Niekam nėra paslaptis, kad ministerijos turi galimybių paremti palankesnę ministro partijai žiniasklaidą, tačiau tarsi to būtų maža, valstiečiai žalieji turi dar didesnių planų. Iki šiol veikęs Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas turėtų būti pakeistas Žiniasklaidos taryba, kurios ir narius, ir vadovą pasirinktų kultūros ministrė. Ir tada jau šita institucija spręstų, kieno projektus paremti, o kieno – ne.

Kultūros komiteto pirmininkas įtikinėja, kad tai valdžios noras stiprinti žiniasklaidos nepriklausomybę, kompensuojant alkoholio reklamos praradimus. Žurnalistų sąjungos vadovas, ir Seimo opozicija čia įžvelgia tiesiog žiniasklaidos kontrolės koncentraciją valdančiųjų rankose.

Broniaus Markausko vadovaujama Žemės ūkio ministerija sudarė sutartis dėl viešinimo paslaugų – išdalino 5,5 mln. eurų. Kol kas Viešųjų pirkimų tarnyba vertina 1 iš 4 sutarčių ir neatmeta, kad tyrimas bus išplėstas.

Mažeikių rajono laikraštis „Santarvė“ beveik už 889 tūkst. eurų  regioninėje spaudoje skelbs Žemės ūkio ministerijos užsakomuosius straipsnius. „Santarvė“ nurungė 3 mažesnes kainas siūliusias konkurso dalyves, nes ŽŪM ekspertų vertinimu jos neatitiko pirkimo sąlygų. Žemės ūkio ministras B. Markauskas tikina nesigilinęs į skandalą sukėlusio konkurso detales.

„Aš kiek žinau, dabar Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka tyrimą, ir ko gero, bus  duotas teisinis vertinimas. Mes pasižiūrėjom kiek anksčiau buvo [skiriama] tai sumos yra ir įspūdingesnės ir kelia daugiau abejonių“, – sakė B. Markauskas.

Vienintelis „Santarvės“ akcininkas Alvydas Balčiūnas yra ne tik Mažeikių rajono savivaldybės narys, bet ir  Nacionalinės regioninių ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas. Poną A. Balčiūną papiktino net bandymas klausti, kodėl jo valdomą bendrovę lydėjo tokia sėkmė – pavyko ministerijai įsiūlyti didžiausią kainą.

Kiekviena valdančioji koalicija išsidalindavo ministerijas kaip kunigaikštystes, kur kiekvienas ministras, ministerija turėdavo savo tam tikrą fondą.

„Jūs matote vieną leidinį ir sumą, ir iš karto svaigsta galva, bet reikia žiūrėti į visumą, brangieji. Negražu, labai negražu“, – kalbėjo Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjas A. Balčiūnas.

Paklaustas, kiek turėjo įtakos, kad jis yra Nacionalinės regioninių ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas, A. Balčiūnas teigė: „Nulinę įtaką, absoliučiai“.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad ministerijų viešinimo programos – savotiški fondai, iš kurių visais laikais valdantieji pirko žiniasklaidos palankumą.

„Dešimtys milijonų eurų kasmet plaukdavo iš įvairių viešinimo programų. Tai ne paslaptis, kad kiekviena valdančioji koalicija išsidalindavo ministerijas kaip kunigaikštystes, kur kiekvienas ministras, ministerija turėdavo savo tam tikrą fondą“, – pasakojo Žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius.

Druskininkų „Vijūnėlės dvaro“ istoriją atskleidusi žurnalistė Vilma Danauskienė sako, kad regioninė žiniasklaida skursta, pajamos dažniausiai plaukia iš reklaminių pranešimų apie politikų gerus darbus, negana to, ji dažnai yra pačių politikų nuosavybė.

„Na, nežinau ar tai žiniasklaida galima vadinti. Tai yra savęs kaip politiko parodymas, tiksliau, nupirkimas savo įvaizdžio už mokesčių mokėtojų pinigus.  Kita vertus, patys politikai regionuose valdo nemažai žiniasklaidos priemonių, netgi tiesiogiai, kaip akcijų turėtojai ar per kažkokias viešąsias įstaigas, kurios yra remiamos tų pačių savivaldybės įmonių pinigais“, – teigė žurnalistė Vilma Danauskienė.

