„Šeštadienio nesėkmė yra neatleistina“, –  per televiziją transliuotame kreipimesi sakė Y. Lapidas ir pridūrė, kad neprisijungs prie ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) ir Benny Gantzo (Benio Ganco) paskelbtos nepaprastosios vyriausybės.

„Žmonės, mylintys valstybę, atėjo ginti jos demokratijos, teismų, bendro gyvenimo ir bendro gėrio idėjos“, – tviteryje rašė jis ir pažadėjo „nepasiduoti, kol laimėsime“.

Šeštadienį vykusi demonstracija buvo didžiausia iki šiol po to, kai praėjusį mėnesį į valdžią grįžo Y. Lapido įpėdinis Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), vadovaujantis radikaliausiai dešiniojo sparno vyriausybei šalies istorijoje.

Izraelio žiniasklaidos duomenimis, Tel Avivo centre susirinko apie 100 tūkst. protestuotojų, gatvėse mojavusių mėlynos ir baltos spalvos valstybinėmis vėliavomis. Policija nepateikė minios skaičiaus.

Karen Kol iš Hod Hašarono miesto centrinėje Izraelio dalyje sakė, kad ji dalyvavo demonstracijoje „prieš antidemokratinę vyriausybę, kurią turime“.

51-erių moteris paminėjo anksčiau šį mėnesį teisingumo ministro Yarivo Levino (Jarivo Levino) pasiūlytus pakeitimus, kuriais politikams būtų suteikta daugiau galių skiriant teisėjus.

Y. Levinas taip pat numato, kad įstatymų leidėjai galės nepaisyti Aukščiausiojo Teismo, kuris šiuo metu turi teisę panaikinti teisės aktus, kuriuos laiko diskriminaciniais, nutarčių.

Dovas Gidonis iš Givatajimo priemiesčio sakė, kad nenori, jog „mūsų politikai visiškai kontroliuotų mūsų gyvenimus“.

33-ejų programuotojas, kuriam tai buvo pirmas kartas dalyvaujant protesto akcijoje, teigė manantis, kad šalis pasiekė „istorijos tašką... be grįžimo“.

Konservatyvi vyriausybės socialinė darbotvarkė taip pat sukėlė baimę LGBTQ bendruomenei.

Šešiolikmetė lesbietė Ori Segelis teigė, kad naujoji Izraelio vyriausybė „mane neigiamai paveiks“.

„Nemanau, kad kažkam tai bus gerai, o ypač homoseksualams“, – sakė paauglė iš netoliese esančio Rehovoto miesto, šalia tėvo nešdama vaivorykštės vėliavą.

Demonstracijoje Tel Avive taip pat dalyvavo Izraelio vykdomos palestiniečių teritorijų okupacijos priešininkai, nes daugelis vyriausybės ministrų uoliai remia gyvenviečių plėtrą Vakarų krante.

Ilgametė „al Jazeera“ reporterė buvo nušauta gegužės 11 dieną, kai rengė reportažą apie Izraelio kariuomenės reidą okupuotame Vakarų Krante.

Rugsėjo 5 dieną Izraelio kariuomenė pripažino, kad vienas iš jos karių tikriausiai nušovė Sh. Abu Akleh, supainiojęs ją su kovotoja.

JAV demokratų partijos įstatymų leidėjai, teisių gynėjų grupės ir Sh. Abu Akleh šeima siekia, kad būtų atliktas JAV vadovaujamas tyrimas.

Pirmadienį leidinys „Politico“ pranešė, kad FTB pradėjo tyrimą dėl šio nužudymo.

FTB to nei patvirtino, nei paneigė.

Y. Lapidas socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad Izraelio „kariai nebus apklausinėjami FTB ar bet kurios kitos užsienio institucijos ar valstybės, kad ir kokia draugiška ji būtų“.

Izraelio kariuomenę pavadinęs „moralia ir etiška“, premjeras teigė, kad jo vyriausybės „griežtas protestas buvo perduotas amerikiečiams“.

