Tai antroji technologijų magnato kelionė  į didžiausią pasaulyje elektrinių transporto priemonių rinką per mažiau nei metus.

„Kinijos tarptautinės prekybos skatinimo tarybos kvietimu „Tesla“ (JAV) generalinis direktorius Elonas Muskas šią popietę atvyko į Pekiną“, – paskelbė valstybinis transliuotojas CCTV.

Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad E. Muskas susitiko su Kinijos tarptautinės prekybos skatinimo tarybos vadovu Ren Hongbinu „aptarti tolesnių bendradarbiavimo veiksmų ir kitų klausimų“.

E. Muskas Kinijoje turi daug verslo interesų, o paskutinį kartą šalyje lankėsi praėjusių metų birželį.

„Tesla“ neatsakė į ankstesnius naujienos agentūros AFP prašymus patvirtinti, kad E. Muskas lankosi Kinijoje, ir nepateikė informacijos apie jo darbotvarkę.

Vakarų šalyse E. Muskas vertinamas prieštaringai, tačiau Kinijoje „Tesla“ elektrinės transporto priemonės tapo itin svarbia viduriniosios klasės miestiečių gyvenimo dalimi.

E. Musko atvykimas į Kiniją sutampa su įnirtingu kainų karu tarp įmonių, desperatiškai siekiančių išsiveržti į priekį itin konkurencingoje elektromobilių rinkoje.

Be to, Pekine vyksta didžiulė automobilių paroda.

2023 metų paskutinįjį ketvirtį Kinijos vietinė automobilių milžinė BYD (angl. „Build Your Dreams“) aplenkė „Tesla“ ir tapo didžiausia pasaulyje elektrinių automobilių pardavimų įmone.

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Tesla“ susigrąžino šį titulą, tačiau BYD ir toliau tvirtai pirmauja vidaus rinkoje.

Savo kelionės pabaigoje balandžio 16 d. O. Scholzas Pekine susitiks su Xi Jinpingu ir Kinijos premjeru Li Qiangu, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė kanclerio atstovas Steffenas Hebestreitas.

Sekmadienį kancleris lankysis Čongčinge, o pirmadienį keliaus į Šanchajų. Per vizitą O. Scholzas surengs pokalbius su Vokietijos įmonių atstovais ir pasakys kalbą Šanchajaus universitete.

Tai bus jau antrasis O. Scholzo vizitas Kinijoje, kai jis tapo kancleriu. Pirmąją kelionę O. Scholzas surengė 2022 m. lapkritį, tuo metu vyko karštos diskusijos dėl būtinybės sumažinti Vokietijos neproporcingą priklausomybę nuo Azijos milžinės.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį ryte socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad S. Lavrovo lėktuvas nutūpė Pekine.

Kinijos sostinėje rusų ministras praleis dvi dienas ir susitiks su kinų kolega Wang Yi (Vang I), sakoma ankstesniame ministerijos pranešime.

„Tikimasi nuodugnaus apsikeitimo nuomonėmis dėl virtinės „karštų temų“, – sakoma pareiškime, nurodant „Ukrainos krizę ir padėtį Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“.

Ministrai „aptars įvairius klausimus, susijusius su dvišaliu bendradarbiavimu, taip pat bendradarbiavimu tarptautinėje scenoje“, nurodė ministerija.

Praėjusį kartą S. Lavrovas Pekine lankėsi spalį, kai dalyvavo tarptautiniame forume dėl Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) vykdomos „Juostos ir kelio iniciatyvos“.

Maskvai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Rusijos ir Kinijos santykiai stiprėja.

Kinija save vaizduoja neutralia šio karo atžvilgiu ir ragina politiškai išspręsti konfliktą. Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją ir per pastaruosius dvejus metus tapo pagrindiniu Rusijos prekybos partneriu.

Vakarų šalys nuolat ragina Kiniją pasinaudoti savo įtaka Kremliui ir vaidinti didesnį vaidmenį atkuriant taiką Ukrainoje.