Spaudos, radijo ir televizijos fondas yra ta institucija, iš kurios žiniasklaida gali sulaukti oficialios valstybės paramos, bet tik kultūros ir švietimo projektams. Valstybė kasmet šiai veiklai skiria beveik 3 mln. eurų.

Kultūros ministerijos darbo grupė jau parengė ir pristatė Seimo Kultūros komitetui Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektą. Vietoje nepriklausomo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo siūloma steigti vyriausybei pavaldžią viešąją įstaigą „Lietuvos žiniasklaidos taryba“. Jos vienintelis dalininkas būtų vyriausybės įgaliota institucija, tai yra Kultūros ministerija. Taryba spręs kaip skirstyti paramą.

Galutinį sprendimą dėl „Lietuvos žiniasklaidos tarybos“ sudėties priimtų kultūros ministras, išsirinkęs 10 kandidatų iš pasiūlytų 20. Tarybos pirmininką ketverių metų kadencijai taip pat siūlytų kultūros ministras, o tvirtintų vyriausybė. Pagal siūlomą modelį „Lietuvos žiniasklaidos taryba“ rūpinsis ne tik kultūros ir šviečiamaisiais projektais, bet, cituoju, „sudarys sąlygas įvairiapusei kokybiškos viešosios informacijos ir visuomenės informavimo kultūros plėtrai“.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikina, kad ateityje galėtų veikti ne tik naujoji taryba, bet ir jau esantis fondas. Tiesa, čia pat priduria, kad jame daug ginčų, todėl ginčus spręstų taryba, tai yra ji tarsi būtų viršesnė.

„Dabar, kadangi atrodo, kad nesusitaria ir nesusitars, taip atrodo iš šalies, tai tokiu atveju tos programos, dėl kurių finansavimo nesusitariama pačioje [Fondo] taryboje tarp steigėjų, jos gali pereiti į Žiniasklaidos tarybą“, – sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.

Tuo metu Kultūros ministerija neslepia – dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo neturi likti.

„Vis tik, galvojant iš efektyvaus resursų panaudojimo pusės, logiškiausia, kad būtų viena institucija, kuri būtų skaidri, ir kuria būtų pasitikima“, – kalbėjo kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Kultūros ministerijoje brandinamą projektą vadina vienos partijos fondu.

„Iš esmės šiandien galime sakyti, kad tai būtų valdančiųjų politikų arba partijos fondas. Tai jie ir programas greičiausiai iš esmės tvirtintų, ir vadovą, ir skirstymą. Na, tai galime galvoti, kad tai daugiau ar mažiau būtų politinė institucija arba politikų valdoma institucija“, – sakė D. Radzevičius.

Valstiečių žaliųjų lyderis tvirtina, kad naujosios Kultūros ministerijoje kuriamos žiniasklaidos tarybos rūpestis – regioninė žiniasklaida, kuri uždraudus alkoholio reklamą patyrė didelių praradimų.

„Galimybė atsiranda valstybei didesnį lėšų kiekį skirti būtent stiprinant žiniasklaidos priemones, stiprinant jų savarankiškumą, jų nepriklausomumą, nes iš tikrųjų kai  kurie sprendimai, kurie galbūt žiniasklaidos priemonėms nelabai priimtini, ta prasme, kad jie mažina pajamų dalį, tai yra alkoholio reklamos draudimas. Taip, tai mažina [žiniasklaidos] pajamas“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Opozicijos atstovas Seimo Kultūros komitete Vytautas Kernagis sako, kad parengtas projektas, kaip bus formuojama ir valdoma „Lietuvos žiniasklaidos taryba“, aiškiai rodo tik viena: valdantieji išnaudoja visas galimybes prieš artėjančius rinkimus per paramos projektus laikyti saujoje regioninę žiniasklaidą.