Žydų valstybės gynybos ministras Benny Gantzas (Benis Gancas) anksčiau sakė, kad Izraelis „nebendradarbiaus atliekant išorinį tyrimą“.

„Al Jazeera“ žurnalistė vilkėjo neperšaunamą liemenę su užrašu „Spauda“ ir buvo užsidėjusi šalmą. Kulka jai pataikė į galvą Dženino pabėgėlių stovykloje – istoriniame Izraelio ir palestiniečių konflikto židinyje.

Izraelio kariuomenės vyriausiasis teisininkas pareiškė, kad baudžiamieji kaltinimai kareiviui, galimai dalyvavusiam šaudyme, nepagrįsti, nes jis veikė, Izraelio nuomone, aktyvios kovos zonoje.

Nužudytos reporterės šeima sakė, kad JAV pradėtas tyrimas yra „svarbus žingsnis“.

Praėjusią savaitę Sh. Abu Akleh šeima ir kolegos Jungtinių Tautų tyrėjams teigė, kad į ją buvo sąmoningai taikytasi Izraeliui vykdant „plataus masto karą“ su palestiniečių žiniasklaidos darbuotojais, ir pareikalavo atsakomybės bei teisingumo.

Dohoje įsikūrusi „al Jazeera“ ir Kataro valstybė taip pat tvirtino, kad Izraelio kariai į Sh. Abu Akleh taikėsi tyčia.

„Ministras pirmininkas Lapidas pasveikino opozicijos lyderį B. Netanyahu su pergale rinkimuose ir jį informavo, kad visam savo biurui nurodė parengti organizuotą valdžios perdavimą“, – rašoma Y. Lapido biuro paskelbtame pranešime.

„Izraelio valstybė yra svarbesnė už bet kokius politinius sumetimus, – pareiškė pranešime cituojamas Y. Lapidas. – Linkiu B. Netanyahu sėkmės, Izraelio žmonių ir Izraelio valstybės labui.“

Partijos „Likud“ 73 metų lyderis Izraelio premjero poste yra dirbęs ilgiausiai šalies istorijoje. Tačiau 2021 metų birželį ideologiškai susiskaldžiusi koalicija, kurią subūrė dabartinis laikinasis premjeras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas), nutraukė B. Netanyahu rekordinį 12 metų iš eilės valdymą.

Tas margas aljansas išgyveno vos metus ir jau birželio pabaigoje šalies įstatymų leidėjai nubalsavo už tai, kad Knesetas būtų paleistas, atvėrę kelią naujiems parlamento rinkimams, kuriuos buvo nuspręsta surengti lapkričio 1-ąją ir per kuriuos B. Netanyahu su sąjungininkais sieks užsitikrinti 61 mandato daugumą 120 vietų parlamente.

Rinkimai vyks neramiu metu: Izraelio ir palestiniečių konflikte vėl prasiveržęs smurtas ir vasarą okupuotame Vakarų Krante kone kasdien vyko susirėmimai.

Kad galėtų įveikti centristo Y. Lapido suburtą stovyklą ir suformuoti vyriausybę, B. Netanyahu dešiniojo sparno partijai beveik neabejotinai teks kliautis savo ilgamečiais žydų ultraortodoksų sąjungininkais.

Taip pat spėjama, kad jis gali suvienyti jėgas su kraštutiniais dešiniaisiais, o tarp jų lyderių yra Itamaras Ben-Gviras, garsėjantis savo pasisakymais prieš arabus ir raginimais Izraeliui aneksuoti visą Vakarų Krantą.

Penktadienį paskelbti paskutinių prieš rinkimus atliktų apklausų rezultatai parodė, kad Izraelyje tęsiasi precedento neturinti politinės aklavietės era.

Trijų apklausų duomenimis, prognozuojama, kad vadinamasis B. Netanyahu blokas gaus 60 vietų.

B. Netanyahu priešiškoms partijoms pranašaujamos 56 vietos, o dar keturi mandatai turėtų atitekti arabų vadovaujamų partijų aljansui, kuris, kaip manoma, neparems nė vienos Izraelio vyriausybės.

