Antrojoje vietoje tarp universitetų – Kauno technologijos universitetas, šią poziciją taip pat išsaugojęs nuo pernai metų. Iš trečiosios vietos į penktąją per metus nukrito Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Atitinkamai į trečiąją vietą pakilo Vilniaus Gedimino technikos universitetas, pernai buvęs ketvirtas, ir Vytauto Didžiojo universitetas, buvęs penktas.

Tarp privačių universitetų geriausiai įvertintas ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Tarp geriausiai įvertintų gimnazijų antrojoje vietoje minima KTU gimnazija, išsaugojusi šią poziciją nuo pernai, o į trečiąją vietą pakilo Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, buvusi ketvirtoji.

Vis dėlto reitingų sudarytojai pabrėžia, kad šios mokyklos vykdo moksleivių atrankas. Tarp mokinių atrankų nedarančių mokyklų pirmas išlieka Klaipėdos licėjus, į antrąją vietą iš 18 pakilo Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, į trečiąją per vieną vietą pakilo Panevėžio J. Balčikonio gimnazija.

Į ketvirtąją vietą per vieną vietą pakilo Šiaulių J. Janonio gimnazija, o penktojoje vietoje atsidūrė antra buvusi Kauno „Saulės“ gimnazija. Į šeštąją vietą iš 27-osios pakilo Vilniaus Š. Aleichemo gimnazija, iš trečiosios į septintąją nukrito Vilniaus „Gabijos“ gimnazija.

Reitingų autoriai šiemet taip pat pateikia ir vieno mokinio mokymo kiekvienoje gimnazijoje kainą. Jie pastebi, jog dažnu atveju finansavimo dydis nėra proporcingas mokymosi kokybei ir aukštas pozicijas reitinguose turinčiose įstaigose vienam vaikui tenkantis lėšų skaičius kai kuriais atvejais yra kelis kartus mažesnis nei vienam vaikui tenkančios lėšos reitingo apačioje esančiose įstaigose.

Pavyzdžiui, daugiamečiame reitingų lyderyje Vilniaus licėjuje išmokyti vieną mokinį skiriami 2125 eurai, o Vilniaus rajono Buivydžių T. Konvickio gimnazijoje – 5710 eurų ir ši įstaiga yra 252 vietoje iš 356. Reitingo sudarytojų duomenimis, mažiausią finansavimą iš visų šalies mokyklų gauna Kauno rajono Garliavos Jonučių gimnazija – 1496 eurus vienam vaikui ugdyti. Ši gimnazija reitinge užima 67 vietą.

Tarp kolegijų pirmąją vietą išlaikė Vilniaus kolegija, į antrąją vietą iš trečiosios pakilo Kauno kolegija. Trečiojoje vietoje – irgi per vieną laiptelį pakilusi Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Į ketvirtą vietą nukrito antrojoje buvusi Kauno technikos kolegija, penktojoje vietoje iš šeštosios atsidūrė Utenos kolegija.

„Aš pats asmeniškai įsipareigoju sumokėti merui už šį darbą pagal jo paties nustatytus įkainius - tai yra 14 eurų už penkias valandas“, - garantavo G. Sarafinas.

Kaip komentare „Žinių radijui“ konstatavo apžvalgininkas, vilniečiai dovanų gavo motociklą, bet be vairo, be kuro bako ir be variklio.

„Yra posakis, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, tačiau kartais pasižiūrėti verta, ypač jeigu tą arklį dovanoja politikai ir jeigu jis labai primena kitą vaizdingą palyginimą: „Teoriškai arklys, o praktiškai nesikelia“, - lygino G. Sarafinas, primindamas, kad šių metų liepos mėnesį Vilniaus meras pareiškė apie Vilniaus šeimoms dovanojamą ypatingą dovaną - visi sostinės pradinukai mokyklose nemokamai bus užimti iki vakaro.

„Kad viskas neatrodytų kažkaip primityviai, visas šis projektas buvo apkaišytas skambiomis frazėmis, esą visoje Lietuvoje tik 40 mokyklų pasiryžo išbandyti visos dienos modelį, o štai Vilniuje visos mokyklos jau nuo šio rugsėjo ima įgyvendinti šį progresyvų modelį. Taigi pirminis įspūdis nuostabus, idėja gera ir palengvinimas tėvams didžiulis“, - sakė G. Sarafinas.