„Mes puikiai suprantame kas vyksta: prieš artėjančius rinkimus tiesiog norima perimti fondą, perimti lėšas, tam, kad būtų finansuojama regioninė spauda, kur yra valstiečių elektoratas visas“, – sakė V. Kernagis.

Seimo Kultūros komitetui trečiadienį pristatytose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose numatoma, kad priešingai nei meno kūrėjų organizacijų, žurnalistus, leidėjus, transliuotojus vienijančių asociacijų įsteigtas SRTRF, naujosios tarybos steigėjas ir vienintelis dalininkas būtų valstybė.

„Pati žiniasklaida nevaldo situacijos savivaldos prasme. Finansavimas turi būti skirstomas profesionalų, kaip Lietuvos kultūros taryboje, kur paramą skirsto įvairių meno ir kultūros sričių ekspertai. Mūsų siekis būtų užtikrinti žiniasklaidos savivaldą, kad profesionalai skirstytų profesionalams“, – sakė L. Ruokytė-Jonsson.

Anot jos, naujasis modelis „užtikrintų skaidrumą ir atskaitomybę“.

Pagal projektą, tarybą sudarytų dešimt narių ir pirmininkas, jį ketverių metų kadencijai skirtų Vyriausybė kultūros ministro teikimu. Pirmininkas pareigas galėtų eiti ne ilgiau nei dvi kadencijas. Jis turėtų kasmet atsiskaityti Seimui.

Tuo metu kandidatus į tarybą siūlytų rinkikai, deleguoti devynių viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų profesinių organizacijų, tačiau tarp jų nenumatyta iki šiol sprendimo galią skirstant paramą turėjusių meno kūrėjų organizacijų. Galutinį sprendimą dėl to, kas sudarys paramą skirstančią tarybą, priimtų ministras, patvirtinęs dešimt kandidatų iš rinkikų pasiūlytų 20-ies.

Tarybos nariais galėtų būti siūlomi asmenys, dėl savo pasiekimų ir patirties visuomenės informavimo srityje žinomi Lietuvoje, jais negalėtų būti viešosios informacijos skleidėjų, žurnalistų profesinių sąjungų vadovai, patys rinkikai.

Tarybos nariams taip pat keliami penkerių metų darbo visuomenės informavimo srityje reikalavimai. Juos tvirtintų Vyriausybė.

Parama būtų skirstoma šešiose srityse: vietinės ir regioninės periodinės spaudos, nacionalinio radijo ir televizijos, vietinio ir regioninio radijo ir televizijos, internetinės žiniasklaidos, multimedijų projektams.

Be kita ko, projektai turėtų atitikti šešias programas: kultūrinės refleksijos, medijų raštingumo, visuomenės sveikatinimo, Lietuvos tautinių bendrijų, lietuvių išeivijos, taip pat kitas tarybos inicijuotas programas, atsižvelgiant į konkrečios srities plėtros poreikį.

Kuriuos projektus remti, siūlytų tarybos atrinkti ekspertai, galutinį žodį tartų taryba. Ir tarybos nariai, ir ekspertai turėtų pateikti nešališkumo deklaracijas, jiems būtų taikomi viešųjų ir privačių interesų deklaravimo reikalavimai.

SRTRF priešinasi, likusieji pritaria

Principui, jog turėtų būti kuriama nauja institucija, pritarė dauguma posėdyje dalyvavusių dabartinių paramos gavėjų, tačiau tam priešinasi dabartinis SRTRF.

SRTRF direktorius Gintaras Songaila sako, kad fondas yra parengęs alternatyvų, fondo dalininkų palaikomą projektą, juo siūloma išsaugoti nepriklausomą instituciją, tuo metu Kultūros ministerija, anot jo, siūlo perimti viską į valstybės rankas.

„Rinkikų sąrašas neapibrėžtas, ministerijai paliekama teisė viską nustatyti. Skiriasi ir tikslas. iki šiol pagrindinis tikslas buvo kultūros šviečiamieji projektai. Pagal ministerijos pateiktą modelį, tai būtų visuomenės informavimo kultūros turinys, kokybiškos žiniasklaidos turinys. Kalbėta, kad labai rūpinamasi kultūra, bet pagal siūlomą modelį iš viso eliminuojamos kultūros organizacijos iš paramos skyrimo“, – komitete kalbėjo G. Songaila.