Jeigu rinkimų rezultatai atitiktų šias prognozes ir nė vienas blokas negautų 61 vietų parlamente, Izraeliui galbūt tektų po kelių mėnesių rengti jau šeštuosius rinkimus.

Balsuoti lapkričio 1 dieną įvyksiančiuose rinkimuose registruota beveik 6,8 mln. izraeliečių – 210 tūkst. daugiau, palyginti su 2021 metų kovą vykusiais ankstesniais rinkimais. Tačiau baiminamasi, kad rinkėjų aktyvumas bus menkas, nes nemaža dalis rinkėjų, ypač daugelis arabų, yra apatiški, taip pat prognozuojamas lietus.

Smurtas tęsiasi

Rinkimai rengiami per vieną kruviniausių Izraelio ir palestiniečių konflikto pastarojo meto etapų, dėl kurio kai kurie apžvalgininkai jau ėmė kalbėti apie galimą „trečiąją intifadą“, arba sukilimą.

„Esame tikri, kad partnerio taikai po rinkimų Izraelyje neatsiras“, – pirmadienį pareiškė palestiniečių ministras pirmininkas Mohammedas Shtayyeh (Mohamedas Štajė).

Po kovo mėnesį surengtų mirtinų išpuolių prieš izraeliečius, įskaitant civilius, Izraelis surengė daugiau kaip 2 tūkst. reidų Vakarų Krante, ieškodamas palestiniečių, kuriuos kaltina ryšiais su kovotojų grupuotėmis.

Nuo Izraelio ugnies šiemet žuvo daugiau kaip 120 Vakarų Kranto palestiniečių ir šis žuvusiųjų skaičius šioje teritorijoje yra didžiausias nuo 2015 metų.

Nesiliovė ir kruvini išpuoliai prieš izraeliečius – vien šį mėnesį nuo palestiniečių paleistų kulkų žuvo trys žmonės.

Izraelio kariuomenė jau paskelbė, kad Vakarų Kranto kontrolės punktai rinkimų dieną bus uždaryti ir, be tam tikrų išimtinių atvejų, bus praleidžiamos tik humanitarinės ir medicinos transporto priemonės. Taip pat bus uždaryta sienos perėja į Gazos Ruožą.

Nesiliaujantis smurtas gali padėti B. Netanyahu, laikraštyje „Yediot Ahronot“ paskelbtame straipsnyje aiškino garsus žurnalistas Nadavas Eyalas (Nadavas Ejalas).

„Terorizmui dažnai tenka paskutinis žodis Izraelio rinkimuose, – parašė jis. – Kai taip nutinka, už tai rinkimuose paprastai tenka mokėti centro kairiųjų vyriausybėms.“

„Ketvirtadienį pasirašysime istorinį susitarimą su Libanu“, – sakė Izraelio premjeras viešinčiam Nyderlandų premjerui Markui Rutte (Markui Riutei), kalbėdamas apie JAV tarpininkaujant sudarytą susitarimą, regis, sudariusį sąlygas pradėti dujų gavybą Viduržemio jūros telkiniuose.

Pastaraisiais mėnesiais Izraelis deda daug diplomatinių pastangų, siekdamas įtikinti Jungtines Valstijas ir pagrindines galingąsias Europos valstybes, tokias kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija, nepratęsti 2015 metų Irano branduolinio susitarimo.

Pastarąsias 10 dienų įvairūs pareigūnai teigė, kad susitarimas, kurį 2018 metais nutraukė tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), gali būti neatnaujintas anksčiausiai iki lapkričio vidurio, o šį terminą Y. Lapidas bandė išnaudoti siekdamas priversti Vakarų šalis derybose laikytis griežtesnės pozicijos.

„Vienintelis būdas užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinį ginklą – kalbėti apie įtikimą karinę grėsmę“, – JT Generalinėje Asamblėjos sesijoje sakė Y. Lapidas.

Tik tada bus galima derėtis dėl „ilgesnio ir tvirtesnio susitarimo su jais [iraniečiais]“, pridūrė premjeras.

