ten dirbti, domisi profesijomis, kurių jiems reikės ir manau, kad tai sujudins darbo rinką bei pakels atlyginimų vidurkį rajone“, – pasakojo A. Rudys.

Konkurentai nesnaudžia

Šiuo metu Akmenės rajone daugiausiai darbuotojų turinčios įmonės nesibaimina VMG atėjimo, bet pripažįsta, kad tam tikra darbuotojų kaita neišvengiama.

„Darbuotojų persiskirstymas visada būna, bet kuo daugiau investuojame, tuo labiau mažiname laisvų darbo vietų skaičių. 1 tūkst. žmonių atėjimas yra tik į gera, nes tai pakels miestelio vertę, mokyklas baigę mokiniai turės daugiau galimybių rinktis. Sąžininga konkurencija visada yra gerai“, – BNS sakė 500 darbuotojų turinčio „Akmenės cemento“ pardavimų direktorius, Akmenės rajono tarybos narys Richardas Sudaris.

Jo manymu, VMG atėjimas turėtų paversti Akmenės rajoną traukos centru.

„Susiduriame su problema, kad už gamyklos ribų mieste yra sunku, pramogų nedaug. Savivaldybė bando kažką daryti, bet yra sudėtinga, nes smulkusis verslas sunkiai vystosi. Dėl to tas VMG atėjimas sutrauks žmones iš aplinkinių kaimų, jie užpildys dabar esančius tuščius butus, atsiras daugiau žmonių, gaunančių vidutines pajamas. Tai kartu bus galimybės smulkiam ir vidutiniam verslui“, – kalbėjo R. Sudaris, į Akmenę atvykęs prieš kelis dešimtmečius paskui iš čia kilusią žmoną.

25 metus „Akmenės cemento“ kaimynystėje veikianti Vokietijos kapitalo stogo dangų ir fasadų gamybos bendrovė „Eternit Baltic“ investavo apie 28 mln. eurų į naują liniją ir per pusantrų metų daugiau nei dvigubai – iki daugiau kaip 300 – padidino savo darbuotojų skaičių.

Iš politikų norime vieno – kad netrukdytų, o mes jau judėsim.

Įmonės personalo vadovė Dovilė Šteimantienė pripažįsta, kad iššūkių įdarbinant žmones regione netrūksta, bendrovė taip pat rengia priemones, kaip išlaikyti specialistus, kad šie neperbėgtų į kitas regiono įmones.

„Ieškome darbuotojų per rekomendacijas, per kolegas ir draugus, kasmet mokiniams skiriame stipendijas, nežinodami jų ateities planų investuojame į žmogaus suvokimą apie regioną, dėl ko po studijų čia būtų gera sugrįžti. Tai gal neduoda greitų rezultatų, bet tikime, kad ateityje tai atneš naudos. Dalyvaujame karjeros mugėse universitetuose, rodome, kas esame, kokių galimybių galime pasiūlyti, kad žmogus suprastų, jog ir regione gali turėti gerą karjerą ir gyvenimo sąlygas“, – BNS sakė D. Šteimantienė.

Anot jos, įmonei pastaruoju metu pavyko prisivilioti darbuotojų ne tik už užsienio, bet ir iš Vilniaus ar kitų šalies didmiesčių. Vos prieš kelis mėnesius prie „Eternit Baltic“ prisijungusi D. Šteimantienė į Naująją Akmenę važinėja iš Šiaulių, kur anksčiau dirbo PET ruošinius ir butelius gaminančioje įmonėje „Putokšnis“.

Tarp didžiausių regiono įmonių problemų „Eternit Baltic“ personalo vadovė vardija kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą bei darbuotojų motyvacijos trūkumą.

„Galime investuoti į darbuotoją ir kelti jo kvalifikaciją, jei tik jis pats turi noro ir yra nusiteikęs tobulėti. Bet kartais jaučiame motyvacijos stoką. Netgi žinodami kai kurių žmonių ligas, pavyzdžiui, alkoholizmą, stengiamės su jais dirbti. Yra tokių, kurie gerai dirba, ir jam pavyksta su ta liga susitvarkyti, kad darbdavys to nepajaustų, o darbuotojas dirbtų efektyviau“, – pasakojo D. Šteimantienė.

