-
V. Bakas nesutinka, kad padarė žalą koncernui „MG Baltic“ 5
Vilniaus miesto apylinkės teismas sausį paskelbė, kad V. Bakas padarė žalą, kai lygino koncerną su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. Pasak teismo, politiko teiginiai neatitinka tikrovės.
V. Bakas ir jo advokatas Vidas Vilkas su šiais teiginiais nesutiko ir parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui.
„Apylinkės teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pernelyg siaurai vertino faktą, kad tokiems teiginiams, kuriuos paskleidė V. Bakas, būtinai turi būti priimtas kaip pagrindas teismo apkaltinamasis nuosprendis. Mes manome, kad atlikto parlamentinio tyrimo duomenys duoda pagrindą toms išvadoms, tai nuomonei, kokią V. Bakas ir išreiškė ir per masines informacines priemones, duodamas interviu ar kituose viešuose pasisakymuose“, – pirmadienį BNS sakė V. Bako advokatas V. Vilkas.
Teismas pabrėžė, kad ginčytas mintis V. Bakas pasakė duodamas interviu žiniasklaidai.
„MG Baltic“ taip pat siekė iš V. Bako atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, tačiau šie pinigai nepriteisti.
Teismas nurodė, kad V. Bako teiginių pripažinimas neatitinkančiais tikrovės turėtų būti pakankama priemonė tenkinti „MG Baltic“ ieškinio tikslus.
V. Bakas apygardos teismo prašo panaikinti sprendimo dalį ir ieškinį visiškai atmesti.
„MG Baltic“ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo neskundžia.
Koncernas skundė teismui Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.
V. Bakas vadovavo parlamentiniam tyrimui, kuris paskelbė, kad koncerno „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą pavadino politiniu farsu.
„MG Baltic“ šiuo metu taip pat bylinėjasi su Valstybės saugumo departamentu, pateikusiu pažymas tyrimą atlikinėjusiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji politinės korupcijos byla, kur įtarimai pateikti keliems politikams, buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir pačiam koncernui.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė kyšius ar tarėsi dėl jų su R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose. Kaltinamieji įtarimų nepripažįsta ir sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.
-
„MG Baltic“ iš VSD ir jos vadovo siekia prisiteisti 820 tūkst. eurų 1
Kaip pranešė „MG Baltic“, pirmadienį Vilniaus apylinkės teismui teikiamu nauju ieškiniu reikalaujama atlyginti žalą „už grubų asmenų nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, VSD savivalę išviešinant privačius asmenų pokalbius bei žvalgybos duomenis“.
„Bendra ieškinio suma – 820 tūkst. eurų“, – BNS informavo koncerno Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.
Vilniaus apylinkės teismo atstovė spaudai Aušra Pocienė BNS informavo, kad teismas kol kas ieškinio negavo.
Pasak „MG Baltic“ atstovų, žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kitų tarptautinių tribunolų praktiką.
„Šis ieškinys už teisinės valstybės išsaugojimą ir prieš prievartos aparatą – pareigūnų ir institucijų savivalę, kai piktnaudžiaujant įgaliojimais ne prisidedama prie demokratijos plėtros, o griaunama, perimant teismo funkcijas, paminant nekaltumo prezumpcijos, objektyvumo, nešališkumo ir lygiateisiškumo imperatyvus“, – pranešime cituojama koncernui atstovaujanti advokatė Solveiga Palevičienė.
Anot jos, šie veiksmai kenkia reputacijai ir „veikiant KGB metodais“ kėsinasi į privatų gyvenimą.
„MG Baltic“ jau anksčiau pateiktu ieškiniu teisme iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako siekia prisiteisti 20 tūkst. eurų dėl reputacijai padarytos žalos. Teismas taip pat yra skyręs jam baudą už draudžiamus naudoti teiginius apie koncerną.
Gegužę žiniasklaida paviešino dalį šalies vadovams bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktos Valstybės saugumo departamento informacijos apie verslo įtaką politiniams procesams. Daugiausiai šios informacijos buvo apie koncerną „MG Baltic“, dalis – apie Liberalų sąjūdžio įkūrimo aplinkybes, koncerno įtaką partijos atstovams.
VSD pažyma pateikta „valstiečio“ V. Bako vadovaujamam NSGK, kai šis tyrė interesų grupių poveikį politikams ir valstybės institucijoms.
NSGK išvadose tuomet nurodyta, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją, o V. Bakas žiniasklaidai teigė, kad koncerno laimėtų konkursų suma ir žala valstybei siekė 500 mln. eurų. Seimo patvirtintose išvadose „MG Baltic“ veikla įvardyta grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui.
VSD pažymoje išsakytus teiginius „MG Baltic“ taip pat siekia paneigti teismuose. Du Vilniaus teismai atmetė koncerno prašymą priimti ieškinį dėl VSD rašte pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės – galutinį sprendimą Aukščiausiasis Teismas skelbs gruodį.
VSD teiginius ginčijo ir Liberalų sąjūdis, Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas, buvęs Seimo kontrolierius ir politikas Raimondas Šukys.
Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį skyrė 200 eurų baudą parlamentarui Vytautui Bakui už draudžiamus naudoti teiginius apie koncerną „MG Baltic“.
Ši bauda V. Bakui skirta nesilaikius jam teismo taikyto draudimo kalbėti, kad „MG Baltic“ veikla „atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“.
Teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji politinės korupcijos byla, kurioje įtarimai pateikti keliems politikams, buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir pačiam koncernui kaip juridiniam asmeniui.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė kyšius ar tarėsi dėl jų su R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose. Kaltinamieji įtarimų nepripažįsta ir sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.