O. Scholzas yra pirmasis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Kinijoje nuo COVID-19 pandemijos, paskatinusios antrąją pasaulio ekonomiką griežtai uždaryti sienas, pradžios.

Lydimas aukščiausio rango vadovų, jis susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir premjeru Li Keqiangu (Li Kečiangu).

Tačiau šis vizitas, įvykęs taip greitai po to, kai Kinijos lyderis dar labiau sustiprino savo valdžią, o tarp Vakarų ir Pekino įsivyravo įtampa įvairiais klausimais – pradedant Taivanu ir baigiant tariamais žmogaus teisių pažeidimais, – vertinamas gana prieštaringai.

Berlynui patiriant spaudimą dėl per didelės priklausomybės nuo rusiškų dujų importo, didėja susirūpinimas dėl Vokietijos pramonės pažeidžiamumo, kylančio dėl glaudžių šalies ekonominių ryšių su Rytų Azijos milžine.

O. Scholzo požiūris vis dar grindžiamas mintimi, kad „mes norime tęsti verslą su Kinija, nesvarbu, ką tai reikštų mūsų ekonomikos priklausomybei ir mūsų gebėjimui veikti“, – laikraščiui „Rheinische Post“ sakė opozicijos įstatymų leidėjas Norbertas Roettgenas (Norbertas Rėtgenas).

Susirūpinimas dėl Kinijos kilo ir tarp valdančiosios koalicijos, o užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pareiškė, kad praeityje su Rusija padarytos klaidos negali kartotis.

Klausimą dar jautresniu padarė praėjusį mėnesį kilęs ginčas dėl to, ar leisti Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ įsigyti Hamburgo uosto terminalo akcijų paketą.

Galiausiai Vokietijos kancleris nepaisė šešių ministerijų raginimų visiškai uždrausti kontroversišką pardavimą dėl saugumo sumetimų ir leido bendrovei įsigyti sumažintą akcijų paketą.

Vizitą, kurio metu įvyko virtualus susitikimas su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), ji pavadino galimybe „išklausyti vieni kitus“, o kritikams, kurie pasmerkė ją už tai, kad kelionės metu nesugebėjo griežtai pasisakyti dėl žmogaus teisių Kinijoje, pareiškė: „Aš jus išgirdau.“

M. Bachelet paragino Kiniją vengti „savavališkų ir beatodairiškų priemonių“ vykdant plataus masto „kovos su terorizmu“ priemones Sindziango regione.

Ji pridūrė, kad Sindziango vyriausybė ją patikino, jog profesinio mokymo centrų, kurie, pasak teisių grupių, yra priverstinio perauklėjimo stovyklos, tinklas „išardytas“.

M. Bachelet pažymėjo, kad per savo vizitą Kinijoje ji Sindziango vyriausybei iškėlė ir uigūrų šeimų išsiskyrimo klausimą.

„Žinome, koks didelis skaičius žmonių trokšta sužinoti apie artimųjų likimus... Šis ir kiti klausimai buvo keliami valdžios institucijoms“, – pažymėjo pareigūnė ir pridūrė, kad „paminėjo daug atvejų, labai svarbių atvejų“.

Šią savaitę įvyko ilgai planuotas M. Bachelet vizitas į šalį, per kurį JT atstovė apsilankė tolimajame Kinijos vakarų regione, kuriame, pasak kaltinimų Pekinui, yra kalinami daugiau nei milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų, priverstinai sterilizuojamos moterys ir veikia pasaulines tiekimo grandines aprūpinančios darbo stovyklos.

Jungtinės Valstijos ir daugelis Vakarų įstatymų leidėjų šiuos veiksmus vadina genocidu, nors pati Kinija tokius kaltinimus griežtai neigia, teigdama, kad ji imasi tik būtinų saugumo priemonių, siekdama sutramdyti ekstremizmą ir paspartinti vystymąsi.

