Mokslai Kaune ir Paryžiuje

V.K.Jonynas gimė 1907 m. Alytaus valsčiuje. Jo kelionė meno keliu prasidėjo Kaune 1922–1940 m. veikusioje Kauno meno mokykloje – jaunasis kūrėjas jos slenkstį mynė 1923–1929 m.

Būsimasis dailininkas teorinių dalykų mokėsi pas Igną Šlapelį, akvarelės – Kaetoną Sklėrių, tapybos – Adomą Varną, grafikos – Adomą Galdiką. Grafikos studijoje menininkas išbandė įvairias graviravimo technikas: linoleumo, oforto, vario ir medžio raižymo. Ši tapo viena mėgstamiausių dailininko technikų.

Etalonas: 1939 m. iliustravęs K.Donelaičio „Metus“ V.K.Jonynas pradėjo savotišką tradiciją šį klasikos kūrinį apipavidalinti grafikos kūriniais.

Po 1929 m. streiko mokykloje V.K.Jonynas turėjo ją palikti ir verstis atsitiktiniais darbais. Bendradarbiavo spaudoje: apipavidalino, iliustravo laikraščius ir žurnalus ("Sodyba", "Naujas žodis", "Meno kultūra"). 1930 m. laimėjo jubiliejinių Vytauto Didžiojo metų plakato konkursą.

1931 m. V.K.Jonynas savo lėšomis išvyko į Prancūziją, kur norėjo toliau gilintis į meno paslaptis. 1931–1934 m. jis vienu metu mokėsi taikomosios ir dekoratyvinės dailės Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (Conservatoire National des Arts et Métiers) bei grafikos, medžio skulptūros, baldų projektavimo ir konstravimo Boulle mokykloje (Ecole Boulle) Paryžiuje. Mokslus vainikavo pažymėjimas, suteikęs teisę kaip dailininkui verstis Prancūzijoje. Norėdamas lavinti piešimo įgūdžius, dailininkas papildomai lankė ir Juliano akademiją (Académie Julian). Baigęs studijas dailininkas surengė pirmąją personalinę parodą "Zak" galerijoje Paryžiuje.

Kliūtys netrukdė kurti

1935 m. sugrįžęs į Lietuvą V.K.Jonynas pradėjo dirbti Kauno meno mokykloje grafikos ir medžio skulptūros dėstytoju. Kiek vėliau ėmėsi konservatoriaus darbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje ir Lietuvos kultūros paminklų apsaugoje.

Dailininkas atkreipė dėmesį į lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio poemą "Metai". Pradėjo kurti ne tik iliustracijas, bet ir knygos visumą: knygos proporcijas, formatą, šrifto dydį, iliustracijų ir tuščių plotų santykį. Panašius iliustracijų kūrimo principus taikė ir Petro Cvirkos romanui "Žemė maitintoja" (1940).

1940 m. V.K.Jonynas vadovavo ir dėstė Kauno taikomosios dailės mokyklai, vėliau ir Kauno taikomosios dailės institutui. Nepaisant atsakingų pareigų ir sudėtingos situacijos karo metu, V.K.Jonynas kūrybos neapleido: sukūrė kūrinius "Zapyškio bažnyčia" (1942), "Saulėlydis Nemuno ir Neries santakoje" (1943) medžio raižinio technika. Ėmėsi čekų leidyklos "Jan Halk" užsakymo – iliustruoti Johanno Wolfgango Goethe's romaną "Jaunojo Verterio kančios".

Lietuvoje padėčiai pablogėjus, 1944 m. dailininkas kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją, kur kūrybinio darbo nenutraukė. Atvirkščiai – sėkmingai vadovavo 1946 m. Freiburge įsteigtai meno mokyklai, kuri, anot istorikos Šarūno Šimkevičiaus, suvaidino didelį vaidmenį palaikant visos egzodo dailės gyvybę, telkiant jos kūrėjus, ugdant naują lietuvių dailininkų kartą nacionalinių dailės tradicijų ir atvirumo Vakarų menui dvasia. Kaip ir tarpukariu Lietuvoje, V.K.Jonynas administracinį, pedagoginį darbą derino su aktyvia kūryba.

