„Gegužės 6 dieną pasveikinsiu Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, kuris lankysis Lietuvoje ir aplankys Vokietijos brigados elementus“, – žurnalistams Kauno rajone sakė šalies vadovas.

Pirmieji Vokietijos brigados kariai į šalį atvyko praėjusią savaitę.

Kiek daugiau nei 20 karių bazuosis Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

Vykdant laipsnišką brigados karių perkėlimą, prognozuojama, kad čia kartu galėtų atvykti ir maždaug trečdalio karių šeimos.

Brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių, jie į Lietuvą turėtų atvykti iki 2027-ųjų pabaigos. Lietuva skaičiuoja, kad investicijos į vokiečių brigados priėmimui reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.

Per brifingą D. Peskovas taip pat buvo paklaustas, koks jo požiūris į tai, kad Lietuvoje iki 2027 metų gali būti įkurta karinė bazė.

„Tai yra įtampos eskalavimo tęsinys, pavojaus židinių kūrimas prie mūsų sienų, o tai, žinoma, reikalauja imtis ypatingų priemonių savo saugumui užtikrinti“, – sakė D. Peskovas.

Balandžio 8 dieną į Vilnių atvyko pirmoji grupė Bundesvero brigados karių, paskirtų Lietuvai, pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba. Naujoji brigada bus suformuota iš jau veikiančių ir naujai sukurtų dalinių. Į Lietuvą bus perkelti 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-iasis tankų grenadierių batalionas iš Bavarijos.

Per karių išsiuntimo ceremoniją B. Pistoriusas sakė, kad pirmieji 20 į Lietuvą atskraidintų karių yra savanoriai, pranešė „Izvestija“.

Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), 45-osios brigados „Lietuva“ štabo pirminę valdymo grupę sudarys daugiau nei 20 karių. Su jais kartu atvyksta ir Vokietijos sausumos pajėgų vadas Alfonsas Maisas.

Pirmieji į Lietuvą atvykstantys kariai įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

Iki metų pabaigos išaugęs pirminis štabo elementas taps atsakingu ir už pagalbą perkeliant Vokietijos karius.

Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.

Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos. Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.

Numatoma, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis iš jų atvyks su savo šeimomis.

Tarnybos vietos bus dvi – Rūdninkai ir Rukla, kariai su šeimomis gyvens Vilniuje ir Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.

„Aiškūs planai, kokių infrastruktūrinių objektų reikia. Viskas dėliojama etapais. (...) Po vieną mokyklą didžiuosiuose miestuose ir po vieną darželį“, – trečiadienį žurnalistams sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, ugdymo proceso užtikrinimu pasirūpintų patys vokiečiai, jiems reikia tik pastatų.

NSGK trečiadienį išklausė naujausią informaciją, kaip vyksta karinės ir socialinės infrastruktūros parengimas priimti Vokietijos kariuomenės brigadą.

Pasak L. Kasčiūno, 2027 metais Lietuvoje turėtų būti dislokuota pilna brigada – apie 5 tūkst. karių ir tarnautojų – su visišku operaciniu pajėgumu, atsargomis.

Jo teigimu, planuojama, kad apie 80 proc. Vokietijos karių įsikurs Vilniuje arba prie jo, šalia Rūdninkų, 20 proc. – Kauno regione.

Kol kas būsto kariams bus ieškoma rinkoje, bet neatmetama galimybė, jog reikės ir pastatyti specialiai jiems skirtų būstų.

NSGK pirmininkas tvirtino, kad nėra bėdų ir Vokietijoje renkant karius, kurie vyktų į Lietuvą.

Bundesveras viliasi, kad Lietuvoje planuojamą dislokuoti brigadą pavyks užpildyti savo noru atvykti pasiryžusiais kariais.

Manau, galima sakyti, kad procesas yra negrįžtamas.

„Pirmas elementas, dalis jų atvyks jau šiais metais“, – sakė L. Kasčiūnas.

Šiemet taip pat planuojama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį, numatant socialines garantijas, teisinį Vokietijos piliečių statusą Lietuvoje.

„Manau, galima sakyti, kad procesas yra negrįžtamas“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.

Gruodį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai Vilniuje pasirašė veiksmų planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo. Jame numatyta, kad 2025–2026 metais vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas į Lietuvą. Brigada Lietuvoje turėtų įsikurti iki 2027-ųjų.