Ji pripažino, kad pradėjus veikti VMG gamyklai, darbuotojų kaita neišvengiamai padidės.

„Negalime sakyti, kad darbuotojų nutekėjimo nebus. Žmonės greičiausiai norės pabandyti ten padirbti. Vėliau, manau, situacija stabilizuosis. Kai ateina nauja kompanija, natūralu, kad yra interesas į tą pusę, bet vėliau, manau, žmonės patys atsirinks, kas kam svarbu. Mes jau apie tai galvojame ir atitinkamai dėliosimės biudžetus“, – sako „Eternit Baltic“ personalo vadovė.

Paklausta, ko regiono verslas tikisi iš centrinės valdžios, D Šteimantienė sakė, jog norėtų daugiau stabilumo ir nuoseklumo.

„Iš politikų norime vieno – kad netrukdytų, o mes jau judėsim“, – jai pritarė „Akmenės cemento“ pardavimų direktorius R. Sudaris.

Meras patvirtino, jog šiemet rugpjūtį į Rusijos mieste Brianske vyksiančią tarptautinę stovyklą „Raduga“ vyksta trys šokėjų poros, 16–17 metų moksleiviai, su mokytoja. Savivaldybė kelionei duoda transportą. Akmenė su šiuo miestu bendradarbiauja nuo 2004 metų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Užsienio reikalų ministerija teigia, kad į tokias keliones vykstantieji turėtų suprasti, kad prisiima atsakomybę ir gerai įvertinti galimas grėsmes.

„Ne vieną kartą buvo panašių istorijų, tos grėsmės yra įvardytos: puikiai žino tiek savivalda, tiek valstybinės institucijos, tiek visuomenė, kaip gali būti tos stovyklos išnaudojamos propagandiniais tikslais ir kartais atrodo visai nekaltas nuvykimas į stovyklą, parodą, renginį, koncertą, bet paskui pamatome, kokiose dviprasmiškose situacijose atsiduria mūsų žmonės“, – žurnalistams antradienį sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Jis sako nemanantis, kad tokį bendradarbiavimą reikėtų kokiu nors būdu stabdyti, tačiau pabrėžia, jog vykstantieji turėtų labai atsakingai vertinti tokias keliones.

Manau, kad tokie dalykai turi būti pasveikinti, o ne smerkiami.

„Turėtų būti labai aiškus apsisprendimas, kad jei važiuoji, tai vertini viską, kokios yra grėsmės ir prisiimi tam tikrą atsakomybę“, – kalbėjo premjeras.

Užsienio reikalų ministerija BNS informavo, kad Akmenės savivaldybė nesikreipė rekomendacijų dėl šios išvykos. Savivaldybėms siūloma vertinti partnerius ir jų tikslus, kaip tai dera su Lietuvos interesais ir nacionaliniu saugumu.

„Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja stabdyti bendradarbiavimą, jeigu konkretus užsienio partneris praeityje yra surengęs provokacijas Lietuvos atstovų atžvilgiu“, – teigiama komentare.

Meras: galimos grėsmes yra įvertintos

Akmenės rajono meras teigė, kad bendradarbiaudama su Rusijos miestu Akmenė vadovaujasi bendrosiomis Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis, ir nemano, kad reikia prašyti įvertinimo kiekvienu atskiru atveju.

„Mes planuojame ketvirtadienį su jais (moksleiviais – BNS) susitikt, informuot apie galimas grėsmes, tėvus kartu pasikviesti, jei dabar situacija politinių santykių aštrėja, bendradarbiavimas neturi pavirsti vakuumu. (...) Mes irgi turime nešti žinią apie demokratinius principus, prieš stiprią propagandą turi būti dvigubai stipresnė“, – BNS sakė V. Mitrofanovas.

„Jeigu savivaldybės, kurios tokius kontaktus išnaudoja mūsų propagandiniams tikslas, mūsų parodymu, Europinės krypties, demokratinės krypties, nereikia už tai peikt savivaldybių, nes reikia žiūrėti į turinį“, – kalbėjo meras.

