Savivaldybės teigimu, premija menininkui skiriama ne tik atsižvelgiant į jo pasiekimus ir įvertinimus Lietuvoje, tačiau ir pripažinimą Tokijo bienalėje „ArtOlympia“.

Pernai šioje bienalėje vilniečio tapytojo kūrinys „Natiurmortas su dviem objektais“, vaizduojantis Vilniaus gamtos fragmentus, buvo įtrauktas į meistriškiausiai atliktų darbų trisdešimtuką.

Iš viso bienalėje varžėsi daugiau nei 5 tūkst. kūrinių.

Savivaldybės teigimu, V. Tomaševičius tapo pirmuoju Lietuvos istorijoje menininku, sėkmingai įveikusiu šį sudėtingą atrankos etapą.

Vilniaus mero premijos teikiamos nuo 2005 metų, jas yra gavę 25 kūrėjai, tarp jų – Justinas Marcinkevičius, Aidas Marčėnas, Eglė Ridikaitė, Algimantas Baltakis, Marius Burokas, Ona Narbutaitė ir kiti.

Premijos dydis – 3 tūkst. eurų.

Laida „Linija. Spalva. Forma“ nuolat pristato Lietuvoje vykstančių dailės parodų panoramą, atspindi šiuolaikinėje dailėje vykstančius procesus bei kuria bendrus projektus su menininkais. Paroda „Tyla, garsas, tyla“ – naujausias laidos autoriaus Augio Kepežinsko įgyvendintas iššūkis.

Šįkart laidos „Linija. Spalva. Forma“ kūrybinė grupė pakvietė septynis dailininkus paklausyti tylos, po to garso ir galiausiai – tylos po garso. Projekte dalyvaujantys menininkai išklausė garsą, kurį įkūnijo džiazo pianisto Dainiaus Pulausko improvizacija. Projekte dalyvavo skirtingų sričių ir kartų menininkai, kurie improvizavo tylos ir garso tema bei sukūrė po kelis darbus.

Jų kūrybos procesą gali sekti ir „Linija.Spalva.Forma“ žiūrovai – laidos kūrybinė grupė aplankė menininkus jų dirbtuvėse, fiksavo tylos ir garso išgyvenimo procesą, vizualinių inerpretacijų gimimą. Projekte dalyvauja septyni menininkai: Algimantas Černiauskas, Rūta Eidukaitytė, Indrė Ercmonaitė, Meda Norbutaitė, Nijolė Šaltenytė, Vytautas Tomaševičius, Marta Vosyliūtė. Jų darbus galima pamatyti parodoje  „Tyla, garsa, tyla“, kuri veiks iki birželio 3-osios.

Parodos atidarymo proga Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė pasidžiaugė, kad nuo 2013-ųjų LRT Kultūros kanalu rodoma A. Kepežinsko laida „Linija. Spalva. Forma“ organiškai įsiliejo į Lietuvos kultūrinį gyvenimą, suaktyvino Lietuvos vizualiųjų menų kūrėjų ir gerbėjų bendruomenės gyvenimą. Pasak E. Utarienės, bene svarbiausia tai, kad ši laida suteikia galimybę profesionaliosios dailės kūrėjams ir jų kūrybai priartėti prie visuomenės, taip skatinant kultūrinio identiteto, savasties, didžiavimosi savo šalies žmonėmis suvokimą.

„Labai džiaugiuosi, kad buvome pastebėti ir įvertinti, kad mūsų noras populiarinti dailę, priartinti ją prie eilinio žiūrovo jau duoda vaisius. Laidos „Linija. Spalva. Forma“ tikslas – ne tik edukacija, bet ir pagalba tiems, kas negali aplankyti parodų. Tikiu, kad pažiūrėję mūsų laidą, žmonės gali jaustis visaverčiais dailės bendruomenės nariais“, – sako „Linija. Spalva. Forma“ autorius A. Kepežinskas.

V.Tomaševičius gimė 1972 m. Vilniuje, 1998 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, kurioje studijavo tapybą ir scenografiją. Nuo 1995 m. dalyvavo tarptautiniuose kino projektuose kaip filmų dailininkas. 2000 m. kūrė dekoracijas filmui „Nenugalimas“ („Invincible“, rež. Werneris Herzogas, Vokietija). Vėliau atsidėjo vien tapybai. Parodose dalyvauja nuo 1995 m. Bendradarbiauja su Olandijos ir Švedijos galerijomis. Yra surengęs per 10 savo tapybos parodų Lietuvoje, Danijoje, Švedijoje bei dalyvavo keliose dešimtyse jungtinių vaizduojamojo meno projektų šalyje bei užsienyje – Danijoje, Švedijoje, Rusijoje, Italijoje, Japonijoje. 2008 m. apdovanotas pirmosios Baltijos dailės bienalės (Sankt Peterburgas, Rusija) laureato diplomu.