Problema, kad naujiena buvo paskelbta liepos viduryje, kai mokyklų vadovai ir mokytojai atostogavo. Įsakymai mokyklas pasiekė rugpjūčio mėnesį, o aplinkraščiai, kaip naujoji tvarka turėtų veikti, rugsėjo 5 dieną, nors nuo rugsėjo 5 dienos viskas jau turėjo pradėti veikti.

„Pailgintos dienos grupės, arba minėtoji visos dienos mokykla, pradės veikti tik nuo rugsėjo 17 dienos. Taigi tėvai apgulę mokyklų administracijas ir iš širdies keikiasi, nes neturi kur palikti savo pradinukų vaikų. Mat šiuo metu dar niekas neveikia. Paradoksalu yra ir tai, kad ir šiandien visiškai neaišku, kas praktiškai įgyvendins tą visos dienos mokyklos projektą. Tokių nelaimingų mokytojų ir direktorių, kokie jie yra dabar, neteko matyti nė vieną ankstesnių metų rugsėjo mėnesį. Nes nežinia yra totali: vis dar niekas neaišku dėl etatinio mokytojų apmokėjimo, lygiai taip pat neaišku ir kaip turėtų būti organizuojama visos dienos mokykla sostinės švietimo įstaigose“, - konstatuoja G. Sarafinas.

Gal pažįstate žmonių, kurie už 300 eurų sutiktų nuo 13 iki 18 val. prižiūrėti ir užimti maždaug 45 vaikus.

Mokyklų vadovams yra pasakyta, kad reikia surasti darbuotojų, kurie galėtų prižiūrėti pradinukus nuo 13 iki 18 valandos. Dar yra pasakyta, kad už šį darbą bus mokama 300-450 eurų. Tik nepasakyta „į rankas“ ar prieš mokesčius.

„Gal pažįstate žmonių, kurie už 300 eurų sutiktų nuo 13 iki 18 val. prižiūrėti ir užimti maždaug 45 vaikus?“ - klausė apžvalgininkas.

Kadangi mokyklų vadovai negali raukytis ir prieštarauti, o privalo vykdyti sostinės valdžios nurodymus, G. Sarafino žodžiais, jie ir vykdys.

„Žinote, kaip atrodys visos dienos mokykla Vilniuje? Kadangi lėšų šiam projektui skirta juokingai mažai, vaikai bus prižiūrimi maždaug taip: nuo 12.30 val. iki 14.30 val., pavyzdžiui, 100-120 vaikų prižiūrės trys mokytojai ir teoriškai padės jiems paruošti namų darbus, o vėliau po 14.30 val. visus tuos mokinius prižiūrės jau vienas mokytojas. Nes tik tokie finansai. Kaip manote, kaip vienam mokytojui dirbti su tokia armija vaikų? Na, misija telieka viena - stengtis, kad visi kažkaip liktų gyvi iki 18 val.“, - komentavo G. Sarafinas. Jo įsitikinimu, tai - visiškas visos dienos mokyklos idėjos sukompromitavimas dar net nepradėjus paties projekto.

Teoriškai visos dienos mokykla yra puiki iniciatyva, kurios pagrindas - visą dieną vaikus užimti kokybišku turiniu. Ir tai esmingai skiriasi nuo tikslo, kad vaikai kažkaip gyvi ir apysveikiai sulauktų 18-os valandos.

Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, teoriškai viskas turėtų atrodyti maždaug taip: iš ryto pradinukai intensyviai mokosi, nes tada jie imliausi žinioms, tada sportuoja ar žaidžia, vėliau pietauja, tada po pietų pats geriausias metas ryte gautos informacijos apibendrinimui, vėliau ateina metas namų darbų ruošai, tada metas veiksmui, vėliau meninei veiklai, o vakarop - geriausias metas žaidimams.

„Bet tai tik teorija, praktika bent Vilniuje visai kitokia“, - konstatavo G. Sarafinas.

Apžvalgininko nuomone, vargu ar šis sprendimas dabartiniams valdantiesiems labai padės per savivaldos rinkimus. Greičiau priešingai.

Gavus žurnalo „Reitingai“ paklausimą dėl aukštųjų mokyklų vertinimui reikalingų duomenų pateikimo, Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), kaip ir pernai metais, nusprendė tokių duomenų neteikti. Apie tai elektroniniu laišku buvo informuota žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė. „LEU neplanuoja bendradarbiauti su Jūsų leidiniu ir teikti jam bet kokią informaciją, kadangi jis yra neatsakingas, nekompetentingas ir nesąžiningas“, – teigia LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis.