Lietuvai rengiantis priimti Vokietijos brigadą, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtame renginyje „Pramonės diena“ siūlymus pristatė 19 vystytojų.

Siūlymai apima tiek planuojamus, tiek jau vystomus gyvenamųjų būstų projektus.

„Šiandien Vokietijos atstovams pristatėme įvairias apgyvendinimo galimybes, tinkamas tiek kariams, tiek jų šeimoms priimti. Kitas žingsnis – sulaukti Vokietijos pusės komentarų, kokio tipo projektai geriausiai atitiktų atvykstančiųjų lūkesčius“, – KAM pranešime cituojamas Logistikos departamento direktorius Remigijus Mika.

Anot jo, nors šiuo metu ministerija dar nėra gavusi patvirtintų poreikių bei reikalavimų iš vokiečių dėl apgyvendinimo modelio, vienas iš variantų atliepti gyvenamųjų būstų poreikį galėtų būti ilgalaikė būstų nuoma.

Infrastruktūros tūkstančiams vokiečių Lietuvoje ieškoma rengiantis šalyje priimti Vokietijos brigadą, jos kariai dėl ilgo rotacijos laikotarpio į Lietuvą turėtų vykti su šeimomis.

Kitas žingsnis – sulaukti Vokietijos pusės komentarų, kokio tipo projektai geriausiai atitiktų atvykstančiųjų lūkesčius.

 

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS teigė, kad Vokietija yra įvardijusi, koks skaičius karių į Lietuvą atvyktų su šeimomis, tačiau duomenis atskleisti atsisakė.

KAM neįvardijo pristatymo renginyje dalyvavusių įmonių, tačiau valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) patys pranešė pristatė idėją vokiečių karių ir jų šeimų gyvenamąjį kvartalą statyti 40 hektarų ploto teritorijoje Vilniaus Naujamiestyje.

„Šalia geležinkelio esantis plotas atliepia nemažai brigados šeimų lūkesčių – susisiekimas geležinkeliu bei viešuoju transportu, centrinė miesto dalis, galimybė įkurti naują kvartalą su kokybiškomis viešosiomis erdvėmis bei reikiamomis paslaugomis“, – LTG pranešime ketvirtadienį teigė grupės administravimo direktorė Ieva Lauraitytė.

Pasak LTG, tarp Tūkstantmečio, Iešmininkų, Prūsų, Dariaus ir Girėno bei Panerių gatvių esanti teritorija šiuo metu ruošiama konversijai, o esant poreikiui čia įkurdinti Vokietijos brigados karių šeimas šiam projektui būtų ieškoma vystytojų. 

Planuojama, kad geležinkeliams nebereikalingoje Naujamiesčio zonoje galėtų iškilti įvairios paskirties pastatai, o pati teritorija tapti daugiafunkcine erdve su gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais, darželiais, viešosiomis erdvėmis ir kita infrastruktūra.

Anot KAM, karių, atvykstančių su šeimomis, apgyvendinimui ieškoma būstų Vilniuje ar Kaune ilgalaikės nuomos galimybių. Vienas svarbiausių reikalavimų – greitas susisiekimas su būsimos tarnybos vietomis, karių šeimoms – švietimo įstaigų pasiekiamumas.

Pasak pranešimo, didžiausiuose šalies miestuose ieškoma galimybių apgyvendinti karius, atvykstančius ir be šeimų.

Infrastruktūra Vokietijos karių brigadai bus vystoma ir Rūdninkuose, Šalčininkų rajone.

Čia ji bus plėtojama intensyviausiai – turės atsirasti ne tik kareivinės, bet ir štabai, valgykla, technikos remonto ir garažų infrastruktūra, nutiesti vidaus keliai. Šiuos objektus Rūdninkuose, ir Jonavos rajone, Rukloje, planuojama vystyti kartu su verslu – pasitelkiant privataus ir viešojo sektorių partnerystę (PPP).

Į Lietuvą Vokietijos brigada atvyks etapais – jau šiemet Lietuva priims pirmuosius karius, o iki 2027-ųjų planuojama priimti visą Vokietijos brigadą.

Iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis iš jų atvyks su savo šeimomis. Tarnybos vietos bus dvi – Rūdninkai ir Rukla, kariai su šeimomis gyvens Vilniuje ir Kaune, o papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

„Bus didžiulis poreikis tos infrastruktūros. Nesakau, kad įsigijimui, nes geriausias modelis bus ilgalaikė nuoma, visų kvartalų nuoma ir aptarnavimo paslaugų teikimas tame kvartale“, – ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojamoje konferencijoje „Core“ sakė A. Anušauskas.