V.Tomaševičiaus kūriniai vertinami dėl originalios autorinės technikos. Joje jungiama tapyba ir grafika. Ant kruopščiai ištapyto vaizdo spaudžiamas monochrominis piešinio atspaudas. Vėliau šis piešinys dalinai nuvalomas, atidengiant paslėptą apatinį tapybos sluoksnį. Skirtinguose paveiksluose tapybos ir atspaudo santykis kinta, kartais jie tiesiog paliekami konkuruoti. Tokia technika autoriaus ir kritikų įvardijama kaip vidinio ir išorinio pasaulio bei kultūros ir gamtos pasaulių santykių metafora. V.Tomaševičiaus paveiksluose gausu citatų iš senovinių nuotraukų ar filmų kadrų, taip pat – gamtos fragmentų, žmonių portretų, šiandienos ir senovinių simbolių. Paveikslai dekoratyvūs, daugiasluoksniai, dažnai santūraus kolorito.

Anot menotyrininkės dr. Jurgitos Ludavičienės, Baroti galerijoje atidaromos pastaraisiais metais sukurtų darbų parodos pavadinimas iš karto pasako beveik viską: „Nuostabios kasdienybės atspindžiai – ir iš karto akivaizdu, jog čia nerasime bandymo persikelti į kitus pasaulius ir galimų jų atvaizdų, siurrealistinių vizijų, neatpažįstamų pavidalų ar neaiškios paskirties objektų. Autorius savo kūrybos objektu šįkart pasirinko savo paties kasdienybę, siūlydamas kaip tik joje įžvelgti tai, kuo galima žavėtis, stebėtis ir mėgautis. Menininko kasdienybė nepasižymi kuo nors ypatingu ir nelabai kuo skiriasi nuo įprastos. Kasdieniai ritualai – neskubrūs pasivaikščiojimai, dukart per metus – kelionės prie jūros, žaidimai su augintiniais, kasryt matomi vaizdai dirbtuvės koridoriuose... Nieko stulbinamo, nieko įsimenamo. Tačiau kaip tik tame ir slypi tos kasdienybės vertingumas. V.Tomaševičius iš savo aplinkos ištrauktus „kadrus“ fiksuoja ne tiesiogiai, mechaniškai perteikdamas tai, ką mato aplinkui; kasdienybė jam yra impulsas vaizdui atsirasti ir istorijai papasakoti. Tačiau naratyvas jo kūriniuose irgi nėra pats svarbiausias. Motyvas, istorija ir technika – trys lygiaverčiai komponentai, sudarantys tapytojo kūrybos pagrindą.

Autorius kūriniams naudoja mišrią techniką: akrilą, temperą, aliejinius dažus ar grafitą ant dažais padengtos drobės. V.Tomaševičiaus tapyboje prie pasakojimo kontrastingumo stipriai prisideda techninis sprendimas. Menininkas subtiliai ir lengvais prisilietimais atkuria atpažįstamą realistinį vaizdą, jo pernelyg nedetalizuodamas. Palangos parkas, matomas dukart per metus, parodų salės interjeras, į koridorių išstumti nebenaudojami baldai, siena su ant jos kabančiais paveikslais – viso to tarsi ir užtektų savarankiškam paveikslui suformuoti. Šie vaizdai plokšti, nelabai ryškūs, tarsi būtų matomi pro stiklą; yra tapybiškas atvaizdas, yra lengvas rankos su teptuku ar pieštuku prisilietimas, regisi, to ir pakanka. Tačiau V.Tomaševičius įveda trečiąjį, grafinį komponentą, savotišką triksterį, suardantį atpažįstamą vientisą pasakojimo giją. Tai ryškus linijomis pavaizduotas žmogaus siluetas, grafiniai ornamentai, padengiantys žmogaus kūną, žodžiu – tai, ko nesitikėjai, nelaukei ir ko dabar jau neįmanoma nepamatyti. Šie ryškūs grafiški elementai paveikslo plokštumai suteikia gelmės, o istorijai – netikėtų posūkių. Taip jaukioje galerijos erdvėje kyla muštynės, kviečiama šokiui ar prabėga atletas, interjerus uždengia nežinia iš kur atsiradęs juodas kamuolys tarsi susiraizgiusių minčių tumulas. Trapus fonas ir aštrus grafinis elementas sudaro ne tik vizualinį, bet ir prasminį kontrastą.

Kasdienybėje visuomet yra vietos netikėtumui – gal čia apie tai? Bet kuriuo atveju, V.Tomaševičius savo kasdiene aplinka ir savo įprastais ritualais nesibodi, jų nesišalina ir nenori nuo jų pabėgti. Atvirkščiai. Kasdienybė jam atrodo nuostabi – dėl įprastų vaizdų, žinomo maršruto, saugumo jausmo – o drauge visa tai leidžia autoriui žaisti paradoksais, ironizuoti, dekoruoti ir kitaip transformuoti matomus vaizdus ir patiriamus jausmus. Akimirkos trapumas, tradicijos atšvaitas, įsigilinimas į motyvą, minties spontaniškumas ir staigus ironijos blyksnis – tokie V.Tomaševičiaus tapytos (ir realios) kasdienybės komponentai.“

V.Tomaševičiaus paroda „Nuostabios kasdienybės atspindžiai“ Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1 / Didžioji Vandens g. 2) bus eksponuojama liepos 29–rugpjūčio 24 dienomis.