Nepageidavo naujo kelio
Susisiekimo ministerija pateikė tvirtinti Vyriausybės nutarimą, kurio projekte yra išdėstyti ypač svarbūs teiginiai.
Numatoma, kad bus pradėtas rengti valstybei svarbaus projekto – Klaipėdos pietinio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Jis numatys, kur ir kaip bus tiesiamas naujas kelias.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad bus numatyta, per kokias konkrečias teritorijas bus tiesiamas šis kelias. Praeityje tvirtinant Klaipėdos pietinio aplinkkelio detalųjį planą, buvo daug ginčų. Dalies sklypų savininkai nepageidavo, kad per jų teritorijas būtų tiesiamas naujas kelias.
Klaipėdos pietinio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas reikalingas ir tam, kad pagal jo nustatytas kelio plėtros gaires ateityje būtų lengviau paimamos žemės kompensuojant jų savininkams. Pagal ankstesnius planus, Pietinis aplinkkelis būtų palietęs 45 sklypų savininkų interesus. Jis dalies savininkų žemes būtų padalinęs į dvi dalis.
Todėl ne šiaip sau Klaipėdos pietinį aplinkkelį planuojama padaryti valstybei svarbiu projektu.
Schema: šiuo metu yra toks 2021 m. Klaipėdos savivaldybės taryboje patvirtintas Pietinio aplinkkelio planas, kelias nuo Taikos prospekto tęsinio iki 141 kelio pažymėtas raudona punktyro linija. / KVJUD nuotr.
Prarasta daugybė pinigų
Apie naują, maždaug 6,8 km kelią į uostą pradėta diskutuoti dar XX ir XXI amžiaus sandūroje. Pietinio aplinkkelio poreikis buvo analizuotas Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studijoje dar 2004 m.
Per 20 metų šio kelio statyba taip ir nepajudėjo. Galima manyti, kad laiku nepradėjus statyti šio kelio buvo padaryta didžiulė klaida. Ji lėmė ir tai, kad uosto centrinėje dalyje buvo pastatytas naujas jūrų keltų terminalas, į kurį didžiuliai srautai sunkiojo automobilių transporto rieda Baltijos prospektu.
Laiku neįrengus Pietinio aplinkkelio, buvo išmesta daugybė pinigų kitiems projektams. Vien ko vertas per 40 mln. eurų kainavęs viadukas iš Baltijos prospekto virš Šilutės plento.
Jei savo laiku būtų buvęs įrengtas Pietinis aplinkkelis, juo į uostą būtų važiavę tiek konteinervežiai, tiek transportas į jūrų keltus, tiek nemaža grūdovežių dalis.
Kažkada buvo planuojama išplėtoti Nemuno gatvę pagal uostą. Šia gatve visas sunkusis transportas būtų galėjęs išvažiuoti į Pietinį aplinkkelį. Deja, to neįvyko, nors kai kurios Nemuno gatvės atkarpos naudojamos uosto veiklai. Tačiau vientisos uosto sunkiojo transporto surinkimo gatvės idėja taip ir liko neįgyvendinta.
Ne tik sunkvežimių kelias
Kodėl dabar prireikė skubos tvarka ir su valstybės plano statusu rengti Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektą?
Anksčiau apie 80 proc. krovinių į Klaipėdos uostą būdavo pristatoma geležinkeliais, o dabar didesnė jų dalis atgabenama sunkvežimiais.
Esmė ta, kad Klaipėdos uoste yra pasikeitusi į jį arba iš jo gabenamų krovinių schema. Anksčiau apie 80 proc. krovinių į Klaipėdos uostą būdavo pristatoma geležinkeliais, o dabar didesnė dalis jų atgabenama sunkvežimiais. Beveik visi konteineriai, kurių skaičius Klaipėdoje pastaraisiais metais nuolat augo, į uostą pristatomi ar iš jo išvežami sunkvežimiais.
Svarbiausias niuansas yra tai, kad Klaipėdos uostas planuoja kurti naują, apie 100 ha ploto pietinį uostą. Jame numatoma įrengti didelį konteinerių terminalą. Teoriškai tai reiškia, kad sunkiojo transporto Klaipėdoje smarkiai daugės.
Geriausiai būtų, kad jis į uostą važiuotų ne per Klaipėdos miestą, o aplinkkeliu. Sunkvežimiai ateityje į konteinerių terminalus gali judėti Pietiniu aplinkkeliu ir atlaisvinti Šilutės plentą ir Jūrininkų prospektą. Tik Baltijos prospektas su nauju kosminės kainos viaduku greičiausiai taip ir liks sunkiojo transporto arterija į naująją Jūrų perkėlą arba Centrinį Klaipėdos terminalą.
Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studijos rengėjai dar 2009 m. buvo iškėlę ir tokią mintį, kad Pietinis aplinkkelis reikalingas ne tik Klaipėdos uostui, bet ir pačiam miestui.
Atsiradus Pietiniam aplinkkeliui būtų sukurtas išbaigtas Klaipėdos gatvių tinklas arba dar vienas greitas išvažiavimas iš miesto. Manoma, kad jis gerokai sumažintų lengvojo transporto srautus pietinėje miesto dalyje. Greičiausiai jis taptų ir pagrindiniu keliu iš Klaipėdos miesto į Dituvos kolektyvinius sodus.