M. Bachelet sulaukė teisių gynimo grupių ir užsienyje gyvenančių uigūrų kritikos kirčių už tai, kad pareigūnė esą buvo įtraukta į sklandžiai suplanuotą komunistų partijos spektaklį, įskaitant pokalbį su prezidentu Xi Jinpingu, kuris vėliau valstybinėje žiniasklaidoje buvo pavaizduotas kaip „abipusis aukštų Kinijos teisių idealų pripažinimas“.

Socialiniame tinkle „Weibo“ paskelbtoje žinutėje Rusijos ambasada Pekine patvirtino, kad S. Lavrovas atskrido į rytinį Huangšano miestą. Ambasados paskelbtose nuotraukose matyti, kaip iš lėktuvo lipančią delegaciją pasitinka apsauginius kostiumus vilkintys sveikatos pareigūnai.

S. Lavrovas dalyvaus virtinėje Kinijos organizuojamų susitikimų, kuriuose bus tariamasi, kaip padėti Afganistanui. Susitikimuose turėtų dalyvauti ir diplomatai iš Jungtinių Valstijų bei Talibano režimo vadovaujamo Afganistano kaimynių.

Nors susitikimuose bus kalbama apie Afganistaną, diskusijas temdys brutalaus Rusijos karo Ukrainoje šešėlis.

Kinija, kitaip nei daugelis Vakarų šalių, nepasmerkė Rusijos invazijos ir neskubėjo teikti Ukrainai humanitarinės pagalbos.

Pekinas nurodė, kad Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) susitiks su šalių atstovais kolektyviai. Kol kas neaišku, ar jis susitiks su S. Lavrovu akis į akį.

Jau metus besitęsiantis dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karas paveikė ir kitas šalis, susitikdama su Kinijos premjeru Li Keqiangu sakė A. Merkel.

Prekybos karo padariniai jaučiami ir Europoje – Vokietijos ekonomika antrą ketvirtį iš eilės traukiasi, daugiausia dėl mažėjančių eksporto apimčių. Tuo tarpu Kinijos ekonomika auga, tačiau lėčiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius. Prie sulėtėjusios pasaulio ekonomikos prisideda ir muitai, kuriuos JAV ir Kinija įvedė viena kitai.

A. Merkel, kuri į Pekiną atsivežė didžiulę verslo atstovų delegaciją, taip pat vylėsi, kad ES ir Kinijos investicijų susitarimas artimiausiu metu bus užbaigtas.

Vokietija ir visa Europos Sąjunga pernai sugriežtino užsienio investicijų patikrą, Pekinas tokį žingsnį vadino protekcionistiniu. Investicijų susitarimas pašalintų dalį šių kliūčių, jo siekia tiek Europa, tiek ir Kinija.

Pasak A. Merkel, Kinijos ir Vokietijos santykiai yra stabilūs ir, nepaisant kelių konfliktų, abi pusės padarė pažangą juos spręsdamos.

Vėliau penktadienį A. Merkel dalyvaus Kinijos-Vokietijos ekonomikos patarėjų komiteto posėdyje ir vakarieniaus su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

Šeštadienį A. Merkel vyks į Uhano miestą, kur susitiks su verslo atstovais ir Huazhongo universiteto studentais.

Be prekybos, A. Merkel vizito darbotvarkėje taip pat yra ir žmogaus teisių klausimai.

Prieš pat kanclerei vykstant į Pekiną, Honkongo protestuotojų lyderiai paprašė susitikimo su A. Merkel. Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai Steffeno Seiberto teigimu, kanclerė neketino susitikti su protestuotojais.

Vokietija ne kartą ragino protestuotojus siekti dialogo su Pekinu ir rasti nesmurtinį konflikto sprendimą. A. Merkel ir anksčiau kėlė žmogaus teisių klausimus vizitų Kinijoje metu, taigi, manoma, kad ji ir šį kartą aptars Honkongo protestus su Kinijos lyderiais.

Tiesa, Pekinas apribojo užsienio korespondentų prieigą prie A. Merkel ir Li Keqiango spaudos konferencijos. Naujienų agentūros dpa šaltinių Vokietijos delegacijoje teigimu, toks užsienio žiniasklaidos laisvės apribojimas yra „nesuprantamas“ ir visiškai neatitinka tarptautinių standartų.