Anot jo, SRTRF projektas numato konkrečias lėšas kiekvienai programai, tuo metu ministerijos siūlyme pasigenda apibrėžtumo.

Fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė pabrėžė, kad projektas nebuvo derintas su fondu, jo dalininkais, nors „prieš mėnesį buvo gavusi pavedimą tą modelį pristatyti“.

„Tad jei kalbame apie viešumą ir skaidrumą, reikia pradėti nuo savęs“, – pabrėžė ji.

Daugiausiai SRTRF lėšų skirstymu besipiktinusios kultūrinės žiniasklaidos atstovai, Interneto žiniasklaidos asociacija taip pat pritaria ministerijos siūlymui.

„Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas sako, kad SRTRF pateiktas siūlymas yra „atsišaudymas“, bei stebėjosi, kodėl pataisos nebuvo pateiktos, pavyzdžiui, prieš 5 ar 7 metus.

„Pritarčiau tam modeliui, kad tą fondą reikėtų keisti, reformuoti, kurti naują struktūrą, nes tą valią, kurią fondas turėjo, jie nieko nepadarė, nekalbant jau apie detales, bendravimą. Realiai jis kultūrinei spaudai nei atstovavo, nei jos gelbėjo, nors kurtas buvo būtent tam“, – sakė G. Norvilas.

Kultūros komiteto pirmininkas „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pabrėžė, kad reforma vykdoma būtent dėl to, jog fondo dalininkai nesutaria dėl paramos skirstymo. Jis kartu patikino, kad su galutiniais sprendimais nebus skubama, ministerijos iniciatyvą žadama pristatyti „platesnėje auditorijoje“ Seime kitą trečiadienį.

„Šiandien pateiktas ne įstatymas, šiandien pristatoma pati idėja. O iki įstatymo formos atsiradimo, mes dar turime pereiti papildomas pristatymo fazes visuomenei“, – teigė R. Karbauskis.

Ministrė: kultūrinei žiniasklaidai parama nemažės

L. Ruokytė-Jonsson tikino, kad šiuo metu iš 7 SRTRF tarybos narių žiniasklaidai atstovauja 4, o naujojoje institucijoje visi atstovai bus deleguoti tik žiniasklaidos.

Anot jos, siūloma, kad viena iš šešių programų būtų skirta tik kultūrinei žiniasklaidai ir parama jai nemažėtų.

„Savaime suprantama, finansavimas privalo didėti. Turime užtikrinti orų pragyvenimą, galvoti apie perspektyvą. Žiniasklaida gali gyventi oriai tik tada, kada žino, kad trejus metus į priekį bus garantuotas finansavimas. Dabar, kas vyksta su kultūrine žiniasklaida, jos gyvenimas yra neužtikrinamas“, – sakė ministrė.

Ji atmetė priekaištus, kad finansavimo skirstymą perdavus valstybės įstaigai, dėl kurios vadovų ir narių galutinį sprendimą priima Vyriausybė, tarybos veikla galėtų būti politizuota.

„Niekas nepasikeičia, tik valstybė prisiima atsakomybę už viską, kas vyks neskaidriai ir panašiai, sužiūri, kad būtų programos, į kurias galėtų aplikuoti atitinkamos žiniasklaidos priemonės“, – tikino ji.

Šiuo metu paramą skirstančio SRTRF tarybą sudaro septyni nariai, deleguojami 19-kos fondo dalininkų – žurnalistų, leidėjų, transliuotojų, meno kūrėjų organizacijų, Kultūros ministerijos.

SRTRF biudžetas sudaro 2,75 mln. eurų ir pastaraisiais metais nekinta. Kam skirti paramą, pagal pateiktas paraiškas šešiose skirtingose programose, įskaitant kultūrinę spaudą, siūlo anoniminės ekspertų komisijos.

Fondas pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl netolygaus kultūrinių leidinių finansavimo, dalis jų, pastaraisiais metais gavę mažiau lėšų, priversti retinti tiražus.