„Iranui turi būti aiškiai pasakyta, kad jei jis plėtos savo branduolinę programą, pasaulis atsakys ne žodžiais, o karine jėga“, – tęsė jis.

Y. Lapidas taip pat neslėpė, kad Izraelis būtų pasirengęs įsitraukti į konfliktą, jeigu jaustų grėsmę.

„Padarysime viską, ko reikės, – pabrėžė jis. – Iranas negaus branduolinio ginklo“.

Iš Generalinės Asamblėjos tribūnos Y. Lapidas apkaltino Teherano režimą diriguojant „neapykantos orkestrui“ prieš žydus ir sakė, kad Irano ideologai „nekenčia ir žudo kitaip mąstančius musulmonus, tokius kaip Salmanas Rushdie (Salmaną Rašdis) ir Mahsa Amini“ – mergina, kurios mirtis po Irano moralės policijos arešto išprovokavo didelio masto protestus teokratinėje valstybėje.

Izraelis, kuris Iraną laiko savo aršiausiu priešu, taip pat kaltina Teheraną finansuojant ginkluotas grupuotes, įskaitant Libano šiitų judėjimą „Hezbollah“ ir palestiniečių islamistų judėjimą HAMAS.

Izraelis jau ilgą laiką priešinasi pastangoms atgaivinti 2015 metais sudarytą paktą, byrantį nuo 2018 metų, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vienašališkai iš jo pasitraukė ir grąžino Teheranui griežtas sankcijas.

Panašu, kad praėjusį mėnesį intensyvėjusios pastangos atgaivinti susitarimą sulėtėjo, šeštadienį trims dokumentą pasirašiusioms Europos šalims – Vokietijai, Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei – išreiškus „rimtų abejonių“ dėl Irano nuoširdumo atkuriant susitarimą.

Prieš skrydį į Berlyną susitikęs su savo kabinetu, Y. Lapidas padėkojo šioms trims galingosioms valstybėms už „tvirtą poziciją“, išdėstytą šeštadienį paskelbtame trišaliame pareiškime.

Europos šalys apkaltino Teheraną, kad šis „nusprendė nepasinaudoti šia svarbia diplomatine galimybe“. Remiantis pareiškimu, „vietoje to Iranas toliau aktyvina savo branduolinę programą, neturėdamas tam jokių įmanomų civilinių pateisinimų“. Irano užsienio reikalų ministerija šiuos komentarus pavadino „nekonstruktyviais“.

Y. Lapidas savo kabinetui sakė, kad „Izraelis vykdo sėkmingą diplomatinę kampaniją, siekdamas sustabdyti branduolinį susitarimą ir užkirsti kelią sankcijų Iranui atšaukimui“.

„Tai dar ne pabaiga, – pabrėžė jis. – Dar laukia ilgas kelias, bet yra teigiamų ženklų.“

Vienas aukšto rango Izraelio pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė: „Mūsų supratimu, bent iki lapkričio vidurio prie JCPOA (Bendrojo visapusiško veiksmų plano) nebus grįžta. Kartu su savo partneriais dirbame prie naujos strategijos.“

„Svarbu ir toliau derinti pozicijas ir daryti įtaką Europos pozicijai. Vokietija čia atlieka svarbų vaidmenį“, – pridūrė pareigūnas.

Y. Lapidas planuoja susitikti su kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) ir prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu), o vėliau pirmadienį grįš į Izraelį.

2015 metais sudarytu JCPOA Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į šalies branduolinės veiklos apribojimus.

Per derybas, vedamas Vienoje nuo 2021 metų balandžio, siekiama atkurti paktą, panaikinant sankcijas Teheranui ir verčiant Iraną visiškai laikytis savo ankstesnių branduolinių įsipareigojimų.

Izraelis tvirtina, kad šiitiška respublika iš pajamų, gautų dėl švelnesnių sankcijų, finansuotų izraeliečius puolančias grupuotes, ypač Libano šiitų judėjimą „Hezbollah“ ir dvi palestiniečių kovotojų organizacijas – „Hamas“ ir „Islamo džihadą“.

Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga, atliekanti tarpininkės vaidmenį branduolinėse darybose, pateikė „galutinį“ susitarimo projektą.

Tada Iranas ir JAV atsakė į šį dokumentą, o Vašingtonas penktadienį Teherano atsakymą penktadienį pavadino žingsniu „atgal“.

Y. Lapidą, kurio velionis tėvas pergyveno Holokaustą, per vizitą Berlyne lydi kitų Antrojo pasaulinio karo žiarumus pergyvenusių žydų delegacija. Ji kartu su Izraelio ir Vokietijos premjerais apsilankys Vanzėje – vietovėje, kur 1942 metais vyko konferencija, per kurią aukščiausio rango nacių pareigūnai galutinai apsisprendė siųsti žydus į mirties stovyklas.

Premjeras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) šį ruošiamą susitarimą pavadino „blogu sandoriu“ ir leido suprasti, kad J. Bidenas nesilaiko raudonų linijų, kurias anksčiau žadėjo nubrėžti.

„Vakarų šalys brėžia raudoną liniją, iraniečiai jos nepaiso, ir raudonoji linija juda“, – Jeruzalėje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Y. Lapidas.

Pasak jo, artėjantis susitarimas „neatitinka paties prezidento J. Bideno nustatytų standartų: neleisti Iranui tapti branduoline valstybe“.

J. Bidenas siekė atgaivinti 2015 metų susitarimą, pagal kurį Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į Irano branduolinės programos apribojimus. Pirminis susitarimas žlugo 2018 metais, kai tuometis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), stipriai skatinamas Izraelio, iš jo vienašališkai pasitraukė ir vėl įvedė sankcijas Iranui.

Vis dar neaišku, ar Jungtinėms Valstijoms ir Iranui pavyks pasiekti naują paktą, tačiau Vašingtonas per derybas koordinuojančią Europos Sąjungą pateikė savo atsakymą į Teherano komentarus dėl Bendrijos pasiūlyto galutinio susitarimo juodraščio.

Atrodo, kad susitarimas jau ranka pasiekiamas, tačiau Izraelis deda daugiau pastangų, kad jį užblokuotų.

Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams. Šiitiška respublika vis dažniau tvirtina, jog amerikiečiai dabar vilkina susitarimą, nors Teheranas kelis mėnesius praleido derybose, kurios buvo įstrigusios ir Vienoje, ir Katare.

Y. Lapidas perspėjo, kad Iranas gali nukreipti milijardus dolerių neįšaldytų lėšų priešiškoms kovotojų grupuotėms, pavyzdžiui, „Hezbollah“ kaimyniniame Libane, kurios kelia grėsmę Izraeliui.

„Šiais pinigais bus finansuojama Revoliucinė gvardija, – sakė Y. Lapidas, o vėliau pridūrė: – Iš šių pinigų bus finansuojama daugiau išpuolių prieš Amerikos bazes Artimuosiuose Rytuose. Jie bus naudojami „Hezbollah“, „Hamas“ ir „Islamo džihadui“ stiprinti.“

Dėl akivaizdžios pažangos derybose jis tiesiogiai nekaltino nė vienos iš jose dalyvaujančių šalių, tačiau savo pareiškimą trečiadienį Y. Lapidas pradėjo išskirdamas Europos Sąjungą ir leisdamas suprasti, kad ji ir kiti derybų dalyviai nusileidžia paskutinę minutę Irano pateiktiems reikalavimams.

„Iraniečiai vėl kelia reikalavimus. Derybininkai vėl pasirengę padaryti nuolaidų“, – kalbėjo Y. Lapidas.

Tačiau jis apdairiai pakartojo, kad praėjusį mėnesį Izraelyje lankęsis J. Bidenas išlieka tvirtas žydų valstybės sąjungininkas.

Izraelio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Eyalas Hulata (Ejalas Hulata) šią savaitę atvyko į Vašingtoną derybų su J. Bideno administracijos pareigūnais. Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas ketvirtadienį  taip pat vyks į JAV, kur susitiks su JAV kariuomenės Centrinės vadovybės, prižiūrinčios operacijas Artimuosiuose Rytuose, vadovu ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu (Džeiku Salivanu).