Po ankstesnių žurnalo „Reitingai“ vertinimų LEU rašė laiškus žurnalą leidžiančiai įmonei ir pateikė savo komentarus žiniasklaidoje, atkreipdamas reitingo sudarytojų ir visuomenės dėmesį į daugybę klaidų, kurios lėmė žemesnę universiteto vietą tiek instituciniame reitinge, tiek atskirų studijų krypčių vertinimuose. Laiškuose pateikus tikslius duomenis, įrodyta, kad LEU yra pedagogikos ir edukologijos krypčių lyderis, o daugelis kitų studijų krypčių taip pat turėjo būti įvertintos aukščiau. Tačiau reitingų sudarytojai neatliko reikiamų pataisymų, neatsiprašė dėl klaidingų vertinimų ir kuriamo neigiamo universiteto įvaizdžio, kuris galėjo turėti įtakos būsimų studentų ir visos visuomenės nuomonės apie universitetą formavimui.

LEU supranta, kad dėl sprendimo neteikti duomenų būsimame reitinge vėl bus įvertinti žemiau, tačiau nenori taikstytis su reitingavimo klaidomis ir siekia atkreipti moksleivių, studentų ir visos visuomenės dėmesį į klaidingai ir šališkai sudarytą reitingą.

2015 m. rudenį LEU prisijungė prie Europos Sąjungos aukštųjų mokyklų reitingo „U-Multirank“, kuris ir turėtų atskleisti universiteto stipriąsias puses. Šis vertinimas bus paskelbtas 2016 m. pavasarį.

Ekspertai kritikuoja dalį savivaldybių už prastą profesinį orientavimą, tarp neigiamai įvertintų - Lazdijų, Varėnos rajonų savivaldybės.

„Pastebėjome beviltišką profesinį orientavimą bent pusėje savivaldybių (...). Konkretūs pavyzdžiai - pernai įstojo į aukštąsias mokyklas 120 Lazdijų savivaldybės abiturientų, iš jų 22 - į teisę. Nežinau, ką jie galvojo, ar jie mato labai daug darbo vietų Lazdijuose teisininkams, ar kas įvyko“, - antradienį spaudos konferencijoje teigė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Arba Varėna - iš jos 138 abiturientai įstojo į aukštąsias mokyklas, per 40 - į verslą ir vadybą. Bendrąja prasme studijų krypčių yra 70, studijų programų 1600, bet jie pasirenka tiktai dvi kažkodėl. Kas įvyksta su tais jaunuoliais ir su jų tėvais - mes sakome, kad tai yra prastas profesinis orientavimas“, - teigė jis.

Naują numerį su dešimčia švietimo srities reitingų pristatę žurnalo autoriai atkreipia dėmesį, kad pasirenkant profesiją sudėtingų mokslų jaunuoliai gali vengti dėl to, kad mokyklose dažnai labai nepatraukliai mokoma matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, „dresuojant“ vaikus valstybinams egzaminams.

„Yra tiktai kelios savivaldybės, kurios išsiskiria, - tai Kupiškis, Rietavas, Rokiškis, Šakiai ir Zarasai - (...) ten vyksta rimtas profesinis orientavimas ir ten jauni žmonės - gimnazistai, jų pedagogai ir tėvai girdi tai, ką sako darbdaviai - kokie yra tiek jų regiono darbdavių poreikiai, tiek ir kitų regionų darbdavių poreikiai. Iš esmės iš čia stojama daugiausiai į įvairias inžinerinės krypties studijų programas“, - spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Žurnale, be kita ko, pristatomas reitingas, vertinantis, kuriame universitete ar kolegijoje geriausiai studijuoti konkrečią specialybę. Anot G.Sarafino, Lietuvoje nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kuri būtų geriausia visose siūlomose studijų programose. Lygiai taip pat nėra kolegijos ar universiteto, kuris būtų silpnas visose srityse.

„Jeigu (renkatės studijuoti) ekonomiką, tai stipriausias yra ISM universitetas, jeigu kalbame apie matematiką, fiziką, chemiją, lygių neturi Vilniaus universitetas, jeigu informatika, inžinerija ir programų sistemos, tai Kauno technologijos universitetas, jeigu statyba, architektūra - Vilniaus Gedimino technikos universitetas“, - vardijo jis.

Žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą pristatė pradinių ir pagrindinių mokyklų reitingus. Pagal aštuntokų standartizuotų testų rezultatus absoliutus lyderis – Kauno miestas. Tačiau renkant mokyklą pirmokui ar ketvirtokui reitingų sudarytojai ragina atkreipti dėmesį ir į tai, ar iš jos kiek pasimokę moksleiviai neišsibėgioja.