"Dailininkui, dar prieškariu artimam Prancūzijos meno sluoksniams ir jau buvusiam Garbės legiono ordino karininku, pasiūlyta kurti pašto ženklus prancūzų okupacinėms zonoms: Badenui, Reino kraštui–Pfalcui, Saro kraštui ir Viurtembergui, – gintarinesvajone.lt rašo Š.Šimkevičius. – Pašto ženkluose sustingo nuostabūs pietvakarių Vokietijos gamtovaizdžiai, vokiečių kultūros galiūnai. Tokio darbštumo galėjo pavydėti bet kas – apie 130 ženklų, 70 skirtingų siužetų. Praeis keleri metai, ir viename solidžiausių pasaulio filatelijos žurnalų meno kritikas Zepas Schulleris sušuks: "Tai didžiausio meniškumo ženklai, kada nors išleisti vokiečių žemėje!"

1951 m. V.K.Jonynas su šeima išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, gyveno, dėstė ir kūrė Niujorke. Čia menininko talento pakako jau ne tik grafikai. Kartu su Donaldu Shepherdu lietuvis Niujorke įsteigė bažnytinio meno ir vitražų studiją (1955–1973). Gyvendamas JAV menininkas dekoravo bažnyčių interjerus, kūrė vitražus ir liturginius reikmenis, projektavo statinius ir baldus, liejo akvareles, iliustravo lietuvių rašytojų knygas, dalyvavo grafikos parodose.

Anot Š.Šimkevičiaus, V.K.Jonynas buvo tarp tų išeivijos dailininkų, kurie ieškojo ir anksti pradėjo megzti kultūrinius ryšius su sovietų okupuota Lietuva tėvyne. Menininkas 1974 m. apsilankė Lietuvoje, į kurią vėliau nuolat sugrįždavo.

Iliustratorius: dailininkas papildomos meninės vertės suteikė P.Cvirkos knygai „Žemė maitintoja“.

Pėdsakai pasaulio kultūroje

Dailininkas, grafikas, knygų iliustruotojas, pedagogas, skulptorius ir vitražistas, meno mokyklų steigėjas ir puoselėtojas V.K.Jonynas paliko žymų pėdsaką pasaulio meno keliuose. Jo darbų gausu Europos ir JAV muziejuose, privačiose kolekcijose. Taupomųjų kasų premija (1940) už K.Donelaičio "Metų" iliustracijas, du aukso medaliai Paryžiaus pasaulinėje parodoje (1937), Prancūzijos garbės legiono ordinas (1945), LDK Gedimino III laipsnio ordinas (1993) – tik dalis garbingų apdovanojimų.

Prancūzams apie V.K.Jonyno veiklą primena medžio raižinių iliustracijos Prospero Mérimée "Lokiui", vokiečiams – unikalūs pašto ženklai, iliustracijos J.W.Goethe's knygoms "Jaunojo Verterio kančios" ir "Mainco apgulimas", Vatikanui ir pasaulio katalikams – V.K.Jonyno apipavidalintas Vatikano paviljonas pasaulinėje Niujorko parodoje (1964), JAV ir Lietuvių koplyčia Šv.Petro bazilikoje Romoje, Vatikane (1970), Europos meno mokyklų pasauliui – V.K.Jonyno įkurta Dailės ir amatų mokykla (École des Arts et Métiers) Freiburge (1946–1950).

Lietuvai menininkas yra dovanojęs daugybę savo raižinių, akvarelių, piešinių, vitražų projektų, ekslibrisų, pokario metais sukurtų pašto ženklų.

Druskininkuose, kur dailininkas praleido paskutiniąsias savo gyvenimo vasaras, įkurta V.K.Jonyno galerija. Čia pristatomi eksponuojami dailininko grafikos kūriniai (medžio raižiniai, litografijos), piešiniai, pastelės, akvarelės, vitražų projektai, pašto ženklai, gausi fotografijų ir kita medžiaga apie kūrinius JAV bažnyčioms. Nemažus V.K.Jonyno dailės kūrinių rinkinius saugo Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus ir Lietuvos dailės muziejus.

Nedidelėje Kauno kolegijos menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos galerijoje eksponuojamos 1929–1944 m. sukurtų kūrinių reprodukcijos, atkeliavusios iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, V.K.Jonyno galerijos Druskininkuose.

Kas? V.K.Jonyno grafikos kūrinių paroda.

Kur? KKMUF Menų akademijos "Pelėdų kalno" galerijoje (A.Mackevičiaus g. 27)

Kada? Veikia iki balandžio 17 d.