V. Mitrofanovas sakė numanęs, kad dėl Akmenės moksleivių išvykos sulauks kritikos.

„Po Plungės ir Skuodo atvejo numaniau, tik ir laukiau, kada tai prasidės. Bet aš manau, jei tai darai protingai ir darai valstybės naudai, kad išnaudotum propagandinį dalyką Rusijos atžvilgiu, aš manau, kad tokie dalykai turi būti pasveikinti, o ne smerkiami“, – sakė meras.

Jis taip pat teigė, jog tuo atveju, jei išvykos metu būtų bandoma lietuvių dalyvavimu pasinaudoti Rusijos propagandai, kelionės ateityje bus nutraukiamos.

„Mes nepaleidžiam vaikų: „Jūs važiuokit ten, ką norit darykit“. Dirba žmonės ir galimos grėsmės įvertintos. Grįžus aptarsim kelionę, įsivertinsim, jei matysim, kad yra provokuojama, elgiamasi negražiai, bus mūsų reakcija, nusiųstas laiškas, kad sorry (atsiprašau – BNS), nepykit, dėl jūsų elgesio mes daugiau nesiųsim“, – kalbėjo V. Mitrofanovas.

Kritikos dėl moksleivių kelionės į Rusiją pernai susilaukė Plungės savivaldybė, kai į vasaros stovyklą išvykę vaikai susitiko su Kremlių remiančiu baikerių klubu „Naktiniai vilkai“.

Užsienio reikalų ministerija tuomet rekomendavo savivaldybei laikinai stabdyti bendradarbiavimą su Rusijos Krasnogorsko municipaliniu rajonu. Anot ministerijos, moksleivių delegacijos atžvilgiu „buvo surengta provokacija, surengiant iš anksto neplanuotą jų susitikimą su baikerių klubo „Naktiniai vilkai“, atvirai remiančio agresyvią Kremliaus politiką, nariais“.

Šiemet Užsienio reikalų ir švietimo ministerijos pasiūlė Plungės savivaldybei atsisakyti planų rugsėjį siųsti jaunuolius į menų festivalį „Novyj mir“ Rusijoje.

Po įvykių Kėdainių rajone, kai mirė patėvio sumuštas keturmetis berniukas, planuojama centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą. Akmenės rajono vadovas V. Mitrofanovas tokį sprendimą kritikuoja.

Kalbėdamas apie planus centralizuoti vaiko teisių apsaugą, V. Mitrofanovas sako, kad yra liūdna, kai svarstymai prasideda tik atsitikus tam tikram įvykiui vienoje ar kitoje savivaldybėje: „Tuomet bandoma parodyti, kad yra kažkokia blogybė ir tuoj pat reikia keisti visą sistemą. Šiuo atveju tai situacija dėl vaikų. Vėl reakcija, kad kažką reikia daryti, nes kažkuriose savivaldybėse yra netvarka.“

V. Mitrofanovo teigimu, su [Socialinės apsaugos ir darbo] ministerija buvo diskutuota apie tai, kad Akmenės savivaldybėje, Vaiko teisių apsaugos skyriuje, nepakanka lėšų. „Iš savivaldybės biudžeto lėšų pridedame gerokai daugiau. Papildomai finansuojame beveik pilną etatą“, – teigia pašnekovas.

Pasak V. Mitrofanovo, puolus centralizuoti vaiko teisių apsaugą, atsiras papildoma grandis: „Kalbant apie algoritmus, yra žinoma, kad kuo daugiau tarpinių grandžių, tuo didesnė klaidų tikimybė. Tuomet belieka aiškintis, kurioje vietoje ta klaida įvyksta.“

Akmenės rajono vadovo manymu, savivaldybėms reikėtų suteikti galimybę tvarkytis pačioms. „Viskas juk priklauso nuo bendruomenės, švietimo, socialinių darbuotojų, seniūno. Jei atsiras kažkokie inspektoriai, kurie tik bars savivaldybes, nemanau, kad iš to bus naudos“, – įsitikinęs V. Mitrofanovas.