Pasak ministro, gyvenamoji infrastruktūra ją perkant valstybei kainuotų apie trečdalį milijardo eurų, o nuomojantis sąnaudos būtų daug mažesnės.

Infrastruktūros tūkstančiams vokiečių Lietuvoje ieškoma rengiantis šalyje priimti Vokietijos brigadą, jos kariai dėl ilgo rotacijos laikotarpio į Lietuvą turėtų vykti su šeimomis.

A. Anušausko teigimu, valstybė norėtų nuomotis infrastruktūrą jau vystomuose nekilnojamojo turto (NT) projektuose, o ne laukti naujų.

„Norėtume tiesiogiai kontaktuoti su projektų vystytojais, turinčiais jau vystomus projektus, kad būtų galima juos galbūt šiek tiek pritaikyti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Anot jo, iš pradžių Vokietijos poreikiai dėl civilinės infrastruktūros buvo itin dideli, bet derybose juos pavyko šiek tiek sumažinti.

Be to, į Lietuvą turėtų atvykti mažiau karių šeimų, nei iš pradžių galvota.

„Bet vis tiek tai yra tūkstančiai civilių“, – sakė A. Anušauskas.

Vokietija žada savo brigadą Lietuvoje dislokuoti iki 2027 metų ir tai daro reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje. Šiemet rugpjūtį Lietuva ir Vokietija dėl brigados dislokavimo žada pasirašyti tarpvalstybinę sutartį.

Anksčiau skelbta, kad Vokietijos karių šeimos turėtų gyventi Vilniuje ir Kaune.

Kaip ketvirtadienį paskelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), skaičiuojama, kad keli tūkstančiai vokiečių karių į Lietuvą atvyktų su šeimomis ir skirtingo amžiaus vaikais.

„Tuo pačiu pradedamas planuoti ir ilgalaikis sprendimas, kai visi kariai su šeimomis atvyks į Lietuvą. Vertinamos gyvenamųjų kvartalų Kaune ir Vilniuje vystymo galimybės bei arti Rūdninkų ar Ruklos poligonų kariams skirtų būstų poreikis“, – rašoma ministerijos pranešime.

Kaip skelbia KAM, šiuos klausimus ketvirtadienį aptarė iš visų ministerijų atstovų sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, skirta spręsti Vokietijos brigados priėmimui būtinų civilinės infrastruktūros ir paslaugų klausimams.

Iš viso į Lietuvą turėtų atvykti 5 tūkst. Vokietijos karių, iš kurių maždaug 80 proc. tarnautų Rūdninkuose, kiti – Rukloje.

Ministerijos teigimu, Vokietijos karių vaikai įsilies į Lietuvos mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurios galės vykdyti ugdymą vokiečių ar anglų kalbomis.

„Ilgalaikėje perspektyvoje ketinama įsteigti vokiškus darželius ikimokyklinukams, taip pat planuojama atidaryti Bundesvero mokyklas Vilniuje ir Kaune“, – teigia KAM.

„Švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų paslaugų teikimo srityse naujų galimybių atsiras ir Lietuvos verslams“, – priduria ministerija.

Brigados dislokavimo plane numatyta siekti geresnio susisiekimo tarp Lietuvos ir Vokietijos, todėl, anot KAM, vertinamos galimybės plėsti skrydžių kryptis bent į kelis Vokietijos miestus.

Brigados kariai į Lietuvą turėtų atvykti iki 2027-ųjų pabaigos. Pagrindinis karių dislokavimas turėtų vykti 2025–2026 metais.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.

„Daug kas buvo komunikuota, tačiau šiuo atveju ketinimų protokole bus apibrėžta laiko skalė, kada kas bus vykdoma. Bet, žinoma, dėl kiekvieno objekto (bus) detalūs techniniai susitarimai – tas darbas bus nuolatinis. Nuo kitų metų čia bus brigados priėmimo grupė ir darbas yra nuolat, kasdieninis“, – žurnalistams penktadienį Jonavos rajone sakė A. Anušauskas.

„Kiekvienu atveju bus papildomi techniniai susitarimai, tai jų bus tikrai ne vienas be bendros sutarties, kurią, tikimės, kitais metais irgi parengsime tarp Vokietijos ir Lietuvos“, – kalbėjo ministras.