Parodoje bus eksponuojamos akvarelės, taip pat piešiniai tušu ir anglimi, vitražų ir mozaikų projektai, sukurti XX a. 6–7 dešimtmečiais.

V.K.Jonynas yra vienas iškiliausių XX a. Lietuvos menininkų. Jis mokėsi Kauno meno mokykloje, tobulinosi Paryžiuje, iki 1944 m. dėstė Kauno meno mokykloje, po to pasitraukė į Vokietiją. Freiburge įkūrė dailės ir amatų mokyklą, o 1951 m. išvyko į JAV. Gyvendamas Niujorke daugiausiai iš lietuvių emigrantų dailininkų sukūrė darbų lietuviškoms šventovėms – vitražų, altorių, skulptūrų, mozaikų, baldų, šviestuvų ir bažnytinių reikmenų. Lietuvoje pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo dailininkas apsilankė 1974 m. Nuo 1989 m. vasarodavo Druskininkuose, kur 1993 m. buvo įkurta jo vardu pavadinta galerija, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. Dailininko kūrybos palikimas yra itin gausus ir įvairus, kaip ir jo gyvenimas, kuris buvo susijęs su XX a. prieškariniu Kaunu, pokarine Vokietija, JAV ir vėl su nepriklausoma Lietuva.

Pasak meno kritikų, tai – gražiausi kada nors Vokietijoje pasirodę pašto ženklai.

„Šiandienos įvykių kontekste, kai Europa išgyvena vadinamąją migrantų krizę, itin prasminga prisiminti talentingą dailininką V. K. Jonyną, kuris baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus ir apsistojo Vokietijoje, karo pabėgėlių stovykloje. Prancūzijos okupacinei zonai (nacistinei Vokietijai kapituliavus, visą civilinę ir karinę administraciją Vokietijos teritorijoje buvo perėmę sąjungininkai) prireikus pašto ženklų buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, o jį laimėjo V. K. Jonynas. Tai buvo didelė talentingo lietuvio – karo pabėgėlio – sėkmė!

Pranokęs konkurentus V. K. Jonynas gavo užsakymus kurti pašto ženklus visoms Prancūzijos okupacinės zonos žemėms: Badenui, Reinlandui-Pfalcui, Viurtembergui ir Sarui“, – pasakojo dailininko V. K. Jonyno pašto ženklus kolekcionuojantis Lietuvos filatelistų sąjungos narys Antanas Burkus.

1947–1949 m. pagal V. K. Jonyno projektus buvo išleisti net 149 skirtingi pašto ženklai ir ženklintieji atvirlaiškiai. Juose vaizduojami žymūs Vokietijos rašytojai, menininkai ir mąstytojai, gamtovaizdžiai. Iš viso V. K. Jonynas yra sukūręs 151 pašto ženklą (1959 m. Vatikano paštas išleido jo pašto ženklus, sukurtus Lietuvos globėjo šv. Kazimiero 500-ųjų gimimo metų jubiliejui).

„Nė vienas Lietuvos dailininkas negali prilygti V. K. Jonynui produktyvumu pašto ženklų srityje. Sakoma, kad tai – meniškiausi ženklai, kada nors išleisti vokiečių žemėje.

Ekspozicijoje galima bus pamatyti laiškus ir atvirlaiškius, kuriuos ženklina V. K. Jonyno kurti pašto ženklai. Tai – pašto korespondencija, siųsta į sąjungininkų Vokietijoje valdomas okupacines zonas, įvairias pasaulio šalis. Deja, į Lietuvą siųstų laiškų su V. K. Jonyno ženklintais pašto ženklais nėra, nes jiems įveikti Stalino „geležinę uždangą“ nebuvo lemta“, – teigė A. Burkus.

Pagal V. K. Jonyno piešinius išleisti pašto ženklai gyvavo trumpą laiką, nes 1949 m., susikūrus Vokietijos Federacinei Respublikai, tiek Prancūzijos okupacinės zonos, tiek kitų sąjungininkų išleisti pašto ženklai buvo išimti iš apyvartos.

Šiemet A. Burkaus paroda „Prof. V. K. Jonyno – karo pabėgėlio – suprojektuoti Prancūzijos okupacinės zonos ženklai (1947–1949 m.)“ Lenkijoje vykusioje tarptautinėje filatelijos parodoje pelnė paauksuotą medalį.