Žurnalo „Reitingai“ sudarytojai sako, kad jei tėvai sužinotų kai kurių pradinių ir pagrindinių mokyklų auklėtinių testų rezultatus, tą pačią dieną atsiimtų savo vaikus iš šių mokyklų. Tačiau šis ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir raštingumo gebėjimų palyginimas  – neprivalomas. Daugiau kaip pusė mokyklų jame nedalyvauja, o iš dalyvaujančių tik trečdalis rezultatus viešina.

Iš jų pagal ketvirtokų matematikos, skaitymo ir rašymo rezultatus pirmoje vietoje atsidūrė Vilniaus Žėručio pradinė mokykla, kurios paslaptis, pasak direktorės – nuoširdus patyrusių pedagogų komandos darbas.

„Pradinė mokykla – aš visada sakau – yra džiaugsmo mokykla. Jeigu vaikas yra saugus, ramus, gerai jaučiasi, tai jo ir rezultatai geri, jis noriai eina į mokyklą“, – sakė Vilniaus „Žėručio“ pradinės mokyklos direktorė Birutė Liekienė.

 „Mes kiekvienais metais darome baigiamuosius testukus ir pasilyginame savame ratelyje, koks mūsų lygis. Dabar mes galime pasižiūrėti kokiam lygyje esame Lietuvos mastu, džiaugiamės savo rezultatais“, – kalbėjo Vilniaus „Žėručio“ pradinės mokyklos mokytoja Valerija Smalenskienė.

Antrieji Lietuvoje pagal standartizuotų testų rezultatus – Varėnos Ryto progimnazijos ketvirtokai, puikiai atrodo ir Anykščių rajono DebeIkių pagrindinė, Kretingos rajono Kurmaičių, Kauno Prano Mašioto ir Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos.

Pagal aštuntokų matematikos ir skaitymo bei rašymo standartizuotų testų rezultatus pirmoji – Kauno jėzuitų gimnazija, o jai ant kulnų mina Klaipėdos licėjus. Jie – antrieji Lietuvoje.

„Klaipėdos licėjuje dirba vaikus mylintys pedagogai ir, manyčiau, kad šis principas bet kuriam pedagogui diktuoja pačias geriausias mokymo metodikas. Mokiniai jau nuo 5 klasės turi galimybes mokytis pagal pagilintas programas įvairių mokomųjų dalykų“, – sakė Klaipėdos licėjaus direktorė doc. dr. Regina Kontautienė.

Šiems klaipėdiečiams vieninteliams pavyko įsiveržti į Kauno užvaldytą geriausių progimnazijų penketuką – Tado Ivanausko, Vinco Kudirkos ir senamiesčio progimnazijų aštuntokų rezultatai nepaliko vietos kitų miestų mokiniams. Ne mažiau garbinga šešta vieta pagal standartizuotus testus gali džiaugtis Palangos Jurgučio pagrindinė.

Tačiau tėvams, norintiems išrinkti mokyklą savo mažiesiems, reitingų sudarytojai pataria žiūrėti ne tik į testų rezultatus. Jie pastebėjo, kad iš kai kurių pradinių mokyklų apie pusė į pirmą klasę atėjusių vaikų ketvirtos klasės nesulaukia – išeina į kitas.

„Greičiausiai (vaikai išeina, – red. past.) dėl to, kad yra prastas psichologinis klimatas, galbūt didelis patyčių mastas, galbūt prasti akademiniai rezultatai ir neatsižvelgiama į individualius mokymosi poreikius. Dėl to ir balsuoja tie vaikai su savo tėveliais kojomis“, – vaizdingai situaciją apibūdino žurnalo „Reitingai“ projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.

Reitingų sudarytojų teigimu panaši tendencija ir pagrindinėse mokyklose. Tik apie 100 jų išlaiko beveik visus savo mokinius visus ketverius metus.

Žurnalas „Reitingai“ išrikiavo geriausias Lietuvos gimnazijas ir vidurines mokyklas pagal tai, kaip jos vaikus išmoko atskirų dalykų. Lyderės dažniausiai išlieka prestižinės Vilniaus ir Kauno gimnazijos, tačiau malonių staigmenų pateikė ir kelios rajonų mokyklėlės, reitingų lentelėse aplenkusios tik su atrinktais gabiausiais vaikais dirbančias mokyklas.

