Portalas kauno.diena.lt jau rašė, kad gruodžio 31 d. apie 4 val. ryto vyras išėjo iš Kauno klinikų ir dingo be žinios. Trečiadienio popietę Kauno policija pasidalijo skaudžia žinia. „Dėkojame visiems, kurie dalinosi informacija apie dingusį V. Šeiko. Pareigūnai, kartu su Kaune esančios gydymo įstaigos apsaugos darbuotojais, ligoninės teritorijoje rado vyro kūną“, – buvo rašoma atsiųstame pranešime. Pirminiais duomenimis, kūnas be išorinių smurto žymių.

Išvyko vienas

Su portalu ketvirtadienį bendravę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovai šykšti informacijos – į didžiąją dalį užduotų klausimų jie atsakymų nepateikė.

Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius portalui teigė, kad vyras į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių kreipėsi gruodžio 31 d. šiek tiek po vidurnakčio. „Pacientą lydėjo jo artimieji. Vyras skundėsi, kad jam svaigsta galva, mėto į šalis. Prieš dieną pacientas buvo susitrenkęs galvą. Pacientui buvo atlikti visi reikiami tyrimai – galvos kompiuterinė tomografija, kraujo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenograma, kardiograma. Nenustačius gyvybei pavojingos patologijos, 3.54 val. nakties pacientas išleistas į namus“, – teigė L. Darginavičius. Anot mediko, pacientas iš gydymo įstaigos buvo išleistas vienas, pagal jo pageidavimą.

Plačiau komentuoti įstaigos atstovai atsisakė, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.

Išleisti paskubėjo?

Portalo kalbinta Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė suabejojo, ar prieš iš Kauno klinikų išleidžiant vyrą buvo išsiaiškintos visos aplinkybės.  „Turėjo būti išsiaiškintos visos aplinkybės, o ne tik medicininė žmogaus būklė. Manau, kad šiuo atveju turėjo būti žmogiškumo faktorius – vyrą, kuriam neseniai svaigo galva ir mėtė į šonus, greičiausiai vertėjo palaikyti gydymo įstaigoje iki ryto arba jį išleidžiant iš Klinikų pranešti apie tai artimiesiems. Juk žmogus į gydymo įstaigą kreipėsi ne veltui ir juk per tris valandas jis negalėjo pasveikti“, – V. Augustinienė neatmeta versijos, kad medikai vyrą iš ligoninės namo išleisti paskubėjo.

Beje, organizacijos vadovei, kaip ir nemažai internautų, kilo klausimas, kodėl vyras vidury nakties iš ligoninės buvo išleistas vienas ir ar paciento pageidavimas savo noru palikti gydymo įstaigą yra užfiksuotas dokumentuose. Anot V. Augustinienės, pagal Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą toks sutikimas turi būti užfiksuotas raštu.

Kelia daugybę klausimų

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai tikina, kad ši skaudi situacija kelia daugybę klausimų. Kaip ketvirtadienį teigė SAM atstovė Alina Žilinaitė, apie šią situaciją Kauno klinikos jau informavo SAM ir ėmėsi veiksmų. SAM žiniomis, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, o gydymo įstaiga šiuo metu atlieka vidinį tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar visi medikų veiksmai buvo teisingi. „Pagal šiuo metu galiojančią tvarką gydantis gydytojas sprendžia dėl tolimesnio paciento gydymo. Jeigu pacientas pageidauja išvykti namo ir prisiima sau visą atsakomybę, jis turėtų tai patvirtinti savo parašu dokumentuose“, – aiškina A. Žilinaitė.

Portalas kauno.diena.lt trečiadienį jau rašė, kad nuo antradienio ryto socialinėje erdvėje plito pagalbos prašymas. Tiek nerimo apimti artimieji, tiek pareigūnai ieškojo be žinios dingusio 60-ties metų Vladimir Šeiko.

Kaip teigiama, gruodžio 31 d. apie 4.16 val. ryte vyras išėjo iš Kauno klinikų ir dingo be žinios. Trečiadienio popietę Kauno policija pasidalijo skaudžia žinia.

„Dėkojame visiems, kurie dalinosi informacija apie dingusį V. Šeiko. Pareigūnai, kartu su Kaune esančios gydymo įstaigos apsaugos darbuotojais, ligoninės teritorijoje rado vyro kūną“, – buvo rašoma atsiųstame pranešime.

Pirminiais duomenimis, kūnas be išorinių smurto žymių. Pareigūnai atlieka tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Skundėsi svaigstančia galva

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius portalui teigė, kad vyras į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių kreipėsi gruodžio 31 d. šiek tiek po vidurnakčio.

„Pacientą lydėjo jo artimieji. Vyras skundėsi, kad jam svaigsta galva, mėto į šalis. Prieš dieną pacientas buvo susitrenkęs galvą. Pacientui buvo atlikti visi reikiami tyrimai – galvos kompiuterinė tomografija, kraujo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenograma, kardiograma. Nenustačius gyvybei pavojingos patologijos, 3.54 val. nakties pacientas išleistas į namus“, – teigė L. Darginavičius. Anot mediko, pacientas iš gydymo įstaigos buvo išleistas vienas, pagal jo pageidavimą.