Juos pasveikino Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.

Metų meru tapo ne didmiesčio ir ne kurorto vadovas. Geriausio mero titulas už 2016-ųjų darbą atiteko Akmenės r. merui Vitalijui Mitrofanovui.

Vos keliolika nuomonės apklausos taškų nuo jo atsiliko praėjusių metų laureatas – Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, o trečioji vieta atiteko Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui, kurio vadovaujama savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių indekse 2016 m. pripažinta geriausia iš didžiųjų savivaldybių.

(Tokį apdovanojimą pernai gavo V. Matijošaitis)

Toliau rikiuojasi Neringos meras socialdemokratas Darius Jasaitis, Klaipėdos miesto meras liberalas Vytautas Grubliauskas, Druskininkų meras, judėjimo „Už Druskininkus“ vadovas Ričardas Malinauskas, konservatorius Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, Kauno rajono vadovas socialdemokratas Valerijus Makūnas, Birštono merė socialdemokratė Nijolė Dirginčienė, „valstiečių“ atstovas Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Geriausių merų apdovanojimo ceremonija vyko „Neringos“ restorane Vilniuje.

Į Naująją Akmenę plūstelėję užsieniečiai ne iš ES šalių kartu su nebrangiai įsigytu butu įgyja galimybę įsitvirtinti Europoje. Jiems išvykus, likimo valiai palikti butai kelia problemų kaimynams ir savivaldybei.

Vieno namo Naujoje Akmenėje gyventoja sako, kad jai daug problemų kelia butas pirmame aukšte. Jau keletą metų jame niekas negyvena, atjungtas šildymas, o būste vakarais  renkasi ir triukšmauja paaugliai. Ieškodama buto savininko, moteris kreipėsi į savivaldybę.

„Paaiškinus, kad buto savininkas yra ne lietuvis ir Lietuvoje jo rasti bei išsikviesti neįmanoma, jog pasirūpintų savo nekilnojamuoju turtu, užkalėme langus. Taip apsisaugome nuo nekviestų svečių“, – apie problemos sprendimo būdą pasakoja Ingrida Znutienė.

Tokių butų Naujoje Akmenėje ne vienas. Nekilnojamojo turto agentai kasmet čia parduoda kelias dešimtis būstų, jų kainos svyruoja nuo kelių iki keliolikos tūkstančių.

„Paskutiniu metu [užsieniečiai] domisi gana dažnai. Domisi  žmonės iš Rusijos, Ukrainos, yra ir tokių  egzotinių šalių kaip Pakistanas ir Azerbaidžanas. Daug užsieniečių susiranda atstovus Lietuvoje, kurie viską padeda daryti ir mes net galim nežinoti, kas nupirko“, – situaciją apibūdina nekilnojamojo turto agentūros padalinio vadovas Alvydas Guginis.

Akmeniškiai juokauja, kad prie kiekvienos griūvančio bendrabučio plytos priregistruota po užsienietį. Tačiau nė vienas jame negyvena ir už šildymą bei patarnavimus nemoka.

„Pirmieji pas mus pasirodė 2010 metais. Jie buvo iš artimojo užsienio –Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. Kai kurių butų skolos viršija 4 tūkst. litų. Pakistaniečiai yra švieži, todėl jų skolos nedidelės. Pirkimo-pardavimo sutartys pradėjo atsirasti gegužės–birželio mėnesiais“, –sako bendrovės „Akmenės energija“ direktorius Albertas Valančius.

Dėl situacijos nerimauja ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

„Nerimą kelia pietų valstybių žmonės, kurie per tarpininkus nusiperka – mes jų nematom.  Jie būna iš Pakistano, Uzbekistano. Tikslai aiškūs – galimybė gauti vizą ir keliauti po Europą.

Rajono vadovai kreipėsi į teismą, kad leistų nugriauti skandalingąjį bendrabutį. Tam reikės 350 tūkst. litų. Juos ketinama prisiteisti iš bendrasavininkų, tačiau pirmiausiai juos, išklydusius į Europą, reikės susirasti.