Minėtą planą A. Anušauskas su Vokietijos kolega Borisu Pistoriumi ketina pasirašyti pirmadienį Vilniuje, jis įtvirtins abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi.

Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais.

Pasak A. Anušausko, dalis lėšų reikalingai infrastruktūrai jau užtikrinta, tačiau „poreikiai išaugo kartu su brigada“, todėl rengiantis priimti kelių tūkstančių karių vienetą prireiks ieškoti papildomo finansavimo.

Taip kad išaugo tie poreikiai ir mums reikės tikrai ieškoti pinigų dar papildomai.

„Pati brigada pagal vienetų skaičių tiesiog yra pakankamai didelė, plius poreikiai amunicijos bus dideli, kur ją saugoti. Taip kad išaugo tie poreikiai ir mums reikės tikrai ieškoti pinigų dar papildomai“, – kalbėjo ministras.

Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus.

Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos.

Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, siekiant sustiprinti regiono saugumą. Šalyje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

Kaip numatyta tokio nutarimo projekte, komisiją sudarys premjerė, Vyriausybės kanclerė ir visi ministrai, išskyrus ekonomikos ir inovacijų, energetikos bei kultūros.

Komisija posėdžiuose svarstys tarpinstitucinius klausimus, susijusius su Vokietijos brigados buvimu šalyje, bei inicijuos reikalingų sprendimų priėmimą.

Ji taip pat vertins karinio vieneto buvimui užtikrinti reikalingas priemones ir, esant poreikiui, teiks Vyriausybei pasiūlymus „dėl reikalingų išteklių skyrimo ar kitų sprendimų, susijusių su tokių priemonių įgyvendinimo klausimais“.

Remiantis nutarimo projektu, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui bus pavesta sudaryti darbo grupę iš komisijoje atstovaujamų institucijų atstovų.

Ji, pasitelkdama nepriklausomus ekspertus, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir kitų organizacijų atstovus, svarstys tarpinstitucinius klausimus ir teiks sprendimus, susijusius su civilinės infrastruktūros ir paslaugų užtikrinimu.

A. Anušauskas taip pat įpareigojamas atstovauti Vyriausybei jungtinėje Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijų darbo grupėje.

Vokietija dislokuoti brigadą Lietuvoje žada per kelis artimiausius metus, kitąmet dėl to žadama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį.

Planuojama, kad Vokietija Lietuvoje dislokuos tankų, du manevro, artilerijos ir logistikos batalionus.

Vilnius ir Berlynas šiuo metu derasi, kokią infrastruktūrą Lietuva turės įrengti atvyksiantiems Vokietijos kariams. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius yra sakęs, kad Lietuva turės parengti ne tik karinę, bet ir vadinamąją socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklas, darželius, laisvalaikio erdves.

„Galiu informuoti, kad planuojame atsiųsti apie 4800 karių ir 200 civilinio personalo“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė diplomatas.

Anot jo, dislokavimo procesas vyks palaipsniui.

„Manau, kad naudos nėra iš karių be būsto, o taip pat – iš būsto be karių. Todėl logiška pažingsniui didinti vokiečių karių buvimą Lietuvoje. Tad, ko reikia – tai labai gero koordinavimo tarp abiejų pusių, ir, manau, tai vyksta“, – kalbėjo C. Zimmermannas.

Vis tik ambasadorius pabrėžė, kad derybos tebesitęsia, todėl daugiau detalių atskleisti negali.

Berlynas dislokuoti brigadą Lietuvoje ketina per kelis artimiausius metus, kitąmet dėl to žadama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį. Planuojama, kad Vokietija Lietuvoje dislokuos tankų, du manevro, artilerijos ir logistikos batalionus.

Vilnius ir Berlynas šiuo metu derasi, kokią infrastruktūrą Lietuva turės įrengti atvyksiantiems Vokietijos kariams. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius yra sakęs, kad Lietuva turės parengti ne tik karinę, bet ir vadinamąją socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklas, darželius, laisvalaikio erdves.

Ambasadorius teigė, jog mokyklos reikalingos, nes manoma, kad kariai čia „nebus tik porą metų“.

„Tai yra ilgalaikė investicija. Mes norime, kad kariai ir jų šeimos jaustųsi kaip namie. Taip pat norime, kad jie kurtų ryšį su Lietuvos žmonėmis“, – sakė jis.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.