„Mūsų verslas tikrai palaikymą čia turės po tokio vizito. Matyti, kad mūsų santykiai ir supratimas yra labai artimi ir šilti, manau, kad toks susitikimas bus labai naudingas ateities santykiams. Linkiu mums išdrįsti, matyti plačiau, veikti taip pat plačiau ir galvoti apie savo interesus visada“, – po susitikimo išplatintame komentare sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė su Kinijos vadovu teigia aptarusi tarptautines prekybos problemas, Kinijos ir Europos, taip pat dvišalius Kinijos ir Lietuvos santykius. Susitikimą ji vadino gana sėkmingu ir kvietė Lietuvos verslą pasinaudoti atsiveriančia Kinijos rinka.

„Džiaugiuosi, kad mūsų interesai dėl tarptautinės prekybos, dėl globalių įsipareigojimų klimato kaitai sutampa. Tai, kad Kinija imasi daugiau atsakomybės ant savo pečių už pasaulinio atšilimo problemas, už tarptautinės prekybos problemas, ir svarbiausia, atsiveria ir kviečia šalis ateiti į savo rinką – tai yra nauja ir labai svarbu (...) ir tikrai mums naudinga“, – tikino D. Grybauskaitė.

Ji su dar keliolika valstybių vadovų dalyvauja Kinijos importo parodoje Šanchajuje, surengtai reaguojant į kritiką, kad Kinija vengia atverti rinką užsienio verslui ir proteguoja tik savo įmones.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Kinija tarp eksporto partnerių užima 25-ą vietą. Pagal importą Kinija yra trylikta.

Dalis pareigūnų nerimauja, kad Kinijos investicijos į Lietuvą gali atnešti nepageidaujamą politinę įtaką, o Pekino išskirtinis dėmesys Rytų Europai skaldo ES vienybę.

Tibeto rėmėjai D. Grybauskaitę ragino dvišaliame susitikime su Xi Jingpingu skirti dėmesio ne tik prekybos ryšiams, bet ir prastėjančiai žmogaus teisių situacijai.

Kinijoje ministras susitiks su šalies verslininkais, prekybos didmenininkais, perdirbėjais bei Kinijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos vadovybe, BNS pranešė ministerijos atstovas spaudai Martynas Žilionis.

Anot jo, G. Surplys taip pat dalyvaus Kinijos žemės ūkio prekybos mugėje, kur savo produkciją pristato Lietuvos įmonės.

Nuo pirmadienio Kinijoje viešintis ministras jau susitiko su Kinijos Generalinės muitinės administracijos bei Kinijos virtuvės asociacijos vadovais.

„Susitikimų metu aptartos lietuviškos žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos eksporto į Kiniją galimybės“, – teigė M. Žilionis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį taip pat vyksta į Kiniją aptarti prekybos klausimų. Ji susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir dalyvaus pirmojoje Kinijos importo parodoje.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuva yra gavusi pieno ir žuvų produktų eksporto leidimus į Kiniją, šiuo metu laukiama ir leidimo dėl jautienos eksporto.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Kinija tarp Lietuvos eksporto partnerių užima 25-ą vietą, o pagal importą ji yra trylikta.

Susitikimo Kinijoje išvakarėse per kelias valandas trukusią gerai surežisuotą spaudos konferenciją Maskvoje V. Putinas lygino prezidento Donaldo Trumpo įvestus muitus Europai ir Kanadai su sankcijomis Rusijai dėl agresijos Ukrainoje.

Tačiau iš tikrųjų Rusija patiria gerokai didesnį ekonominį spaudimą, nei, pavyzdžiui, antra pagal dydį pasaulio ekonomika Kinija, nors ir Pekinas dabar priverstas derėtis su Vašingtonu, nes D. Trumpo administracija siekia sumažinti milžinišką tarpusavio prekybos deficitą.