Vyras skundėsi, kad jam svaigsta galva, mėto į šalis.

Į namus išleistas vienas

Portalo kalbinta Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė suabejojo, ar prieš iš Kauno klinikų išleidžiant vyrą buvo išsiaiškintos visos aplinkybės.  „Turėjo būti išsiaiškintos visos aplinkybės, o ne tik medicininė žmogaus būklė. Manau, kad šiuo atveju turėjo būti žmogiškumo faktorius – vyrą, kuriam neseniai svaigo galva ir mėtė į šonus, greičiausiai vertėjo palaikyti gydymo įstaigoje iki ryto arba jį išleidžiant iš Klinikų pranešti apie tai artimiesiems. Juk žmogus į gydymo įstaigą kreipėsi ne veltui ir juk per tris valandas jis negalėjo pasveikti“, – V. Augustinienė neatmeta versijos, kad medikai vyrą iš ligoninės namo išleisti paskubėjo.

Beje, organizacijos vadovei, kaip ir nemažai internautų, kilo klausimas, kodėl vyras vidury nakties iš ligoninės buvo išleistas vienas ir ar paciento pageidavimas savo noru palikti gydymo įstaigą yra užfiksuotas dokumentuose. Anot V. Augustinienės, pagal Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą toks sutikimas turi būti užfiksuotas raštu.

Pašnekovė spėja, kad artimieji vyrą veikiausiai paliko vieną, mat tikėjosi, kad jis bus paguldytas į ligoninę arba prieš jam išvykstant iš ligoninės apie tai bus pranešta ir artimiesiems. 

Dalis klausimų neatsakyta

Portalui Kauno klinikų atstovų pasiteiravus, ar vyras be jo pageidavimo nebūtų išleistas iš ligoninės ir ar pacientui nebuvo pasiūlyta likti ligoninėje, į šiuos klausimus atsakymų nepateikė. „Atsakėme į klausimus, į kuriuos galėjome atsakyti. Plačiau komentuoti negalime, nes vyksta ikiteisminis tyrimas“, – teigė Klinikų atstovai.

Jie taip pat neatsakė į klausimus, ar vyras, anot medikų, buvo sveikas ir jam tuo metu nereikėjo jokio gydymo, ar žmogus, kuriam prieš kelias valandas svaigo galva, jį mėtė į šalis, o prieš tai jis dar ir buvo susitrenkęs galvą, galėjo išeiti namo be palydos, ar personalui tokiais atvejais nereikia apie jo išleidimą pranešti artimiesiems. Kauno klinikų atstovai nekomentavo ir to, ar Kauno klinikoms artimieji dėl šio atvejo turi pretenzijų.

Gedintys artimieji kol kas plačiai situacijos nekomentuoja. „Esame šoke. Kai turėsime daugiau ikiteisminio tyrimo duomenų, tuomet ir galėsime situaciją pakomentuoti“, – sakė V. Šeiko duktė Julija Šeiko.

Pageidavimą turėjo patvirtinti parašu

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai tikina, kad ši skaudi situacija kelia daugybę klausimų. Kaip teigė SAM atstovė Alina Žilinaitė, apie šią situaciją Kauno klinikos jau informavo SAM ir ėmėsi veiksmų. SAM žiniomis, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, o gydymo įstaiga šiuo metu atlieka vidinį tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar visi medikų veiksmai buvo teisingi.

„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką gydantis gydytojas sprendžia dėl tolimesnio paciento gydymo. Jeigu pacientas pageidauja išvykti namo ir prisiima sau visą atsakomybę, jis turėtų tai patvirtinti savo parašu dokumentuose, – aiškina A. Žilinaitė. – Jei būtų pritarta SAM siūlomam žalos be kaltės modeliui, tokių skaudžių situacijų pasekmes būtų galima išspręsti lengviau, nei pagal šiuo metu galiojančią tvarką. T. y. būtų sudarytos geresnės sąlygos pacientams ar jų artimiesiems greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje buvo padaryta žala.“

Jeigu pacientas pageidauja išvykti namo ir prisiima sau visą atsakomybę, jis turėtų tai patvirtinti savo parašu dokumentuose.

Anot SAM atstovės, šiuo metu galiojanti tvarka yra labai sudėtinga ir atima iš pacientų daug laiko, norint kad už sveikatai padarytą žalą būtų atlyginta.

„Siūlomame projekte neliktų prievolės pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškime išdėstytas aplinkybes. Ar paciento teisės gydymo įstaigoje nepažeistos, ar pažeistos, turėtų įrodyti skundžiama gydymo įstaiga. Tai palengvintų paciento ar jo artimųjų, kurie neretai nėra išsamiai susipažinę su teisės aktais, situacijos sprendimą“, – aiškino A. Žilinaitė.