Y. Lapidas Izraelio laikinojo ministro pirmininko pareigas eina iki lapkričio 1 dieną įvyksiančių rinkimų, kuriuose jis varžysis su buvusiu ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) ir kitais varžovais. Nors abu varžovai labai skiriasi, jų pozicijos Irano atžvilgiu iš esmės sutampa. 2015 metais dabar opozicijai vadovaujantis B. Netanyahu sakė kalbą Kongrese, nesėkmingai bandydamas sužlugdyti tai, kas turėjo tapti prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) svarbiu užsienio politikos pasiekimu.

Izraelis jau seniai teigia, kad neleis savo regioniniam varžovui Iranui įgyti branduolinių ginklų ir kad jo nevaržo galingųjų valstybių ir Teherano susitarimai. Jis taip pat ragino paremti diplomatiją „patikimu“ grasinimu, kad, prireikus, Iranas gali sulaukti karinių veiksmų.

„Nesiruošiame gyventi taip, kad virš mūsų galvų būtų pakibusi branduolinė grėsmė, kurią kelią ekstremistinis, smurtinis islamistinis režimas“, – trečiadienį sakė Y. Lapidas. – Taip nebus, nes mes neleisime, kad taip atsitiktų.“

Redaktorius Raimondas Čiuplys

Maskvos teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad Teisingumo ministerija paprašė „likviduoti“  Žydų agentūrą“ dėl teisės pažeidimų, konkrečiai dėl kokių – nenurodoma, ir paskyrė posėdį liepos 28 dieną. Kai kurie ekspertai tai interpretavo kaip įspėjamąjį Kremliaus šūvį į Y. Lapidą, kurio retorika dėl karo Ukrainoje griežtesnė nei buvusio Izraelio premjero Naftali Bennetto, atsistatydinusio liepos 1 dieną.

Per aukštų pareigūnų susitikimą sekmadienį Y. Lapidas sakė, kad „Žydų agentūros biurų uždarymas būtų rimtas įvykis, paveiksiantis santykius“, sakoma vyriausybės pranešime. Be diplomatinių pastangų, kurių jau imamasi ginčui sušvelninti, jis sakė taip pat nurodęs, kad „teisinė delegacija būtų pasirengusi išvykti į Maskvą, kai tik bus gautas Rusijos sutikimas deryboms, ir dėti visas pastangas išnaudojant teisinį dialogą“.

1929 m. įkurta Žydų agentūra atliko pagrindinį vaidmenį 1948 m. kuriant Izraelio valstybę. Rusijoje ji pradėjo veikti 1989-aisiais, likus dvejiems metams iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo, kai šimtai tūkstančių žydų iš visos SSRS išvyko į Izraelį. Šiandien daugiau nei milijonas Izraelio piliečių yra kilę iš Sovietų Sąjungos.

Agentūros Rusijos filialo uždarymas nesutrukdys Rusijos žydams persikelti į Izraelį – tai būtų galima pasiekti tik visiškai uždarius Rusijos sienas, tačiau gali sulėtinti procesą.

Iškart po vasario 24 d. pradėtos invazijos į Ukrainą Y. Lapidas, tuomet jis buvo užsienio reikalų ministras, apkaltino Rusiją pažeidžiant „pasaulio tvarką“, o N. Bennettas pabrėžė tvirtus Izraelio ryšius su abiem šalimis, susilaikė nuo tiesioginės invazijos kritikos ir vėliau mėgino būti tarpininku tarp Kyjivo ir Maskvos.

Tapęs ministru pirmininku, Y. Lapidas atnaujino savo kritiką Rusijai, bet vis tiek mėgina laikytis atsargios linijos, kad išsaugotų ryšius su Maskva, kurie laikomi itin svarbiais Izraeliui siekiant išlaikyti gebėjimą vykdyti oro antskrydžius Sirijoje, kur yra Rusijos pajėgos.