Ne kiekvienas žino, kur Lietuvoje yra keturis šimtus gyventojų teturintys Jūžintai, tačiau šį miestelį vertėtų įsidėmėti. Pagal vienintelio privalomo lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rezultatus Jūžintų Širvydo vidurinės abiturientai šiemet nusileido tik Vilniaus licėjui ir aplenkė Vilniaus Žirmūnų bei Jėzuitų gimnazijas, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Biržiškos bei Kauno Jėzuitų gimnazijas, kurios visos be išimties dirba tik su gabiausiais vaikais, kuriuos pačios atsirenka.

Žurnalo „Reitingai“ skelbiamuose reitinguose Širvydo vidurinė į antrą vietą šiemet šoko iš pernai buvusios 254.

„Tai buvo kaip tik ta abiturientų laida, su kuria mes aplankėme daugybę teatrų, vaikai irgi vaidino. Man labai norisi, kad jauni žmonės, kad ir kaime gyvendami pamatytų, išgirstų, sužinotų“, – sako Jūžintų J. O. Širvydo vidurinės lietuvių kalbos mokytoja Audronė Gabienė.

„Mokytoja, kuri paruošė [abiturientus] tikrai yra gera, ji – literatė, labai daug iš savęs atiduoda. Ji yra Valstybinių brandos egzaminų komisijos pirmininkė, turi daug patirties, labai mėgiama mokinių“, – sako Jūžintų J. O. Širvydo vidurinės mokyklos direktorius Eimutis Mališauskas.

Pagal matematikos rezultatus pirmauja Vilniaus licėjus, KTU, Vilniaus Žirmūnų, Jėzuitų, ir „Saulės“ privati gimnazija. Išskirtinis – mokinių specialiai nesirenkančios iš 45 į 6 vietą šiemet šokusios Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos abiturientų šuolis. Daugiausiai ten mokosi žydų vaikai. 7 vietoje – Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija.

Staigmenų pateikia geriausiai informacines technologijas išmanančių abiturientų lentelė, kurios viršuje dėl pirmos antros vietos susigrūmė Pakražančio vidurinė ir Dusetų Būgos gimnazija. Trečia pagal šio egzamino rezultatus Anykščių Kavarsko vidurinė, ketvirta – Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija. Ir tik tada vaikus atsirenkantys Vilniaus licėjus bei Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Į garbingą 7 vietą iškilo Rudaminos „Ryto“ gimnazija.

Dusetų gimnazijos, kurioje, pasak direktoriaus, socialiai remtinų vaikų nemažėja,  informacinių technologijų mokytoja sako, kad jos paslaptis – draugystė su vaikais.

„Svarbiausia turėti mokinį, kuris nori žinių. Nori mokytis ir kažkaip jam padėt įgyvendinti tą jo geismą, antras žingsnis – šiandieninis mokytojas tai turi būti kelrodis, pagalbininkas, sumanytojas ir padėjėjas mokiniui įgyvendinti jo tikslus“, – pasakoja Dusetų K. Būgos gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Aldona Žiliukienė.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet galėjo pretenduoti tik tie abiturientai, kurių konkursinis balas buvo ne mažiau kaip keturi iš dešimties. Universitetų atstovams nerimo kelia tai, kad daugiau kaip penkiuose šimtuose lietuvos mokyklų abiturientų parengimo lygis visiškai skirtingas.

„Tik apie 250 mokyklų užtikrino stojusiųjų vidutinį vidurkį, kuris atitinka minimalų balą, kad galėtų įstoti į universitetus“, – priduria Aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti prezidentas prof. Pranas Žiliukas.

Abiturientų rezultatai stipriai skiriasi ir savivaldybėse. Reitinguotojai pastebėjo, kad antai Pagėgiuose tik 12 procentų abiturientų matematikos valstybinį išlaikė gerai – tai yra gavo daugiau kaip 50 balų iš 100, o Alytaus mieste – net 44 procentai. Lietuvių kalbą Neringoje gerai išlaikė tik 12, o Druskininkuose – daugiau kaip 60 procentų moksleivių.

Reitinguotojai sako girdėję merų skundų, kad regionai negali prisikviesti gerų mokytojų

„[Mokytojams] nelabai ir gali ką siūlyti, gali siūlyti tik butą ar vos, vos geresnį atlyginimą. Nevažiuoja žmonės iš miestų, netraukia į rajonus, tai yra tiems regionams didžiulė drama“, – tikina žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Kituose regionuose, pasak reitinguotojų, aukščiausią lygį palaiko tik seniai iš širdies dirbantys mokytojai – šviesuoliai, todėl baiminamasi, kad atotrūkis ateityje tik didės.